Nauji Daugiabučių Projektai Fabijoniškėse: Tendencijos ir Perspektyvos

Fabijoniškės - vienas iš sparčiai besikeičiančių Vilniaus rajonų, kuriame galima rasti įvairių būsto variantų. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius daugiabučių namų statybos projektus Fabijoniškėse, tendencijas ir pokyčius.

Naujas Projektas Fabijoniškėse: "CITUS Sãva"

Pirmajame iš dviejų „CITUS Sãva“ etapo statybos ir pardavimai pradėti spalio viduryje, o „Demus Asset Management“ valdomo fondo investicijos į visą projektą sieks apie 26,14 mln. eurų. Projekte numatyti keturi mažaaukščiai daugiabučiai (4 a.), iš viso - 209 butai ir 7 komercinės patalpos. Visas kvartalas atitiks aukščiausią A++ energinio efektyvumo klasę.

„CITUS Sãva“ kvartale pirkėjams bus siūlomi 209 įvairaus suplanavimo 2-4 kambarių butai, kurių plotas - nuo nedidelių, jauniems, po vieną ar poroje gyvenantiems žmonėms pritaikytų, iki erdvių, šeimų poreikius atitinkančių būstų. Trečdalį sudarys 2 kamb., 33-41 kv. m, net 66 proc. - 3 kamb., 56-74 kv. m butai, o likusieji - 4 kamb., 72 kv. m. butai. Projektas išsiskirs būtent didesnio ploto ir kambarių skaičiaus įperkamais butais šeimoms, kurių šiuo metu rinkoje nėra daug.

Visi projekto butų pirkėjai dovanų gaus po dviračių saugyklą, kurių taip pat bus 209. Projektas orientuotas į įvairias šeimas - tiek jaunus pirmojo būsto pirkėjus, tiek didesnio būsto ieškančias augančias šeimas. Pirmajame etape suprojektuotas vienas daugiabutis su 69 butais ir komercinės paskirties pastatas, antrajame - trys daugiabučiai su 240 butų.

Būsto Kainos

Pirmojo etapo būsto kainos prasideda nuo 2 580 Eur/kv. m ir tai yra trečdaliu mažiau nei šiuo metu siekia vidutinė pasiūloje esančių butų kaina sostinėje. Vidutinė kainą projekte bus apie 2 900 Eur/kv. m; palyginimui, Pašilaičiuose vidutinė pasiūlos kaina šiuo metu siekia 2 913, Pilaitėje - 3 012, Fabijoniškėse - 3 070, Justiniškėse - 3 362, o Viršuliškės - 3 667 Eur/kv. m.

Laisvalaikio Erdvės ir Parkavimas

Visuose projekto namuose, -1 aukštuose bus įrengta net 12 laisvalaikio erdvių: žaidimų kambariai vaikams ir paaugliams, suaugusiųjų poilsio erdvės, tylos ir skaitymo kambariai, trys sporto salės. Visame projekte suplanuota net 223 automobilių parkavimo vietos - tai tikrai supaprastins gyventojų kasdienybę. 126 vietos suprojektuotos požeminėse automobilių saugyklose, 97 - antžeminėse. Projekto kieme taip pat bus vaikų žaidimų, sporto treniruoklių aikštelės, poilsio ir augintinių zonos, geriamojo vandens kolonėlė bei dviračių remonto stotelė požeminėje automobilių saugykloje.

„CITUS Sãva“ projekte numatytos ir septynios komercinės paskirties erdvės, kurių plotas sieks beveik 540 kv. metrų - jos įsikurs atskirame pastate, palei projekto perimetrą. Pirmojo etapo statybas numatoma baigti 2027 m. I ketv. - tada su gyventojais bus pasirašomos ir notarinės sutartys. Antrojo etapo statybas planuojama pradėti kitų metų pabaigoje, o baigti - 2028 m. II ketv.

"EIKA Development" Planai Fabijoniškėse

Fabijoniškėse, Vienažindžio g., bus pradėtas vystyti naujas projektas su 272 butais. Šis projektas bus vystomas 2 etapais iki 2029 m.

Be naujų projektų, kurie bus pasiūlyti rinkai jau netrukus, „EIKA Development“ šiuo metu turi dar 7 projektus Užupyje, Žvėryne, Senamiestyje, Pašilaičiuose, Visoriuose, Naujininkuose ir Bajoruose, kuriuose yra virš 400 neparduotų butų. „EIKA Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda sako, kad nauji projektai suplanuoti atsižvelgiant į rinkos tendencijas.

