Daugiabučiai gyvenamieji namai studentams Lietuvoje: tendencijos ir perspektyvos

Šiame straipsnyje aptarsime bendrabučių, kaip gyvenamosios paskirties pastatų, ypatumus Lietuvoje, jų modernizaciją, studentų poreikius ir ateities perspektyvas. Bendrabutis - tai gyvenamasis pastatas, kuriame dalijamasi tam tikromis bendromis patalpomis, tokiomis kaip virtuvė, vonia, tualetas ir kt. Gali būti studentų, šeimų, darbininkų bendrabučiai ir kt. Bendrãbutis, žinybinis daugiabutis namas, kuriame bendrai gyvena studentai, moksleiviai, organizacijų darbuotojai, atvykę iš kitų miestų, kaimų, užsienio valstybių ir neturintys kur gyventi.

Dėl kuklesnių gyvenimo sąlygų bendrabučių gyventojai už būstą moka gerokai mažiau nei gyvenantys nuomojamame ar nuosavame būste, todėl pirmenybė gauti vietą bendrabutyje suteikiama nepasiturintiesiems, kitiems socialiai remtiniems asmenims. Bendrabučio gyventojai dažniausiai gyvena po kelis viename kambaryje be didelių patogumų, virtuvės, dušai, tualetai, skalbyklos ir kai kurios kitos patalpos yra bendrojo naudojimo, po vieną daugeliui kambarių. Vyrai ir moterys paprastai gyvena atskirai, viename kambaryje ar visame bendrabutyje apgyvendinami tik tos pačios lyties asmenys. Bendrabutis turi administraciją, kuri prižiūri tvarką jame (pvz., pašaliniai asmenys gali ateiti pas bendrabučio gyventojus į svečius, bet jiems draudžiama pasilikti nakvoti).

Baigę mokslus ar darbą bendrabučių gyventojai dažniausiai išsikrausto. Nuo 20 a. 13-19 a. universitetų ir mokyklų bendrabučiai vadinti bursomis.

Statistikos Duomenys

Apibendrinant kitus statistikos duomenis, 2020 m. baigta statyti 6 821 naujas gyvenamasis namas, juose įrengta 13 903 būstai. Baigtų statyti naujų gyvenamųjų namų skaičius, palyginti su 2019 m., padidėjo 4,8%, būstų juose skaičius - 10,6%, būstų naudingasis plotas - 5,3%. 2020 m. vyravo individualiųjų namų statyba - 54,8% pastatytų būstų buvo individualiuose namuose. Vidutinis būsto naudingasis plotas individualiame name buvo 131,9 m², buto daugiabutyje - 57,7 m².

2020 m. pradėti statyti 8 099 nauji gyvenamieji namai su 15 996 būstais, iš jų 55,7% - individualiuose namuose. Taip pat pradėti statyti 2 nauji gyvenamosios paskirties pastatai (bendrabučiai), kurių naudingasis plotas sudarys 0,5 tūkst. m². Pradėtų statyti naujų būstų naudingasis plotas sudarys 1,6 mln. m² ir bus 31,9% didesnis nei 2019 m.

Taip pat, 2020 m. 7 568 leidimai, arba 89,9% visų leidimų, išduota gyvenamiesiems pastatams statyti, t. y. 24,7% daugiau nei 2019 m. Leistuose statyti 9 065 gyvenamuosiuose namuose bus įrengti 15 155 būstai, palyginti su 2019 m., leistų statyti būstų skaičius sumažėjo 0,7%.

Šie duomenys rodo, kad bendrabučių statyba sudaro mažą dalį visos gyvenamosios statybos, tačiau jų svarba studentams ir kitoms socialinėms grupėms išlieka reikšminga. 2020 m. Lietuvoje baigtas statyti vienas gyvenamosios paskirties pastatas (bendrabutis), skirtas gyventi įvairių socialinių grupių asmenims. Naudingasis pastato plotas sudaro 1,7 tūkst. m².

