Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje nuolat kinta, o kainos priklauso nuo įvairių faktorių - nuo ekonominės situacijos iki konkretaus miesto ar rajono patrauklumo. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kur Lietuvoje galima rasti brangiausius butus, kokios yra jų kainos ir kas lemia tokią prabangos kainą.
Pajūrio perlas: Neringa ir Palanga
Pirmasis sąraše turto kainomis yra Lietuvos pajūrio perlas. Išskyrus didmiesčius, brangiausias turtas kainuoja ten, kur jis patrauklus kaip investicija - arba gali būti naudojamas kaip verslo įrankis, arba galima tikėtis nuolatinio vertės augimo, nes dėl įvairių ribojimų naujus projektus vystyti šiuose kraštuose ir tuo pačiu didinti pasiūlą bus ypatingai sunku.
„Kurortiniuose miestuose turtą perka didmiesčių gyventojai, kurie jau įpratę prie kainų savo miestuose ir sumos jų negąsdina. Tai gerai uždirbantys žmonės, galintys sau leisti antrą būstą“, - paprastai aiškina Saulius Vagonis.
Vystytojai įvardina ir kitą priežastį, kodėl kurortuose miestuose kainos aukštesnės nei kai kuriuose didmiesčiuose. „Pavyzdžiui, visoje Neringoje ir visuose jos miestuose nauja statyba ypatingai sudėtinga. Būstas statomas tiesiog ant senų pamatų, garažų. Tai reiškia, kad didelės pasiūlos ten niekada nebus“, - sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.
Jis juokauja, kad Lietuvoje yra tik du augantys miestai - Vilnius ir Neringa: į sostinę žmonės atvažiuoja, o Neringoje registruojasi dėl galimybės nemokamai įvažiuoti į kurortą. M. Statulevičius sako, kad čia, kaip ir kituose kurortuose, turtas patrauklaus ir tuo, kad jį galima nuomoti ir taip gauti papildomas pajamas.
„Jei ten nutiktų taip, kaip buvo Klaipėdoje, kai prieš dešimt metų buvo patvirtintas miesto plėtros planas ir praktiškai buvo galima lengvai gauti tiek statybos leidimų, kad būtų galima pastatyti antrą miestą, kainos kristų. Tačiau šis scenarijus mažai tikėtinas. Be to, ten turtas visada bus likvidus ir žmonės laimės iš turto vertės prieaugio“, - aiškina M. Statulevičius.
Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, Druskininkuose įsigyti būstą labai sudėtinga, nes pasiūlos praktiškai nėra.
„Nors kurortuose kainos aukštos, tačiau apyvarta nėra didelė. Be to, ten specifinė rinka ir į ten gali eiti tik tie, kurie supranta ir žino kaip ten dirbti. Išimtis tik Nida, kur ypatingai maža pasiūla ir nuperka viską“, - specifiką aiškina S. Vagonis.
NT analitiko Arnoldo Antanavičiaus teigimu, per pastaruosius metus Lietuvos pajūrio rinka kaip reikiant išnaudojo savo potencialą - tiek NT plėtros, tiek investicijų pritraukimo, tiek pirkėjų antplūdžio prasme.
Anot specialisto, NT pirkimas Lietuvos pajūryje yra išlikęs, tačiau jis neprimena tų anksčiau buvusių rekordinių skaičių ir, panašu, artimiausiu metu jų nepasieks. A. Antanavičius įvardija rinkos sulėtėjimo priežastis. Pavyzdžiui, pajūryje būstų kainos yra pakankamai aukštos ir tikrai ne kiekvienam lietuviui įkandamos.
Naujos statybos projektas Palangoje
Specialisto teigimu, bendras vaizdas yra toks - pardavėjai nepanikuoja ir neskuba parduoti būstų, pirkėjai laukia geresnių laikų, pavyzdžiui, mažesnių palūkanų, o kol abi pusės lūkuriuoja, tol kainų lygis laikosi stabilus. Pasak pašnekovo, kainų žemėjimas Lietuvos pajūrio NT rinkoje nefiksuojamas.
Pašnekovo teigimu, iki pat šiol daugiausia būstų parduodama Palangos savivaldybėje - mat ten daugiausia būsto vienetų, dėl to ir sandorių daugiausia. Štai Neringoje NT rinka kiek kitokia nei Palangoje. „Neringa yra išskirtinė zona - ten ir pasiūlos labai mažai, bet ir kainos pakankamai aukštos, atitinkamai ir pirkėjų ratas mažesnis“, - komentuoja pašnekovas.
Pažvelkime į konkrečius pavyzdžius, kokį būstą galima įsigyti pajūryje ir kiek jis atsieitų:
- Palanga:
- Iki 100 tūkst. eurų: galima rasti vieno ar dviejų kambarių butus, kurių plotas neviršija 40 kv. metrų, dažniausiai ne arti jūros.
- Nuo 100 iki 300 tūkst. eurų: galima rinktis iš erdvesnių, jau ir 70 kv. metrų siekiančių butų.
