Palūkanų Norma Būstui: Ar Tai Pagrindinis Veiksnys Lietuvių Sprendimams?

Pastaraisiais metais, drastiškai besikeičiant ekonominei situacijai, būsto pirkimą planuose turėję lietuviai neskuba daryti sprendimų. Tačiau pačios svarbiausios priežastys, kurias įvardino lietuviai skiriasi nuo kaimynų.

Daugiau nei 30 proc. lietuvių pagrindinę priežastį, kodėl šiuo metu atideda būsto paskolą, įvardino savo šeimos finansus - 18 proc. pasakė, jog paskolos paimti negali dėl savo finansinės padėties, dar 14 proc. įvardijo, jog jiems per sunku sutaupyti pradiniam įnašui. Pagrindinės įvardintos priežastys, dėl kurių gyventojai atideda skolinimąsi būstui Baltijos šalyse panašios - tai šeimos finansinė padėtis, išaugusios būsto paskolų palūkanos, taip pat sunkumai taupant pradiniam įnašui. Tuo tarpu Latvijoje ši priežastis liko antra pagal dažnumą - ją įvardino 24 proc. respondentų. Estijoje šeimos finansinę padėtį išskyrė 27 proc.

Palūkanų normos įtaka

Visgi, išaugusią palūkanų normą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios atideda paskolą būstui, Lietuvoje įvardino tik 15 proc. respondentų. Tuo metu šią priežastį paminėjo 30 proc. Latvijos ir 35 proc. Estijos apklaustųjų, rodo „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa.

Spręsdami, ar šiuo metu imti būsto paskolą, 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje įvardijo to atsisakantys dėl aukštos Euribor palūkanų normos ir nuo jos priklausančios mėnesinės paskolos įmokos. Tiesa, tai tik trečia pagal dažnumą lietuvių minėta priežastis. Tuo metu kaimyninėse šalyse šią priežastį pažymėjo daugiausiai respondentų - 30 proc. apklaustųjų Latvijoje 30 proc. ir 35 proc. Estijoje šiemet sparčiai kilusias palūkanas įvardino kaip pagrindinę priežastį lėmusią nukelti būsto įsigijimą ateičiai.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje mažėja, o nuosmukio tempas įsibėgėja. Pirmą 2023 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2022 m. ketvirčiu, naujų būsto paskolų apimtys Lietuvoje sumažėjo 12,4 proc. Antrą ketvirtį kritimas siekė 15,4 proc., o trečią ketvirtį kritimas paspartėjo iki 27,5 proc.

2022 m. liepą, kai Europos Centrinis Bankas pirmą kartą pakėlė bazines palūkanas, naujų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 2,49 proc., tuo tarpu kai 2023 m. rugsėjį - jau 5,79 proc. Būsto paskolų rinkos kritimas Lietuvoje vis labiau įsibėgėja, o vienas iš veiksnių, lemiančių tokias tendencijas, susijęs su išaugusioms būsto palūkanomis.

Tačiau anot banko ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didelės įtakos naujų būsto paskolų apimčių kritimui Lietuvoje taip pat turėjo aukšta Covid-19 laikotarpio bazė. Trečiąjį 2023 m. ketvirtį naujų būsto paskolų apimtys vis dar buvo didesnės nei prieš pandemiją. Pavyzdžiui, lyginant su trečiuoju 2019 m. ketvirčiu, prieaugis siekia lygiai 20 proc., o lyginant su 2018 m.

„Nors lyginant su 2022 m. naujų būsto paskolų apimtys sparčiai traukėsi, naujų būsto paskolų išdavimo apimtys vis dar viršijo priešpandeminį laikotarpį. Kitaip sakant - ženklų šio rodiklio kritimą šiemet lemia tai, kad dėl žemų palūkanų pandemijos metu Lietuvos būsto paskolų skolinimo apimtys pasiekė itin aukštą lygį, su kuriuo lyginame šių metų duomenis“, - komentavo A. Izgorodinas.