Pasak M.Žibūdos, aktyvūs kitais metais bus ne tik pirkėjai, bet ir NT vystytojai. „Per pastaruosius metus net iki 50 proc. kilo sklypų, kuriuose planuojama statyti būstus, kainos. Suprantama, kad tai turės įtakos ir čia iškilsiančių būstų kainoms“, - prognozuoja jis.

Kitas Naujas Projektas Fabijoniškėse, M. Lietuvio Gatvėje

Savivaldybės puslapyje paskelbtuose projektiniuose pasiūlymuose rašoma, jog M. Lietuvio g. 14 numeriu pažymėtame sklype bendrovė „Bonava Lietuva“ ketina vystyti nemenkos apimties nekilnojamo turto projektą, kurio bendras plotas - daugiau nei 18 tūkst. kv.m. (pastatų antžeminis plotas - per 12 tūkst. kv.m.), o iš viso numatoma įrengti 209 butus.

Projektuojami trys 4 aukštų sutapdintais stogais daugiabučiai gyvenamieji pastatai su 209 butais (2-4 kamb.). A pastatas požemine automobilių stovėjimo aikštele jungiasi su korpusu, kuriame projektuojamos 2a. prekybos paskirties patalpos sudalintos į 7 lofto tipo patalpas, kurios formuos gyvą M. Lietuvio gatvę, rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Architektūriniai Sprendimai

Projektuojami daugiabučiai gyvenamieji namai išdėstomi daugiausia šiaurinėje ir rytinėje sklypo dalyje, orientuoti šiaurės pietų kryptimi, ilgaisiais fasadais atsukti į būsimą S. Nėries gatvės atkarpą, paliekant ryšį vidinių kiemų želdinių su intensyviai naudojamų želdynų zona. O pastato dalis su prekybos paskirties patalpomis orientuota ilgąja kraštine palei M. Lietuvio gatvę. Tarp korpusų įrengiama akustinė garso siena su varteliais, kad būtų išvengta garso sklaidos nuo M. Lietuvio gatvės eismo.

Sklypas pilnai atitveriamas nuo M. Lietuvio ir S. Nėries gatvių. Želdiniais formuojami privatūs vidiniai kiemai, kuriuose projektuojamos gyventojų naudojamos erdvės: poilsio zonos, vaikų žaidimo aikštelės. Kiekvienas pastatas turės savo privačias zonas, o tarp korpusų paliekama galimybė viešam pėsčiųjų judėjimui link būsimų intensyviai naudojamų želdynų (numatyta pagal miesto bendrąjį planą). Taip pat projektuojamas žiedinis pasivaikščiojimo takas iki 500 metrų ilgio.

Sklype įrengiami priklausiniai - vaikų žaidimo aikštelės, paauglių žaidimo aikštelės, sporto aikštelės, ramaus poilsio vietos, pėsčiųjų takai (pagrindiniai ir pasivaikščiojimo), želdynai, urbanistinis sodas, automobilių ir dviračių saugyklos. Į An korpusą patenkama nuo Mykolo Lietuvio gatvės. Į korpusus A, Ak ir D patenkama šaligatviu be aukščių perkritimų. Į korpusus B-C patenkama laipteliais arba žmonėms su negalia pritaikytu keltuvu, praėjus eksploatuojamą automobilių saugyklos stogą.

Butai numatomi įvairaus dydžio 2 (63vnt.), 3 (136vnt.), 4 (8vnt) kambarių. Dauguma butų bus vienpusiai, turintys langus, balkonus į rytinę ar vakarinę puses. Kiekvienas butas turi balkoną arba terasą. Pastatų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu (ilgosios tūrio kraštinės į rytus ir vakarus) ir tarp namų išlaikomi 20-29m atstumai, leidžia visiems butams gauti reikiamą insoliacijos kiekį. Lubų aukštis - 2,60m.

Negyvenamoms patalpoms numatyta prekybos paskirtis. Patalpos sudalintos į 7 atskiras sekcijas per du aukštus (lofto tipo). Į juos patenkama tiesiai iš M. Lietuvio gatvės. Plotai nuo 62,8-102,2kv.m. 1 aukšto patalpų aukštis tarp perdangų 3,6m. Esant poreikiui, konstrukcijos bus pritaikytos, kad patalpas galima būtų apjungti į didesnius segmentus.

Fasadai tinkuojami ir dažomi, turėklai - metalinių pagaliukų. Negyvenamų patalpų korpusas suskaidytas langų vertikalėmis, „suplėšo“ ilgą tūrį, atkartojamos viso komplekso spalvos. Kaip akcentas fasaduose naudojami augaliniai motyvai - stilizuotos šakos, jų motyvai atsikartoja ir sklypo plane.