- Brangiausi būstai: Kainuoja nuo 300 iki 400 tūkst. eurų, tai erdvūs, kartais ir 100 kv. metrų plotą viršijantys apartamentai. Tačiau galima rasti ir būstų, kainuojančių milijoną eurų ir daugiau.
- Neringa:
- Iki 100 tūkst. eurų: galima įsigyti vos tris NT objektus. Tai vieno ir dviejų kambarių butai, kurių plotai siekia iki 30 kv. metrų.
- Nuo 100 iki 300 tūkst. eurų: pasirinkimas didesnis, galima rasti nemažai naujos statybos būstų, daugiausia - dviejų kambarių butų.
- Brangiausi būstai: Kainuojančių daugiau nei 300 tūkst. eurų, nėra itin daug. Čia galima rasti ir 400 tūkst., ir 500 tūkst., net ir milijoną kainuojančių apartamentų.
Vilnius: prabanga sostinės širdyje
Jau kelis metus iš eilės Vilniaus būsto kainos ne tik kyla, bet ir tampa sunkiau įperkamos. Žmonės dairosi būsto, už kuo geresnį kainos ir kokybės santykį. Nedažnas pažiūri, kokie būtai ir kuriame rajone yra brangesni.
MadeinVilnius.lt, remiantis aruodas.lt duomenimis, patikrino, kurie Vilniaus butai yra brangiausi. Pirmoje vietoje yra keturių kambarių butas Senamiesčio Mindaugo g. Bendras šio buto plotas siekia beveik 200 kv. m. Rezidencija yra parduodama naujai įrengtame name, joje rasime terasą, o pro langus atsiveria nuostabūs vaizdai į Vilniaus senamiestį.
Čia rasime: svetainę, sujungtą su virtuvės zona, du atskirus miegamuosius ir darbo kambarį, atskirai skalbimo ir vonios kambarius bei erdvų prieškambarį. Šio buto terasos dydis beveik 50 kv. m. Už papildomą kainą čia galima įsigyti 3 stovėjimo vietas požeminiame parkinge. Tokio buto kaina 2 340 718, t. y. 11 750 Eur/kv. m.
Tame pačiame name galima įsigyti šiek tiek pigesnį variantą. Jis nėra mažesnis, bet turi šiek tiek kuklesnę terasą, kurios dydis siekia tik 42 kv. m. Antro varianto kaina 2 340 000, kas yra 11 746 Eur/kv. m.
Mažesnę sumą galima pakloti už 312 kv. m. butą Konstitucijos pr. Būstas rekonstruotas 2022 metais. Iš 25 aukšto atsiveria vaizdai į Gedimino pilį ir visą Vilniaus senamiestį. Butas parduodamas su pilna apdaila, jį puošia skandinavų bei italų gamintojų baldai.
Apartamentuose įrengtos sūpynės, pagamintos specialiai šiam butui Balio saloje. Šiuose namuose yra net trys miegamojo kambariai - kiekvienas su nuosavu vonios kambariu ir drabužine. Net 157 kv. m. erdvėje įrengta virtuvė su 4 metrų ilgio sala. Ji nuo svetainės atskirta atvira burbuline vonia. Šioje zonoje taip pat yra įrengtas valgomojo stalas su 10 sėdimų vietų ir 10 m ilgio sofa. Tokia rezidencija kainuoja 2 030 000 eurų, t. y. 6 506 Eur/kv. m.
Du brangiausi mėnesio sandoriai sudaryti Vilniuje, Algirdo gatvėje, naujos statybos projekte „Algirdo 3“. 121 kv. m. ploto butas parduotas už 991 tūkst. eurų, o kitas 117 kv. m. ploto butas - už 745 tūkst. eurų.
Pagal brangumą rikiuojasi Senamiestis. Čia už keturių kambarių butą Mindaugo g. sumokėsime net 2 340 718 eurų. Buto plotas beveik 200 kv. m., jis yra įrengtas naujos statybos daugiabutyje (2021 m.). Bute rasime: A klasės garso izoliaciją, A+ energinio efektyvumo sprendinius, ilgaamžį pastato fasadą.
Šiek tiek pigiau, 2 030 000 eur, sumokėsime už keturių kambarių butą Šnipiškių rajone, Konstitucijos prospekte, visai šalia Vilniaus miesto savivaldybės. Pigiau už didesnį plotą, mat čia jis siekia net 312 kv. m. Pirkėjams siūloma apsigyventi 25 aukšte su įspūdinga, net 220 kv. m. terasa naujame, 2022 m. statybos name. Bute įrengti modernūs technologiniai sprendimai.
Beveik dvigubai pigiau galima įsigyti butą Naujamiestyje. 1 400 000 eurų sumokėsime už 206 kv. m. butą 2009 metų statybos daugiabutyje. Butas įrengtas 23 aukšte, jame galime rasti įspūdingą menininko tapytą freską ir įspūdingą vaizdą pro langą. Bute dominuoja itališkų gamintojų baldai ir vokiška buitinė technika.
Kiti miestai ir tendencijos
Kalbant apie didmiesčius, Kaunas vejasi Vilnių, nes kuriamos darbo vietos ir jos tuo pačiu skatina vidinę migraciją.
