Žemės mokesčio klausimas Lietuvoje, ypač Mažeikių rajone, pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Seimui sukūrus naujas žemės mokesčio žabangas, gyventojai ir ūkininkai nerimauja dėl galimų pokyčių ir jų įtakos finansinei padėčiai. Labiausiai žemės mokesčio reformos baiminasi žmonės, valdantys arti miesto esančią žemę.
Naujovės oponentams kelia juoką mokesčio reformos autorių aiškinimas, kad pakeitimais norima apmokestinti apleistos žemės savininkus. Tačiau, kaip teigiama, mažeikiškius nauji tarifai gali paliesti daugiau nei kitus apskrities ūkininkus, nes mūsų rajone žemė brangesnė nei kitur.
Mažeikių rajonas Lietuvos žemėlapyje
Žemės Mokesčio Įstatymo Pakeitimai
Vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo pakeitimais, nuo 2013 m. už žemę reikės mokėti priklausomai ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos rinkos vertės. Keičiasi ir šio mokesčio tarifas: jis svyruos nuo 0,01 iki 4 proc. žemės rinkos vertės, šiuo metu jis yra 1,5 proc. Esą toks skaičiavimas nėra naujiena: už vidutinę rinkos vertę moka ūkininkai, nuomodamiesi žemę iš valstybės, taip pat spręsdami ir kitus su žeme susijusius klausimus.
Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus apleistą) numatyta papildomai taikyti vidutinės rinkos vertės mažinimo koeficientą 0,35. Šiuo metu žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais.
Naujos žemės apmokestinimo tvarkos iniciatorė Finansų ministerija nurodo, kad įstatymo pataisos skirtos visų pirma apmokestinti tuos savininkus, kurių žemė - apleista. Ministerijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 400 tūkst. hektarų nedirbamos žemės. Deklaruotos žemės Lietuvoje iš viso yra 2,6 mln.
Situacija Mažeikių Rajone
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas „Santarvei“ teigė, kad nėra statistikos, kiek rajone yra apleistų žemių. Situacija vertinama tik vizualiai. Tačiau, anot vedėjo, padėtis nėra labai probleminė. Kai kurie savininkai dingę - nei patys žemės dirba, nei kitiems nuomoja.
Rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas Zigmantas Šimkus „Santarvei“ yra sakęs, kad žemės rinkos vertė skirtingose vietovėse labai skiriasi. Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas A. Nenorėjęs prisistatyti laižuviškis ūkininkas taip pat mano, kad įstatymo pataisos nieko neišspręs, o tik padidins žemės nuomos kainas. Anot jo, mažiausius mokesčius reikėtų taikyti tiems, kurie žemę naudoja tik savo reikmėms.
Žemės mokesčio mokėtojus išgąsdino būsimos permainos. Lietuvos ūkininkų sąjungos išplėstiniame prezidiumo posėdyje susirinkę ūkininkai taip pat kritiškai įvertino Žemės mokesčio įstatymo pakeitimus. Išplėstiniame posėdyje dalyvavęs Mažeikių skyriaus pirmininkas A.
Savivaldybės Įtaka Mokesčio Tarifams
Konkretų žemės mokesčio tarifą nustatys Savivaldybės taryba. Apleistai žemei nebus taikomos lengvatos, kurios gali būti taikomos dirbamai žemei, t. y. Apleistos žemės savininkams galės būti taikomas iki 4 proc. sklypo rinkos vertės siekiantis metinis mokestis. Tuo tarpu dirbamos žemės savininkams iki 2017 metų bus taikomas pereinamasis laikotarpis. Pirmaisiais metais prie sklypo mokestinės vertės bus pridedama 20 proc. padidėjimo sumos, antraisiais - 40, trečiaisiais - 60, ketvirtaisiais - 80 proc.
„Dar daug neaiškumų, kaip ten bus. Kokiais kriterijais remiantis Savivaldybė nustatys 0,01 proc., o kokiais - 4 proc. tarifą. Dar metai iki įstatymo įsigaliojimo. Manau, kad bus dar daug svarstymų, diskusijų.“
Dalies mažeikiškių rinktas Seimo narys Jonas Stanevičius „Santarvę“ patikino susilaikęs, kai buvo balsuojama už Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Anot J. Stanevičiaus, ir kitų už žemės mokesčio reformą nebalsavusių parlamentarų nuomone, įstatymo pakeitimai priimti skubotai - reikėję juos apsvarstyti savivaldybių kaimo komitetuose, Ūkininkų sąjungos skyriuose.
„Aš manau, kad melagingas posakis yra, jog dirbantiems realiai žemės mokestis nesikeis. Antras dalykas, įstatymas įsigalioti turi nuo tryliktųjų metų. Tačiau Seime jis buvo svarstomas, kaip susijęs su 2012-ųjų biudžetu.“
Parlamento Kaimo reikalų komitetas pasiūlė Žemės ūkio ministerijai sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų galimybę, nustatant dirbamos žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę, atsižvelgti į žemės našumo balą. Iki naujų žemės mokesčių nustatymo dar yra metai.
Apibendrinant, žemės mokesčio pokyčiai Mažeikiuose kelia daug klausimų ir nerimo. Svarbu atidžiai sekti savivaldybės sprendimus ir dalyvauti diskusijose, siekiant užtikrinti teisingą ir pagrįstą apmokestinimą.
On the Path to Prosperity: Economic Reform in Lithuania
Žemės mokesčio tarifo palyginimas:
| Žemės tipas | Mokesčio tarifas (anksčiau) | Mokesčio tarifas (dabar) |
|---|---|---|
| Dirbama žemė | 1,5% nuo sklypo kainos | 0,01-4% nuo rinkos vertės (su mažinimo koeficientu) |
| Apleista žemė | 1,5% nuo sklypo kainos | Iki 4% nuo rinkos vertės |
Šaltiniai: Žemės mokesčio įstatymas, Mažeikių rajono savivaldybė.