Statybos Etapai

Planuojama 4 statybos etapų plėtra: I etapas - 4 aukštų su rūsiu daugiabutis gyv. namas A trijų sekcijinių laiptinių, kurių kiekvienoje po 23 butus, (viso - 69 butai) ir 2 aukštų korpusas An su prekybos paskirties patalpomis (7vnt). Korpusai sujungti požemine automobilių stovėjimo aikštele su eksploatuojamu stogu. Šiame etape bus įrengta 91 automobilių stovėjimo vieta. II-III etapas - 4 aukštų su rūsiu daugiabučiai gyv. namai B ir C, sujungti požemine automobilių saugykla su eksploatuojamu stogu. Kiekviename name po dvi sekcijines laiptines su liftais, kurių kiekvienoje po 23 butus, viso - 92 butai. IV etapas - 4 aukštų su rūsiu daugiabutis gyvenamasis namas D su dviem laiptinėmis: pirmoje -23 butai, antroje 25, nes įrengiami papildomi du butai rūsyje. Viso - 48 butai.

Ankstesni Projektai ir Kritika: S. Neries Gatvės Daugiabučiai

NT bendrovės „Vilniaus turtas“ direktorius Antanas Kudarauskas tikina, kad blogiausi atsiliepimai apie S. Neries gatvę vyravo prieš maždaug dešimtmetį - anuomet ši Vilniaus vieta sulaukdavo tikrai pačių blogiausių žodžių. Visgi, iki dabar jos įvaizdis mažai tepasikeitė.

„Kuomet su vyresniais vilniečiais, prisimenančiais ankstesnį bumą, kalba užeina apie S. Neries gatvę, daugumai asociacijos iškart kyla su šios gatvės gale pastatytais daugiabučiais. Dar ne taip seniai, prieš 6-10 metų, ši vieta buvo įvairiausiai pravardžiuojama: Vilniaus getu, šiukšlyno namais, „kartonkėmis“ ir kitais negražiais epitetais. Tuo laikotarpiu buvo neigiamo pobūdžio straipsnių apie tų namų statybos kokybę kartu su gyventojų skundais, o kitoje Ukmergės g. pusėje esantis Perkūnkiemis visiems tos gatvės gyventojams ir kitiems vilniečiams asocijavosi su gerokai aukštesnės gyvenimo kokybės namais ir aplinka“, - teigė A. Kudarauskas.

A. Kudarauskas atkreipė dėmesį, kad šioje gatvėje yra didžiausias gyventojų skaičius viename are, lyginant su kitais sostinės mikrorajonais. Užstatymo intensyvumas ir aukštingumas yra didesnis nei bet kur kitur Vilniuje.

„Pavyzdžiui, čia užstatymo intensyvumas yra 4, o visų kritikuojamame Perkūnkiemyje tik 3. Kitaip sakant, čia tame pačiame žemės plote gyvena net 33 proc. daugiau žmonių. Kadangi čia yra labai daug gyventojų mažame žemės plote, kur visi daugiabučiai yra apstatyti aplink vieną siaurą gatvę, tai mano galva, čia yra santykinai didžiausias mieste kamštis labai mažame gatvės ruože, ryte ir vakare, kai visi nori išvažiuoti iš namų arba sugrįžti po darbų namo. Na, bent jau taip buvo prieš 8 metus, nemanau, kad kažkas per tą laiką pagerėjo. Namai labai aukšti, 9-12 aukštų, spalvos tamsios ir niūrios, nuo kai kurių lupinėjasi tinkas, gatvė labai siaura, susidaro lokalus kamštis, didelis žmonių tankumas sudaro įtemptą atmosferą ir pasitenkinimas gyvenamąja aplinka mažėja“, - kalbėjo NT ekspertas.

A. Kudarauskas teigė, kad butai šiuose namuose yra ganėtinai ekonomiški ir gyventi juose nėra brangu. Juose įrengtas autonominis dujinis šildymas, kiekvienas namas turi savo katilinę ant stogo.

„Per paskutinį dešimtmetį vos per kilometrą nuo šių daugiabučių pasistatė tiek daug pramogų, verslo ir prekybos objektų, kad šie daugiabučiai atsirado aplink Ukmergės g. susiformavusį pramogų, prekybos ir verslo parko zoną, kas yra patrauklu čia dirbantiems vietiniams gyventojams susisiekimo su darbu prasme. Kadangi toliau numatoma mieto plėtra Ukmergės plentu link Avižienių, artimiausiu dešimtmečiu bus tiesiama aplinkkelio atkarpa, kuri susijungs su Molėtų pl. ir Geležinio Vilko g., ir toliau bus vykdoma daugiabučių statyba tolyn nuo miesto centro, tai ši vieta nebebus miesto kraštas, o tai nemažins šioje lokacijoje esančių namų vertės. Iš esmės, tai iš šių daugiabučių visas beveik norimas pramogas ir darbą gali pasiekti per 10 min. pėsčiomis, beveik taip kaip ir buvo suplanuota statant šiuos daugiabučius“, - tikino A. Kudarauskas.