Statistikos duomenys apie gyvenamųjų namų statybas Lietuvoje 2020 m.

Klaipėdos Universiteto Pavyzdys

Klaipėdos universiteto ir UAB „Infes“ vadovai oficialiai pasirašė sutartį dėl naujo bendrabučio statybų. Studentams skirtas 141 kambarių bendrabutis numatytas plėtojamame KU miestelyje.

Pagal susitarimą, statybų bendrovė „Infes“ įsipareigoja per 14 mėnesių - iki 2026 metų birželio - pastatyti A++ energinio naudingumo klasės, trijų-keturių aukštų, 3.965 kv. m ploto, gyvenamosios paskirties pastatą.

KU rektorius prof. dr. teigia: „Didžiuojamės galėdami dar geriau pasirūpinti savo studentais, suteikdami jiems patogias, modernias ir naujas gyvenamąsias erdves pačioje KU miestelio širdyje. Pastebime didelį studentų norą gyventi universiteto bendrabučiuose, todėl nuolat ieškome sprendimų, kaip užtikrinti pakankamą vietų skaičių. Tikimės, kad statybos vyks sklandžiai ir jau ateinantį rudenį naujieji bei esami KU studentai galės pradėti mokslo metus naujajame bendrabutyje“.

Planuojama, kad naujajame bendrabutyje bus įrengtas 141 kambarys. Pirmame aukšte numatyta 12 studijos tipo šeimyninių kambarių dėstytojams. Be to, pirmame aukšte vienviečiuose ir dviviečiuose kambariuose galės apsigyventi iki 20 studentų. Kituose aukštuose suplanuoti sujungti dviviečiai kambariai su sanitariniais mazgais. Kiekviename aukšte bus įrengtos bendros virtuvės su poilsio zonomis, skirtos studentų bendravimui ir laisvalaikiui.

Antrame ir trečiame aukštuose bus galima apgyvendinti iki 70 studentų, įskaitant specialiai pritaikytus kambarius gyventojams, turintiems negalią. Ketvirtame aukšte planuojama apgyvendinti dar 34 studentus.

Bendrabučio išskirtinumas - ant stogo bus įrengta 69 kilovatų galios fotovoltinių saulės modulių elektrinė. Ji ne tik leis sumažinti elektros energijos išlaidas, bet ir prisidės prie aplinkos tausojimo ir paties bendrabučio išlaikymo.

KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. pažymi: „Tokia iniciatyva atitinka KU strateginius tikslus diegti tvarius sprendimus ir formuoti aplinkai draugišką akademinę aplinką. Naujo bendrabučio statyba - tai viso KU miestelio plėtros įgyvendinimo dalis. Turint du greta esančius bendrabučius universitetas galės efektyviau spręsti apgyvendinimo paslaugų klausimus ir racionaliai valdyti iškilsiančius iššūkius“.

Klaipėdos universiteto bendrabutis - tai investicija į studentų ateitį, kuri užtikrins ne tik modernią ir komfortišką gyvenamąją aplinką, bet ir skatins bendruomeniškumą bei akademinį augimą. Universiteto tikslas - sukurti darnią, funkcionalią ir šiuolaikišką erdvę, kurioje studentai galėtų tobulėti, siekti savo tikslų ir jaustis kaip namuose.

Klaipėdos universiteto bendrabučio vizualizacija

Bendrabučių Modernizacija ir Tendencijos

Mindaugas Kulbokas, Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovas tvirtina, jog prastas bendrabučių užimtumas nėra tik mažėjančio studentų skaičiaus pasekmė. Nors Lietuvos universitetuose studijuojančių skaičius nuo 2009 m. nuosekliai mažėja, pastebimas vis didesnis užsienio studentų skaičiaus augimas. 2018-2019 m. Lietuvoje studijavo 7,6 tūkst. užsieniečių, kurie sudarė 10 proc. visų studentų.

