Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, privalo būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo.
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.
Kur galima deklaruoti gyvenamąją vietą?
Deklaruojama vieta gali būti:
- Nuosavo nekilnojamo turto adresas
- Nuomojamo būsto adresas
- Seniūnijos arba savivaldybės lokacija (tam tikrais atvejais)
Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?
Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Fiziškai: Apsilankykite seniūnijoje / savivaldybėje su asmens tapatybės dokumentu.
- Internetu: Užpildykite paraišką Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre.
Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. būdu.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Reikalingi dokumentai
Deklaruojant gyvenamąją vietą, jums reikės:
- Asmens tapatybės dokumento
- Jei deklaruojate ne savo būste - būsto savininko leidimo (įrašyto nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente)
Nepilnamečių deklaravimas
Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.
Užsienio piliečių deklaravimas
Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą:
- Migracijos departamente (pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje, jei žino tikslų adresą).
- Seniūnijoje / savivaldybėje (pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą).
Specialūs atvejai
Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą.
Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo. Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.
Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita
Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda
Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia daug privalumų:
- Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui.
- Galimybė vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą.
- Galimybė pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms.
- Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro.
- Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta.
- Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu.
- Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti.
Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.
Svarbu žinoti
- Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
- Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
- Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.
- Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
- Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
- Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
- Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.
| Asmens statusas | Reikalingi dokumentai | Deklaravimo būdai |
|---|---|---|
| Lietuvos pilietis (nuosavas būstas) | Asmens tapatybės dokumentas | Seniūnija/savivaldybė, Elektroniniai valdžios vartai, Registrų centras |
| Lietuvos pilietis (nuomojamas būstas) | Asmens tapatybės dokumentas, būsto savininko leidimas | Seniūnija/savivaldybė, Elektroniniai valdžios vartai, Registrų centras |
| Užsienio pilietis | Leidimas gyventi Lietuvoje, tikslus adresas, nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentai arba būsto savininko sutikimas | Migracijos departamentas, Seniūnija/savivaldybė |
| Nepilnametis vaikas | Vaiko gimimo liudijimas, tėvų asmens tapatybės dokumentai | Seniūnija/savivaldybė, Elektroniniai valdžios vartai, Registrų centras (per tėvus/globėjus) |
tags: #deklaruoti #gyvenamosios #vietos #adresa