Buto Dovanojimo Sutartis: Viskas, Ką Turite Žinoti

Nekilnojamojo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti apie buto dovanojimo sutartis, įskaitant formos reikalavimus, mokesčius ir reikalingus dokumentus.

Kas Yra Dovanojimo Sutartis?

Dovanojimo sutartis - tai vienas iš būdų perduoti turtą ar turtines teises kitam asmeniui be jokio atlygio. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paprasta - vienas asmuo duoda, kitas priima - šis teisinis veiksmas turi savų niuansų, formos reikalavimų ir galimų pasekmių, kuriuos verta žinoti tiek dovanotojui, tiek apdovanotajam. Tai yra neatlygintinis sandoris, kurio esmė - dovanotojo noras padidinti apdovanotojo turtą savo turto sąskaita.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

Pagrindiniai dovanojimo sutarties bruožai:

• Neatlygintinumas: Dovanotojas už perduodamą turtą negauna jokio materialaus atlygio.
• Valios išreiškimas: Dovanotojas turi aiškiai išreikšti savo valią neatlygintinai perduoti turtą, o apdovanotasis - sutikimą jį priimti.
• Turto perėjimas nuosavybėn: Sudarius ir įvykdžius sutartį, nuosavybės teisė į dovanotą turtą pereina apdovanotajam.

Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Dovanodami vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Dovanojimo Sutarties Šalys

Dovanojimo sutarties šalys yra:

• Dovanotojas: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę. Dovanotojas turi būti veiksnus ir turėti nuosavybės teisę į dovanojamą turtą.
• Apdovanotasis: Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris neatlygintinai priima turtą ar turtinę teisę. Apdovanotuoju gali būti bet kuris asmuo, įskaitant ir nepilnamečius ar ribotai veiksnius asmenis (tokiu atveju jų vardu veikia atstovai pagal įstatymą).

Dovanojimo Sutarties Forma: Kada Reikia Notaro?

Dovanojimo sutarties forma priklauso nuo dovanojamo turto vertės ir rūšies:

• Žodinė forma: Leidžiama, kai dovanojamas nedidelės vertės kilnojamasis turtas, ir jis perduodamas iš karto sudarant sutartį. Pavyzdžiui, dovanojant knygą ar nedidelę pinigų sumą.
• Paprasta rašytinė forma: Privaloma, kai dovanojamo kilnojamojo turto vertė viršija 1500 eurų. Taip pat rašytinė forma reikalinga, kai sutartis sudaroma ateičiai (pvz., pažadas padovanoti turtą).
• Notarinė forma: Privaloma sudarant šias dovanojimo sutartis:
  • Dovanojamas nekilnojamasis turtas (butas, namas, žemės sklypas ir pan.).
  • Dovanojamas kilnojamasis turtas, kuriam reikalinga teisinė registracija (pvz., automobilis).
  • Dovanojamo turto vertė yra didesnė nei 14 500 eurų.
  • Kai dovanojama teisė į būsimą turtą.
  • Kai dovanojama įmonė ar jos dalis.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Labai svarbu laikytis įstatymų nustatytos formos reikalavimų. Jei sutarčiai privaloma notarinė forma, o ji sudaryta paprasta rašytine ar žodine forma, tokia sutartis bus negaliojanti. Notaras, tvirtindamas sutartį, patikrina šalių veiksnumą, išaiškina sutarties pasekmes, užtikrina, kad šalių valia nebūtų iškreipta.

Esminės Dovanojimo Sutarties Sąlygos

Kad dovanojimo sutartis būtų galiojanti ir aiški, joje turėtų būti aptarta:

• Šalys: Tikslūs dovanotojo ir apdovanotojo duomenys (vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai; jei juridinis asmuo - pavadinimas, kodas, buveinė, atstovo duomenys).
• Sutarties dalykas: Konkretus ir aiškus dovanojamo turto aprašymas. Jei tai nekilnojamasis turtas - unikalus numeris, adresas, plotas ir kiti identifikaciniai duomenys. Jei automobilis - markė, modelis, valstybinis numeris, kėbulo numeris. Jei pinigai - suma ir valiuta.
• Dovanojamo turto vertė: Nors sandoris neatlygintinis, turto vertės nurodymas svarbus dėl galimų mokesčių ir formos reikalavimų. Dažnai nurodoma vidutinė rinkos vertė arba Registrų centro nustatyta mokestinė vertė (nekilnojamajam turtui).
• Turto perdavimo momentas ir sąlygos: Kada ir kaip turtas bus perduotas apdovanotajam (pvz., pasirašius sutartį, per tam tikrą terminą).
• Šalių patvirtinimai: Dovanotojas patvirtina, kad turtas priklauso jam nuosavybės teise, nėra areštuotas, įkeistas ar kitaip suvaržytas, nėra ginčų objektas. Apdovanotasis patvirtina, kad dovaną priima.
• Sutarties sudarymo data ir vieta.
• Šalių parašai (jei rašytinė forma) arba notaro patvirtinimas (jei notarinė forma).