Anot eksperto, daugiau nei trečdalis neužimtų kambarių bendrabučiuose demonstruoja, kad gyvenimo kokybė juose nebetenkina šiuolaikinių poreikių. Dėl to dalis studentų renkasi alternatyvą - buto nuomą mieste. Jau kurį laiką bendrabučių išlaikymas išlieka nuostolingas, tačiau didinti nuomos kainas trukdo nepakankamai gera patalpų būklė. Norint juos paversti patrauklesniu pasirinkimu studentams, Vyriausybė pritarė bandomosios finansavimo priemonės kūrimui, siekiant atnaujinti šiuos pastatus.

„Išanalizavus bendrabučių rinką Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse matome, kad bendrabutis studentams nebėra tik vieta permiegoti. Užsienyje tiek valstybiniai, tiek privatūs bendrabučiai konkuruoja tarpusavyje ne tik kainomis, bet ir siūlomomis paslaugomis, kurių spektras sparčiai plečiasi. Bendrabučiuose vis daugiau dėmesio skiriama ir kokybiškų bendrųjų erdvių sukūrimui - jos dažniausiai užima apie 30 proc. pastato erdvės. Didžiojoje dalyje užsienio universitetų teikiama kambarių valymo paslauga. Vis dažniau bendrabučiuose atsiranda ir dviračių saugyklos, o bendradarbystės erdvės, kuriose žmonės gali studijuoti ar dirbti grupėse, dar išlieka naujovė didžiojoje dalyje Europos miestų.

Anot eksperto, moderniuose Europos bendrabučiuose studentai dažniausiai gyvena po vieną. „Žmogui reikia bent jau 12 kv. m asmeninės erdvės, tuo metu Lietuvoje 18 kv. m kambariuose vis dar gyvena po tris žmones. Modernių Europos bendrabučių mažesniuose kambariuose studentai dažniausiai turi nuosavą stalą, lovą ir vonios kambarį. Didesniuose kambariuose taip pat siūloma ir nuosava virtuvės erdvė“, - palygina M. Kulbokas.

Bendrabučių Atnaujinimo Alternatyvos

Ekspertas pastebi, kad Lietuvoje siekiant senus bendrabučius paversti patraukliais gyventi, mokslo įstaigos turi kelias alternatyvas. Vienas iš pasirinkimų - kosmetiškai atnaujinti bendrabučius arba iš esmės juos rekonstruoti ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Naujų bendrabučių statyba - dar viena išeitis pasiūlyti modernius bendrabučius.

„Nėra vieno teisingo pasirinkimo visiems, nes kiekvienos mokslo įstaigos situacija individuali, todėl jai priklausančių bendrabučių situaciją reikia vertinti atskirai - atsižvelgti į nuomininkų ir į valdytojų poreikius, pastato būklę, finansavimo šaltinius“, - vardija M. Kulbokas.

Situacija Lietuvos Universitetuose

Baigiantis trečiam mokslo metų mėnesiui, dalis studentų vis dar laukia eilėje gauti vietą bendrabutyje. Tokia pirmakursio Karolio rutina - po paskaitų - tiesiai į autobusų stotį, kad spėtų grįžti į namus Trakų rajone. Vietos studentų bendrabutyje iki šiol laukiantis vaikinas kasdien kelyje praleidžia apie 4 valandas.

Per tris studijų mėnesius bendrabučio eilė pasistūmėjo keliasdešimčia vietų. Dabar Karolis - 149. „Studentui iš vidutinės šeimos yra pakankamai sudėtinga išsinuomoti. Tokie studentai kaip Karolis įprastai turi pirmenybę vietai bendrabutyje gauti, stebisi Vilniaus universiteto kancleris.

Klaipėdos universitetas taip pat sako laisvų vietų bendrabučiuose iš esmės neturintis, o laukiančiųjų eilėje - per 20. Vytauto Didžiojo universiteto bendrabučiuose laisvų vietų iš esmės nėra. „Bendrabučių užimtumas šiandien dienai siekia apie 98 proc.