R. Ežerskienė taip pat pastebi, kad su sunkumais, taupant pradinį būsto įnašą, susiduria jaunesni žmonės.

„Apklausos rezultatai rodo, kad sutaupyti pradiniam įnašui sunkiausia yra 18-29 metų jaunimui bei 40-49 metų apklausos dalyviams. Jei bendrai tik 14 proc. „Citadele“ banko užsakymu apklausą trijose Baltijos šalyse atliko tyrimų bendrovė „Norstat“, rugsėjo mėnesį apklaususi ne mažiau kaip po 1000 žmonių kiekvienoje šalyje.

Lietuvos banko iniciatyvos

Kaip skelbta anksčiau, planuojama nuo 2026 m. minimalų pradinio įnašo paskolos reikalavimą pirmam būstui sumažinti nuo 15 iki 10 proc. Būstą jau turintiems asmenims ir toliau būtų taikomi 15 proc., o imantiems antrą ar paskesnę paskolą, kai ankstesnės dar negrąžintos, siūloma be išimčių taikyti ne mažesnį nei 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą.

Lietuvos bankas paaiškino, kad, pagal dabar planuojamus pakeitimus Atsakingo skolinimo nuostatose, asmenims, jau turintiems paveldėto nekilnojamojo turto, mažesnis pradinio įnašo dydis nebūtų taikomas. „Planuojami Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai numato, kad asmenys, kurie kreipimosi į kredito davėją dėl būsto paskolos metu turi nekilnojamojo turto, įskaitant ir paveldėtą būstą, nebūtų laikomi pirmojo būsto pirkėjais. Jiems būtų taikomas šiuo metu galiojantis 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas“, - aiškino LB.

Anot jo, toks apibrėžimas pasirinktas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas į būsto rinką įžengti būtent tiems asmenims, kurie yra labiausiai apriboti pradinio įnašo reikalavimo - neturi galimybės lėšų pradiniam įnašui surinkti pardavę turimą NT.

Tačiau, centrinis bankas pabrėžė, kad šiuo metu yra analizuojamos konsultacijos su visuomene ir rinkos dalyviais metu gautos pastabos bei vertinamos galimos pirminio pakeitimų pasiūlymo, kurį pristatė liepos mėnesį, korekcijos.

„Preliminariai numatoma, kad pakeitimai galėtų būti priimti 2025 m. spalį, kartu paskelbiant naują nuostatų redakciją ir jos įsigaliojimo datą“, - akcentavo institucija.

Be to, centrinis bankas, atsižvelgdamas į pastaraisiais metais stebėtus reikšmingus palūkanų normų pasikeitimus, taip pat siūlo koreguoti paskolų įmokų ir pajamų santykio ribojimus. Siekiant užtikrinti stabilesnį reikalavimo poveikį palūkanų normų cikle, numatoma pereiti prie vieno reikalavimo - įmoka neturėtų viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma. Anot LB, šiuo metu taikomas dviejų ribojimų derinys - įmoka neturi viršyti 40 ir 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.

Apklausos duomenys

Liepą „Urbo“ banko užsakymu buvo atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa, parodžiusi, jog Lygiai pusė respondentų, tvirtai planuojančių ar bent jau svarstančių imti paskolą, mano, jog pradinio įnašo sumažinimas jiems palengvintų būsto įsigijimą, rašė Elta.

Tuo metu ketvirtadalis pareiškė, jog sunkumų jiems nesudaro ir dabartinis 15 proc. įnašo dydžio reikalavimas, dar 26 proc. dėl tokio pokyčio neturi nuomonės. Apklausa taip pat parodė, kad pradinio įnašo sumažinimas mažiau aktualus vyrams - 28,4 proc. jų nurodė, jog dabartinis 15 proc. taikomas dydis jiems kliūčių nesukelia. Tuo metu taip teigusių apklaustų moterų mažiau - 17,9 proc.

Daugiausia pradinio įnašo sumažinimą palaikančių yra tarp 26-35 m. amžiaus gyventojų - 57,7 proc. Taip pat 29,5 proc. šios amžiaus grupės apklaustųjų sakė, jog jiems tai neturėtų įtakos, o likę 12,8 proc. nuomonės šiuo klausimu neturėjo.

