Gyvenant daugiabutyje, dažnai kyla klausimas: kodėl reikia mokėti už tai, kuo nesinaudoji? Šis klausimas nuolat kyla gyventojų diskusijose.
Pavyzdžiui, žmogus gyvena pirmame daugiabučio aukšte, liftu nesinaudoja, bet gauna sąskaitas už lifto remontą. Natūralu, kad kyla nepasitenkinimas: kodėl turiu mokėti už tai, ko nenaudoju? Kai kurie net pasirašo, kad su remontu nesutinka, tačiau sąskaitos vis tiek ateina.
Viena kaunietė rašė: "Gyvenu daugiabutyje (devynaukštis namas). Mūsų name buvo priimtas sprendimas, kad liftus reikia remontuoti, aš gyvenu pirmame aukšte ir liftu nesinaudoju, o sąskaitas lifto remonto kaupimui gaunu."
Komentaruose po tokiais diskusiniais įrašais socialiniuose tinkluose, gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni sako - neteisinga, bet tokia sistema, kiti piktinasi įstatymais ir ragina su tuo nesitaikyti. Dažnas argumentas - stogas ar vamzdynai naudingi visiems, bet liftas pirmo aukšto gyventojams realios naudos neduoda. Kita pusė atkerta, kad liftas, kaip ir stogas ar fasadas, yra pastato dalis, turinti įtakos viso namo būklei ir vertei, net jei juo kasdien nesinaudoji.
Liftas naudingas tik aukščiau gyvenantiems, bet moka visi.
Teisinė pusė
Teisėjų ir teisininkų pozicija šiuo klausimu gana aiški. Daugiabutis namas susideda ne tik iš atskirų butų, bet ir iš bendrojo naudojimo objektų: laiptinių, stogo, fasado, vamzdynų, elektros skydinių ir lifto. Tai reiškia, kad net jei liftu nesinaudoji, jis vis tiek priklauso tau kaip bendrasavininkiui. Kaip ir stogas, kuris fiziškai yra virš devinto aukšto, bet jo būklė svarbi visam namui.
Jei liftas būtų neprižiūrimas, jis galėtų kelti pavojų, mažinti pastato vertę ar net tapti avarinės būklės pripažinimo priežastimi. Todėl pagal galiojančius įstatymus visi bendrasavininkiai privalo prisidėti prie tokio turto išlaikymo.
Išimtys galimos tik labai retais atvejais - pavyzdžiui, jei techniškai įrodyta, kad konkretus objektas aptarnauja tik dalį namo. Tačiau liftų atveju tokios išimtys praktiškai netaikomos. Net parašas, kad „nesutinku mokėti“, teisinės galios neturi, jei sprendimas priimtas teisėtu gyventojų balsavimu.
Galimos išimtys:
- Techniškai įrodyta, kad objektas aptarnauja tik dalį namo.
Vilniaus daugiabučių gyventojų kaimynai - tarakonai, žiurkės ir... lavonai
Kodėl kyla ginčai ir ką gali padaryti gyventojai?
Praktika rodo, kad daugiausia konfliktų kyla ne dėl pačių mokesčių, o dėl komunikacijos. Žmonės dažnai iki galo nesupranta, už ką moka, kokie darbai planuojami ir ar jie tikrai būtini. Kai kurie gyventojai elgiasi pasyviai, nekuria bendrijų, nedalyvauja susirinkimuose, o sprendimus palieka administratoriams.
Teismai tokių ginčų kasmet sulaukia nemažai, tačiau didelė dalis jų galėtų būti išspręsti dar iki teismo - kalbantis, aiškinantis dokumentus, tikrinant techninę namo dokumentaciją.
Svarbu suprasti vieną dalyką: buto nuosavybė daugiabutyje reiškia ne tik teises, bet ir pareigas.
Kaip išvengti ginčų:
- Aktyviai dalyvauti bendrijos veikloje.
- Dalyvauti susirinkimuose.
- Domėtis planuojamais darbais ir mokesčiais.
- Kalbėtis su administratoriumi ir kitais gyventojais.
tags: #del #turto #pripazinimo #nereikalingu