Galima numatyti ir papildomų sąlygų, pavyzdžiui, sąlygą naudoti dovanotą turtą tam tikram tikslui (labdaros atveju) ar įpareigojimą leisti dovanotojui gyventi dovanotame name iki gyvos galvos (uzufruktas). Tačiau svarbu, kad šios sąlygos neturėtų turtinio pobūdžio priešpriešinio įvykdymo.

Dovanojimo Sąlygos ir Apribojimai

Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.

Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.

Dovanojimo Sutarties Panaikinimas Ir Nuginčijimas

Nors dovanojimas yra geros valios aktas, įstatymai numato tam tikras aplinkybes, kurioms esant dovanojimo sutartį galima panaikinti arba pripažinti negaliojančia.

Dovanojimo sutarties panaikinimas (iniciatorius - dovanotojas):

• Dėl apdovanotojo veiksmų prieš dovanotoją ar jo artimuosius: Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties panaikinimo, jei apdovanotasis pasikėsino į jo ar jo artimųjų giminaičių (sutuoktinio, tėvų, vaikų) gyvybę ar sveikatą, arba tyčia jiems padarė didelės turtinės žalos. Jei apdovanotasis nužudo dovanotoją, teisę reikalauti panaikinti sutartį turi dovanotojo įpėdiniai.
• Dėl apdovanotojo veiksmų, keliančių grėsmę dovanai: Jei apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės vertės (pvz., šeimos relikvija), elgiasi taip, kad kyla reali grėsmė turtui žūti ar iš esmės sumažėti jo vertei, dovanotojas gali reikalauti panaikinti sutartį.
• Dėl pasikeitusios dovanotojo turtinės padėties: Jei po sutarties sudarymo dovanotojo turtinė padėtis labai pablogėja ir sutarties įvykdymas jam taptų nepakeliamai sunkus (taikoma tik pažadui padovanoti ateityje).
• Kai dovanotojas pergyvena apdovanotąjį: Sutartyje galima numatyti sąlygą, kad jei apdovanotasis miršta anksčiau už dovanotoją, dovana grįžta dovanotojui. Jei tokios sąlygos nėra, turtas lieka apdovanotojo įpėdiniams.

Svarbu pažymėti, kad dovanojimo panaikinimas galimas tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria geranoriškai. Reikalavimą dėl dovanojimo panaikinimo galima pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą nuo tos dienos, kai dovanotojas sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie pagrindą panaikinti sutartį.

Dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia (ginčijimas):

Dovanojimo sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali būti pripažinta negaliojančia bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pavyzdžiui:

• Sudaryta nesilaikant formos reikalavimų (pvz., nekilnojamojo turto dovanojimas be notaro).
• Sudaryta neveiksnaus asmens.
• Sudaryta dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo.
• Sudaryta asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės (pvz., dėl ligos, apsvaigimo).
• Tariamas (fiktyvus) sandoris, sudarytas tik dėl akių, siekiant kitų tikslų (pvz., paslėpti turtą nuo kreditorių).
• Apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį (pvz., dovanojimu pridengiamas pirkimas-pardavimas siekiant išvengti mokesčių).
• Sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ar gerai moralei.

Sutartį nuginčyti gali ne tik šalys, bet ir kiti suinteresuoti asmenys, kurių teisės buvo pažeistos (pvz., kreditoriai, jei turtas dovanotas siekiant išvengti skolų grąžinimo - actio Pauliana).

Dovanojimo Panaikinimas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai:

• Apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.
• Apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius.
• Apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Mokesčiai Dovanojant Butą

Vienas aktualiausių klausimų - ar reikia mokėti mokesčius dovanojant turtą? Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, dovanos yra laikomos pajamomis natūra ir gali būti apmokestinamos GPM.

Kada GPM mokėti nereikia (lengvatos)?

• Dovanos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių - neapmokestinamos GPM nepriklausomai nuo vertės.
• Dovanos iš kitų asmenų (tolimesnių giminaičių, draugų, pažįstamų) - neapmokestinamos, jei jų bendra vertė per mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) neviršija 2500 eurų.

Kada GPM mokėti reikia?

Jei dovana gaunama iš kitų asmenų (ne aukščiau išvardintų artimųjų) ir jos vertė (ar bendra dovanų vertė per metus) viršija 2500 eurų, tai viršijanti suma apmokestinama 15% GPM tarifu.

Kas moka GPM? Mokestį moka dovaną gavęs asmuo (apdovanotasis). Jis privalo deklaruoti gautas apmokestinamas dovanas metinėje pajamų deklaracijoje ir sumokėti GPM iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Svarbu: Jei dovanojamas nekilnojamasis ar registruotinas kilnojamasis turtas, apdovanotajam gali tekti sumokėti ir kitus mokesčius ar rinkliavas, susijusias su turto registracija (pvz., Registrų centro rinkliava už nuosavybės teisių įregistravimą).