Tačiau, anot jo, situacija per dešimtmetį šiek tiek pasikeitė. Dabar iki daugiabučių važinėja autobusas, pasodinta daugiau žalumos, įrengtos didesnės vaikų žaidimų aikštelės. Padidėjęs prekybos centrų, biurų, pramogų bei laisvalaikio leidimo objektų skaičius šiai miesto vietai pridėjo daugiau vertės.

„Lyginant su prieš dešimtmetį buvusia situacija, dabar tai yra patogi lokacija, kurioje viskas yra patogiai sugrūsta vienoje vietoje, tiems kas taupo laiką ir yra jaunas asmuo mėgstantis dirbti, ilsėtis ir gyventi toje pačioje vietoje, ko gero, kad yra patogu. Ateityje padarius papildomus išvažiavimus, t.y. pratęsus S. Neries g. iki Mykolo Lietuvio g. bei nutiesus Vakarinio aplinkkelio jungtį su Santariškėm, susisiekimas pagerės ir dar papildoma dalis spūsčių nusiims nuo Ukmergės g. Manau, artimiausiu metu galėtų būti įrengti dviračių takai, papildomi pėsčiųjų takai. Tarp šių namų, man asmeniškai anksčiau labai trūko žalumos ir bendrų erdvių, pvz., vaikams To trūko iš vystytojo pusės, šiuo metu dalis yra įrengta, bet atsižvelgiant į gyventojų kiekį, ko gero, galėtų būti dar daugiau“, - savo svarstymais dalinosi A. Kudarauskas.

Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius M. Statulevičius aiškino, jog statant tokio tankumo projektus Vilniuje, buvo būtina pasirūpinti aplinkine infrastruktūra. Šioje gatvėje šis dalykas dėl kažkokių priežasčių buvo pražiūrėtas.

„Ar tai buvo nuolankus savivaldybės, sakykime, požiūris, nesugebėjimas išsireikalauti, ar buvo kitos priežastys, dabar jau žiūrint 15 metų atgal visko nesugaudysi. Bet rezultatas tikrai bado akis. Pradėkime nuo žaliųjų zonų, jų ten, faktas, kad tikrai trūksta ir teritorijos, kurios turėjo būti joms rezervuotos arba skirtos, kažkaip tapo tiesiog automobilių parkavimo aikštelėmis, ten jokių ženklų nėra ir kas kaip nori, taip stato. Auginti vaikus ar kažkokias pramogas turėti tikrai yra sudėtinga. Kitas dalykas yra parkavimas.

Parkavimas irgi yra didžiulė problema, nes ten buvo planai, aš dar labai gerai atsimenu, pradžioje vystymo tos dalies, ten pastatyti kvartalinę parkavimo aikštelę su mintimi, kad tie gyventojai, kuriems trūksta parkavimo vietų prie namų, o prie namų buvo nedaug, kadangi buvo ekonominis projektas ir požeminio parkavimo aikštelių ten nebuvo vystoma. Buvo planuojama statyti tokias daugiaaukštes parkavimo aikšteles, nebrangias, kur žmonės už nedidelį mokestį galėtų automobilius palikti. Tai irgi to neįvyko“, - apie S. Neries gatvės problemas kalbėjo M. Statulevičius.

Kaip teigia M. Statulevičius, šeimos, turinčios didesnį butą, dažniausiai turi ir du automobilius, o atvažiavę vakare tikisi, kad turės juos kur pasistatyti. Kadangi neturi, kur pasistatyti, stato bet kur - net ir ant tų pačių žaliųjų zonų likučio, kažką užstato, tada kyla konfliktai tarp gyventojų.

Visgi, nors S. Neries gatvė daugumai vilniečių yra kaip keiksmažodis, žmonės ten gyvena ir kai kurie tikrai nežada keltis kažkur kitur.

Pašnekovo teigimu, ten daugiau žmonių šiuo metu ne perka ir parduoda būstus, o juos nuomojasi, nes tai viena iš Vilniaus dalių, kur nuoma yra pigesnė. O kainos net ir pardavimui nėra didelės, nes namai pastatyti prieš 10-15 metų, todėl ir jų garantiniai laikotarpiai jau pasibaigę, o kažkur jau gali ir remontą tekti daryti.