Remiantis rezultatų duomenimis, 28,1 proc. didmiesčių gyventojų atsakė, kad dabartinis pradiniui įnašui taikomas dydis jiems nekelia problemų. Tuo metu mažesniuose Lietuvos miestuose ir kaimo vietovėse tokių yra tik apie 18 proc.

Atsakingojo skolinimo nuostatai jau buvo koreguojami 2015 ir 2021 m., siekiant geriau valdyti mažų palūkanų normų aplinkoje kylančią riziką ir apriboti antrų ir investicinių, būsto paskolų srautą.

Paskolų Ekspertės Įžvalgos

„Visibankai.lt“ įkūrėja ir paskolų ekspertė Vita Kazėnienė papasakojo, kokio amžiaus žmonės dažniausiai kreipiasi ir gauna kreditą būstui. Ji atskleidė, kaip veikia būsto paskolų sistema, kiek lemia darbo vieta, atlyginimas, šeimos narių skaičius ir kuo skiriasi kredito gavimo tvarka dirbant su individualia veikla, verslo liudijimu.

Interviu metu ji papasakojo apie galimas būsto paramas ir, remdamasi savo patirtimi, pasidalino patarimais, kokiais būdais jauni žmonės gali įsigyti nuosavą būstą, kokie to privalumai bei trūkumai ir ar išvis verta to siekti.

Amžiaus įtaka

Iki 24 m. amžiaus dėl paskolų kreipiasi retai. Vadovaujantis įstatymais, būsto kreditą galima gauti nuo 18 m., jei esi dirbantis žmogus. Problema ta, kad tokie žmonės - dar per jauni ir dažniausiai nelabai žino, ką veiks gyvenime: kur jie mokysis - Lietuvoje ar užsienyje, kur gyvens, ką dirbs.

Dažniausiai dėl paskolos jie net nesikreipia ir greičiausiai ji jiems net nebūtų suteikta, nes trūktų kažkurios vienos dedamosios dalies kredito gavimui. Jauniausi žmonės, gavę kreditą, su kuriais esame susidūrę, yra nuo 21 m. Tai - tokie asmenys, kurie galbūt būna baigę profesinio rengimo mokyklas, kurie jau dirba, užsidirba. Galbūt pinigus, skirtus pradiniam įnašui, yra paveldėję, gavę dovanų ar sutaupę. Pavyzdžiui, gyvena pas tėvus ir savo atlyginimą skiria taupymui.

O praktikoje jauniausi žmonės, gavę paskolas, dažniausiai būna 24 m. amžiaus. Pirmam būstui įsigyti dažniausiai kreipiasi nuo 25 iki 36 m. Antram būstui ar investiciniam turtui - tai maždaug 35-45 m. O populiariausia amžiaus grupė, jeigu nevertinti, kelintam būstui reikalinga paskola, tai 30-40 m.

Jaunų žmonių privalumas - ilgesnis kredito laikotarpis. Paskolai įtakos turi daug dedamųjų. Pagrindiniai, nuo kurių priklauso kredito suma, yra būtent kliento amžius, jo uždirbamos pajamos ir turimi įsipareigojimai. Taip pat yra daug ne tokių reikšmingų, tačiau įtaką darančių kriterijų, kaip išsilavinimas, šeimyninė padėtis, šeimos nariai, darbinė patirtis ir t.t.

Amžius turi įtakos kredito laikotarpiui - jis negali tęstis ilgiau, negu pensinis amžius, t.y. iki 65 m. Bet taip pat negali būti ilgesnis nei 30 metų.

Pavyzdžiui, jeigu man yra 25 metai, aš negaliu pasiimti kredito 40-čiai metų, aš jį gausiu tik 30-čiai metų. Bet jeigu aš esu vyresnė, pavyzdžiui, 45 metų - kreditą galėsiu gauti tik 20-čiai metų. Taigi automatiškai su tomis pačiomis pajamomis negalėsiu gauti tokio pat dydžio kredito, kaip 25 metų žmogus, nes jį išmokėti turėsiu mažiau laiko.