Juridinių asmenų dovanojimo apmokestinimas reglamentuojamas Pelno mokesčio įstatymo.

Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.

Turto Vertės Nustatymas

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą. Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę. Žinoma jei Jūs nesate pirmos eilės giminaitis ir šio turto neplanuojate parduoti, dovaną priimti turite teisę pagal mažesnę vertę ir taip sumokėti mažesnius mokesčius. Turite asmeniškai įsivertinti ar registrų centro vertė mažesnė, ar vertintojų nustatyta vertė.

Pavyzdžiui, jei turtas vertinamas pagal Registrų centro vertę, ji gali būti 50 000 EUR, o pagal vertintojo - 70 000 EUR.

Pajamų Mokesčio Lengvatos

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą, neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo perleidimo.

Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 „Dėl Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta dovanojimo būdu įsigyto turto įsigijimo kainos apskaičiavimo tvarka. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis.

Reikalingi Dokumentai Dovanojant Butą

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant butą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.

Pavyzdžiui, dovanojant butą ar kitą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes.

Dokumentai sandoriui notarų biure:

• Būsto nuosavybės dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis ar kita sutartis).
• Nekilnojamojo turto registro pažyma.
• Atsiskaitymo už komunalines paslaugas bei bendrijos pažyma.
• Pastato energinio naudingumo sertifikatas.
• Inventorizacijos byla.
• Asmens tapatybės dokumentai (pasas arba tapatybės kortelė).
• Sutuoktinio sutikimas (jei būstas įgytas santuokoje).
• Teismo leidimas (jei objekte registruoti nepilnamečiai).
• Bendrasavininkų raštiškas sutikimas (esant bendrasavininkiams).

Siekiant sklandaus ir sėkmingo būsto pardavimo proceso, kiek įmanoma daugiau su dokumentais susijusių darbų turėtų būti nuveikti dar būsto pardavimo pradžioje.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Nekilnojamieji daiktai: Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
• Automobilio dovanojimas: Atsižvelgiant į tai, automobilio dovanojimo sutarčiai nėra privaloma notarinė forma.

Praktiniai Patarimai Ir Galimos Rizikos

• Aiškumas ir konkretumas: Sutartyje kuo tiksliau aprašykite dovanojamą turtą, jo vertę, perdavimo sąlygas. Tai padės išvengti nesusipratimų ateityje.
• Formos laikymasis: Būtinai laikykitės įstatymo reikalavimų dėl sutarties formos (paprasta rašytinė ar notarinė). Ypač atidūs būkite dovanodami nekilnojamąjį turtą ar didesnės vertės kilnojamąjį turtą.
• Notaro konsultacija: Net jei notarinė forma neprivaloma, bet dovanojamas reikšmingas turtas ar situacija sudėtingesnė, verta pasikonsultuoti su notaru ar teisininku. Jie padės tinkamai suformuluoti sutarties sąlygas, išaiškins teisines pasekmes.
• Paslėptos skolos ir suvaržymai: Prieš priimdamas dovaną, ypač nekilnojamąjį turtą, apdovanotasis turėtų pasidomėti, ar turtas nėra įkeistas, areštuotas, ar neturi kitų suvaržymų, ar nėra skolų už komunalines paslaugas. Nors dovanotojas privalo apie tai informuoti, papildomas patikrinimas nepakenks.
• Apgalvokite pasekmes: Dovanotojas turėtų gerai pagalvoti prieš dovanodamas turtą, ypač jei tai vienintelis jo būstas ar pragyvenimo šaltinis. Dovanojimas yra neatšaukiamas (išskyrus retas išimtis), ir dovanotojas praranda nuosavybės teisę į turtą.
• Registracija: Jei dovanojamas nekilnojamasis turtas ar kitas registruotinas turtas (pvz., automobilis), būtina kreiptis į atitinkamas institucijas (Registrų centrą, „Regitrą”) ir įregistruoti nuosavybės teisių perėjimą apdovanotojo vardu. Tik įregistravus nuosavybės teises, apdovanotasis tampa visateisiu turto savininku kitų asmenų atžvilgiu.
• Mokesčių planavimas: Įvertinkite galimas mokestines prievoles tiek dovanotojui (jei taikoma), tiek apdovanotajam. Pasinaudokite teisėtomis GPM lengvatomis artimiesiems.

Dovanojimas Vs. Paveldėjimas

Kartais žmonės svarsto, kas geriau - padovanoti turtą dar esant gyvam ar palikti jį testamentu. Abu būdai turi savų privalumų ir trūkumų:

Pasirinkimas tarp dovanojimo ir paveldėjimo priklauso nuo konkrečios situacijos, dovanotojo tikslų ir santykių su apdovanotuoju.

Turto dovanojimo sandoriai nėra sudėtingas procesas, jeigu žinote kaip teisingai viską atlikti. Pagrindinis akcentas yra gresiantys mokesčiai.

tags: #del #buto #dovanojimo #sutartis