Jo nuomone, šio kvartalo atveju verta jį bandyti paversti ne tik miegamuoju, bet gyvenamuoju rajonu - kad žmonės ne tik grįžtu čia pailsėti po darbo ir tiesiog permiegoti, bet ir turėtų, ką veikti dieną. Žmonės suplūsta čia naktį, o dieną jis yra tuščias, tad reikėtų įpūsti kokios nors gyvybės.

Savivaldybės Iniciatyvos Fabijoniškėse

Arūnas Visockas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento vyresnysis patarėjas teigia, kad pastaruoju metu Fabijoniškės atgimsta iš naujo, kaip ir kiti sostinės rajonai.

„Apie 30 tūkst. gyventojų turinčiame rajone netrukus duris atvers prie darželio „Vandenis“ naujas modulinis priestatas, kurį galės lankyti apie 100 mažųjų vilniečių, statomi nauji gyvenamieji namai, tvarkomi daugiabučių namų kiemai ir gatvės, įrenginėjamos automobilių stovėjimo vietos žaliųjų korių aikštelėse, pastatytas naujas 25 metrų ilgio 8 takelių plaukimo baseinas, nutiesta dviračių tako atkarpa S. Neries gatvėje, įrengiamos žaliosios erdvės.

Pernai taip pat buvo atnaujinta S. Neries gatvės atkarpa: buvo paklota nauja asfalto danga, atnaujinti šaligatviai, pakeisti kelio bortai, įrengta stotelę ir pėsčiųjų perėjos. Šiemet taip pat ketiname daug dėmesio skirti miegamiesiems rajonams: jų apsaugai, apželdinimui, viešajai infrastruktūrai“, - patikino A. Visockas.

Fabijoniškių Infrastruktūros Pokyčiai

Šioje lentelėje pateikiami Fabijoniškių infrastruktūros pokyčiai, įvykę per pastaruosius metus:

Tarpininkaujant Ober-Haus, parduotas stambus 1,7 ha ploto sklypas, Mykolo Lietuvio g., Vilniuje, skirtas daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybai. Objektą su jau parengtu daugiabučių namų kvartalo projektu ir galiojančiu statybos leidimu įsigijo bendrovė UAB „Demus Development VIII“. Sandorio vertė siekė 3,5 mln. eurų.

„Sklypas sulaukė aktyvaus susidomėjimo - jį vertino įvairūs plėtotojai, ieškantys didesnių teritorijų naujiems daugiabučių projektams. Fabijoniškių seniūnijoje pastaraisiais metais plėtros tempai buvo itin nuosaikūs, todėl bet kuris naujas projektas šiame rajone yra svarbus ir laukiamas pokytis. „Vilniaus sklypų rinka ir toliau išlieka aktyvi - pirkėjai ieško sklypų su aiškiu plėtojimo potencialu ir galimybe greitai pradėti darbus. Tokiais atvejais itin svarbu gerai jausti rinkos temperatūrą ir turėti aiškų supratimą apie realias kainas bei galimus interesantus - tai leidžia sklandžiai judėti derybose ir išvengti rizikų“, - papildo A.

Modernūs Gyvenamieji Namai Fabijoniškėse: A. Vienažindžio G. 20

A. Vienažindžio g. 20 - tai planuojamų daugiabučių kompleksas Vilniuje, Fabijoniškių rajone, kuriame išryškėja šiuolaikiniai architektūriniai sprendimai, skirti patogiam gyvenimui ir ilgaamžiškumui. Kompleksas suprojektuotas vadovaujantis aukštais energinio efektyvumo standartais - A++ klasė garantuoja žemas eksploatacines išlaidas ir komfortą.

Komplekse numatyti 5-6 aukštų gyvenamieji namai, pasižymintys racionaliais išplanavimais ir modernios statybos sprendimais. Apartamentai pritaikyti įvairių poreikių gyventojams, nuo jaunų šeimų iki vyresnio amžiaus asmenų, siekiančių kokybiško ir saugaus būsto.

Fabijoniškių rajonas garsėja jaukia aplinka, gerai išvystytu paslaugų tinklu, šalia yra mokyklos, vaikų darželiai, parduotuvės ir viešojo transporto stotelės. Ši vieta leidžia gyventojams mėgautis miesto patogumais ir tuo pačiu ramybe.

A. Vienažindžio 20 projektas yra gerai vertinamas tarp nauji NT projektai Vilniuje, atitinka šiuolaikinių pirkėjų lūkesčius dėl estetikos, tvarumo ir funkcionalumo.

tags: #daugiabuciu #namu #statyba #fabijoniskese #200