Vietos bendrabučiuose negaunantys, o rinkos kainomis būsto nuomotis neišgalintys jaunuoliai gali pasinaudoti studentams skirta būsto nuomos kainos kompensacija. Pavyzdžiui, studijuojant Vilniuje ir norint gauti kompensaciją, būtina čia ir deklaruoti gyvenamąją vietą. Studento metinės pajamos negali viršyti 9 tūkst. eurų.

„Nėra skirtumo ar kambarys, ar butas - svarbiausia, kad vienam gyvenančiam asmeniui būtų ne mažiau nei 10 kv. metrų ir kad tai būtų gyvenamosios paskirties patalpa“, - paaiškina J. Iščiukaitė. Studentų asociacija sako, kad susidomėjimas kasmet auga.

KTU Bendrabučių Modernizacija

Pilnai rekonstravęs vieną universiteto bendrabutį, Kauno technologijos universitetas (KTU) toliau modernizuoja turimus gyvenamosios paskirties pastatus. Atsižvelgdamas į šiandienos studentų poreikį gyventi ir mokytis šiuolaikiškose erdvėse, KTU dar 2020-aisiai pradėjo 10-ojo bendrabučio (Gričiupio g. 13A) rekonstrukciją.

Atnaujintame daugiau nei 4,8 tūkst. kv. metrų ploto bendrabutyje - 137 vienviečiai ir 61 dviviečiai kambariai, talpinantys 259 studentus. Sprendimą rinktis tokio tipo bendrabučio išplanavimą nulėmė turima patirtis kituose universiteto bendrabučiuose - studentų tarpe populiariausi yra vienviečiai ir dviviečiai kambariai.

„Pirmasis rekonstruotas universiteto 10-tasis bendrabutis pilnai duris gyventojams atvėrė 2022 metų pabaigoje. Tai modernus ir šiuolaikiškas bendrabutis, kuriame erdvės suplanuotos taip, jog poilsio ir mokymosi aplinka yra individuali, o bendravimo, laisvalaikio ir valgymo zonos - bendros“, - tikina K. Mockutė.

Kiekviename bendrabučio aukšte įrengtos bendro naudojimo virtuvės su atviro tipo ar atitvaru atskirta inovatyvia valgomojo erdve, pritaikyta įvairiapusiam laisvalaikiui leisti.

Pasak KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovo Gražvydo Visocko, vykdant KTU 10-ojo bendrabučio rekonstrukcijos darbus buvo susidurta su tam tikrais iššūkiais. Pirmiausia, reikėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos įstatyminę bazę, pagal kurią bendrabučiai priskiriami prie gyvenamosios paskirties pastatų.

G. Visocko teigimu, prie šio projekto dirbo ne vienas savo darbą gerai išmanantis specialistas. „Todėl kitų bendrabučių rekonstrukcijos projektai rengiami atsižvelgiant būtent į šio bendrabučio rekonstrukcijos proceso bei pirmųjų bendrabučio gyventojų patirtis“, - tikina KTU Studentų reikalų departamento direktorė K. Mockutė.

Šiuo metu jau vyksta antrojo dvylikaaukščių bendrabučių komplekso - 11-to bendrabučio (Pašilės g. 51) rekonstrukcija. „Rekonstruojant pirmąjį bendrabutį pasirinktas procesas kuomet ir interjero, ir eksterjero darbai vykdyti vienu metu, o remonto pradėti tik pilnai uždarius bendrabutį, t. y. išsikėlus visiems gyventojams. Antrasis bendrabutis rekonstruojamas palaipsniui - eksterjero remonto darbai vykdomi bendrabutyje vis dar gyvenant studentams“, - sako K. Mockutė.

Gyvenamosios Paskirties Plotas Universitetuose

Aukštosios mokyklos Lietuvoje valdo 1,8 mln. kv. m ploto, iš kurių bendras gyvenamosios paskirties plotas siekia 900 tūkst. kv. m., rodo „Newsec“ duomenys.

Lietuvos universitetų valdomo ploto pasiskirstymas:

Būstai 2020 metais

tags: #daugiabutis #gyvenamas #namas #studentu #g