Kreditorių teigimu, minimali alga yra pragyvenimui, ji nėra skirta paskoloms. Jei yra gaunama minimali alga, greičiausiai būsto kredito gauti nepavyks. Bankai dar skaičiuoja pragyvenimo išlaidas. Jos gali skirtis tarp bankų ir miestų, nes, tarkime, Vilniuje pragyvenimo išlaidos bus didesnės, nei, pavyzdžiui, Mažeikiuose.

Taip pat skaičiuojamos šeimos pajamos: jei aš esu vienas - tai mano vieno pajamos, jei mes dviese - tai mūsų dviejų. Jei esame keturiese, bet dirbame tik dviese - tai mūsų dviejų pajamos dalinamos iš keturių ir žiūrima, kiek lieka pragyvenimui. Tai irgi lemia kredito sumą.

Darbo patirtis ir įsipareigojimai

Vadovaujantis įstatymu ir atsakingo skolinimosi nuostatomis, pajamos turi būti tvarios, t.y. pastovios. Kitas dalykas - jei atlyginimas yra mokamas pagal darbo sutartį, skaičiuojamas pastarųjų 6 mėn. darbo užmokestis. Pavyzdžiui, jei vienoje įmonėje aš dirbau 5 metus, išėjau dirbti kitur ir ten pradirbau tik 3 mėnesius, tai iš ankstesnės darbovietės mano pajamų niekas neskaičiuos.

Jei žmogus dažnai keičia darbus, tai kaip darbdaviams nepatinka tokie darbuotojai, taip ir bankams, nes nėra stabilumo. Tiek dirbant savo įmonėje, tiek su verslo liudijimu, tiek su individualia veikla paskolą tikrai galima gauti, tik tada taikomi griežtesni skaičiavimai. Bus skaičiuojamos gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos. Tai pasimatys per pajamų deklaracijas - pagal tai ir bus skaičiuojama. Bankai dažniausiai prašo dviejų metų individualios veiklos deklaruotų pajamų.

Turimi įsipareigojimai ar turimi kreditai irgi turi įtakos paskolai. Tai gali būti kiti kreditai, alimentai, baudos. Jeigu yra baudos su antstolių įsikišimu, kol tai nebus sutvarkyta - bankas paskolos neduos. Svarbu tai, kad visų turimų kreditų įmokoms žmogus negali išleisti daugiau nei 40 proc. mėnesinių savo pajamų.

Įsiskaičiuoja ir kreditinė kortelė, net jeigu jūs jos nenaudojate. Pavyzdžiui, jei kortelėje yra 2 tūkst. eurų, bankas padaro prielaidą, kas būtų, jei šiandien paimtumėte visus tuos pinigus. Ir apskaičiuoja, kiek reikėtų mokėti kas mėnesį, kad būtų padengtas kredito kortelės limitas iki kortelės galiojimo pabaigos.

Parama būstui įsigyti

Paramos yra dviejų rūšių. Viena yra finansinė parama būstui įsigyti, orientuota į socialiai jautresnes grupes, uždirbančias mažiau pajamų. Kita parama yra jaunoms šeimoms pirmam būstui regione įsigyti. Dažnai susiduriu, kad jauni žmonės ateina paskolos butui senamiestyje ar didžiuliam namui, vietoje to, kad pagal savo galimybes imtų mažesnę paskolą ir nusipirktų nedidelį loftą ar butą miegamajame rajone. O regionuose tikrai yra tvarkingų butų, galbūt ir namelis išeitų.

Tikrai galiu teigti, kad yra tų paramų ir galimybių. Kiekvienais metais, kai yra tvirtinamas valstybės biudžetas, tam tikra lėšų dalis skiriama būtent šioms paramoms. Dažniausiai ta parama yra užskaitoma kaip pradinis įnašas. Bet gali būti, kad reikės pridėti papildomai.

Jauna šeima gali būti ir be vaikų. Tik yra keletas reikalavimų: susituokę, ne vyresni kaip 35 m. amžiaus imtinai, per pastaruosius 5 metus savo vardu neturėję jokio nekilnojamo turto arba turi, bet pagal įstatymą jis yra per mažos kvadratūros.

tags: #diskusijos #palukanu #norma #butui