Vasarį net trys iš dešimties brangiausių susitarimų įvyko Kaune, kur įprastai fiksuojami 1-2 tokie sandoriai. Visi jie sudaryti Brastos gatvėje statomame kvartale „Piliamiestis“, o didžiausio sandorio vertė Kaune siekė 598 tūkst. eurų.
Praėjusį mėnesį butų segmentas Lietuvoje augo 12 proc., palyginus su sausiu, ir 39 proc., lyginant su 2024 m. vasariu.
Lyginant su pirmuoju šios vasaros mėnesiu, liepą Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkoje vyravo štilis. Situaciją puikiausiai iliustruoja net penktadaliu sumažėję butų pardavimai. Portalo untu.lt duomenimis, šių metų liepos mėnesį Klaipėdoje įvyko 237 butų pardavimo sandoriai. Tai net 19,4 proc. mažiau pardavimo sandorių nei prieš mėnesį (294). Tačiau 3,9 proc. daugiau nei praėjusių metų liepą (228).
Brangiausiai liepą Klaipėdoje parduotas Kuosų gatvėje (Gandrališkės) esantis 139 kvadratinių metrų ploto butas 2009 metais pastatytame name. Už jį nepagailėta 289 tūkstančių eurų.
Vilniaus senamiestyje (Teatro gatvė) stovinčiame dar 1940 metais pastatytame name 147 kv. m ploto butas nupirktas už 857 tūkst. eurų. Laikinosios sostinės Laisvės alėjoje šiais metais pastatytame name esantis 108 kv. m butas įvertintas 408 tūkst. eurų.
Liepos mėnesį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys) įregistruota 25,3 proc. mažiau butų pardavimo sandorių nei prieš mėnesį bei 15,4 proc. mažiau nei praėjusiųjų metų liepą.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ konstatuoja, kad Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc. Birželį fiksuotas 0,1 proc. sumažėjimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7 proc.
Liepos mėnesį Klaipėdoje butų kainos nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1 603 eurus.
„Nors šių metų liepa būsto rinkoje pasižymėjo žemu rinkos aktyvumu, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos butų pardavimo kainoms. Ypač tai matoma nagrinėjant pigiausio būsto segmentą, kuris dėl mažesnių kainų šiuo metu sulaukia daug dėmesio iš nuosavo būsto ieškančių pirkėjų. Net ir pastebimai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumo lygis šių metų liepą neturėjo neigiamos įtakos būsto pardavimo kainoms. Priešingai, buvo fiksuojamas nedidelis jų augimas. Viena iš priežasčių - tai išliekanti aukšta pigiausio būsto paklausa šiandieninėje rinkoje. Aukštų palūkanų ir rekordinių butų pardavimo kainų aplinkoje nemaža dalis potencialių būsto pirkėjų priversti dairytis pigesnio būsto, t. y. mažinti savo lūkesčius ir ieškoti mažiau kokybiško būsto. Dažniausiai tai būna butai tipiniuose senos statybos daugiabučiuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kurie ir sudaro didžiausią būsto rinkos dalį“, - sakė „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Ar verta nuomotis?
Kalbant apie NT įsigijimą Lietuvos pajūryje A. Antanavičius pamini, jog šiuo metu, kai palūkanos išties didelės, tad dalis gyventojų neskuba pirkti būsto pajūryje, o verčiau jį nuomojasi. Pašnekovas sako, kad gyventojai, įvertinę įmokų bankui dydį, tuos pinigus renkasi išleisti nuomai.
Delfi pasidomėjo, kokios nuomos kainos šiuo metu laikosi tiek Palangoje, tiek Neringoje. Būstų nuomos skelbimų puslapyje Booking.com pasirinkome savaitės laiko viešnagę liepos mėnesį, rinkomės, jog būste apsistoti atvyks du suaugusieji ir du vaikai. Palangoje būsto nuomos intervalas - išties platus. Štai pagal minėtus parametrus galima rasti pasiūlymų nuo 300 eurų iki 2 tūkst. eurų. Už mažesnę kainą galima apsistoti privačių žmonių siūlomuose būstuose, nuo kurių atstumas iki jūros nebūtinai tolimas - štai „Palangos Kopa“, kur viešnagė atsieitų apie 450 eurų, nuo jūros nutolusi apie pusę kilometro.
Brangiausiai viešnagė atsieitų Palangoje esančiame viešbutyje „Pušų paunksnėje“ - už savaitę reikėtų pakloti netoli 6 tūkst. eurų. Keliais tūkstančiais mažiau atostogos kainuotų viešbutyje „Palanga Life Balance Spa“, taip pat ir „Vanagupe Spa resort.
Apibendrinimas
Apibendrinant, brangiausi butai Lietuvoje yra koncentruoti Vilniuje ir pajūrio kurortuose, ypač Neringoje. Kainos priklauso nuo vietos, ploto, statybos metų, įrengimo ir kitų faktorių. Prieš perkant brangų būstą, svarbu atidžiai įvertinti savo finansines galimybes ir rinkos tendencijas.
tags: #delfi #brangiausi #butai