Ar Sunku Būti Dama? Giluminė Analizė

Klausimas, ar sunku būti dama, yra daugiasluoksnis ir reikalauja giluminės analizės. Šiame straipsnyje apžvelgsime socialinius stereotipus, moterų patirtis ir lyčių lygybės iššūkius, siekdami atsakyti į šį klausimą.

Stereotipai ir Lūkesčiai

Jauni žmonės, leidžiantys laiką socialiniuose tinkluose, neišvengiamai patiria įtaką, kaip jie supranta save, kitus ir aplinką. Nors jaunąją kartą įprasta laikyti progresyvia lyčių lygybės srityje, tiek jos vartojamame, tiek kuriamame turinyje yra labai daug tipiškų lyčių stereotipų.

Atlikus analizę, paaiškėjo, kad socialinių tinklų turinyje išties brėžiami esminiai vyrų ir moterų skirtumai. Merginos tebėra labiau siejamos su buitimi. Tai pateikiama kaip merginų ir moterų erdvė. Tuo tarpu vaikinai vaizduojami kaip natūraliai tai erdvei svetimi, tarsi jų mąstymas būtų nepritaikytas kažkokiems veiksmams buityje atlikti. Norėčiau pabrėžti, kad apie tai kalbama kaip kažką natūralaus.

Taip pat pastebimi vyrų ir moterų emocinio intelekto, mąstymo principai. Pavyzdžiui, vyrų paveikslas kuriamas kaip tokių, kurie yra emociškai nepasiekiami, sunkiai suprantantys emocijas, pasižymintys tiesmuku mąstymu, nelinkę mąstyti kompleksiškai. O merginos priešingai. Jos vaizduojamos kaip tos, kurios sudėtingai mąsto, yra linkusios į detalumą, pasižyminčios emocionalumu. Neretai išskiriami ir tipiniai abiejų lyčių veiklos laukai.

Merginų sritims priskiriami grožis, makiažas, seksualumas. O vaikinų - sportas, automobiliai, žaidimai ir kita aktyvi veikla. Su tuo automatiškai siejamos tokios emocijos kaip drąsa, nerūpestingumas. Vyrai ir vaikinai taipogi dažnai asocijuojami su finansine puse, moterų poreikių tenkinimu ar bent jau lūkesčiu juos patenkinti.

Didelė dėmesio dalis jaunuolių kuriamame ir vartojamame turinyje tenka santykių modeliams tarp vyro ir moters, vaikino ir merginos. Moterys dažniau vaizduojamos kaip linkusios į emocinį nesaugumą, nuolatinį dalykų prisigalvojimą, didesnį prisirišimą. O vaikinai pateikiami kaip negalintys atpažinti emocijų, identifikuoti konfliktinių situacijų ir atitinkamai į tai sureaguoti. Netrūksta turinio, paliečiančio ir tėvo/motinos santykius. Jie pateikiami per konfliktą, nepasitenkinimą vienas kitu, nepagarbą. Aptikti tėvystės ir motinystės įvaizdžiai yra aštrūs, pastiprinti.

Tai, kaip suprantame lytis, t. y. kaip turi atrodyti, kuo užsiimti, kaip elgtis, kuo domėtis ir kokius standartus atitikti vyrai ir moterys, mums augant suformuoja aplinka, kitaip sakant, visuomenėje vyraujantys lyčių vaidmenys ir jiems keliami lūkesčiai. Tai istoriškas reiškinys.

Atlikdami bet kokius panašius tyrimus, atsispiriame nuo to, kad stereotipai yra, viena vertus, ribojantys, pavyzdžiui, kažkoks moteriškumo stereotipas gali apriboti moterų pasirinkimus, karjeros galimybes ir panašiai.

Seksualinis Priekabiavimas ir Smurtas

Tyrimas tik patvirtino, kad stereotipai egzistuoja ir toliau bei labai gyvybingai veikia. Žala yra kitas reikšmingas dėmuo. Jis skaudžiai atsispindi smurto artimoje aplinkoje atvejus fiksuojančioje statistikoje: jos rodikliai moterų atžvilgiu yra neproporcingai didesni. Tuo tarpu savižudybių statistikoje vyrų savižudybių atvejų skaičiuojama kelis kartus daugiau negu moterų. Tai, žinoma, nėra tiesioginė stereotipų pasekmė.

Tačiau šias tendencijas galima sieti su giliais archetipiniais stereotipais. Vyrus apibrėžiantys stereotipai nurodo, kad jie turi būti „šeimos galvos“, tvirti, nereikšti emocijų. Tad susidūrus su sunkumais, jiems gal būti ne tik apskritai sunku su tuo susidoroti emociškai, bet ir paprašyti pagalbos.

Medijos įgalina tam tikrus dalykus, kurie jau kažkokiu būdu visuomenėje egzistuoja. Be to, jos tikrai gali prisidėti prie jų pastiprinimo, paplitimo masto. Pavyzdžiui, matyti, kad dalis vaikinų, jaunuolių renkasi konservatyvesnes pažiūras, seka tokiomis pažiūromis išgarsėjusių vyrų figūras, kurioms būdingas toksiškas vyriškumas.

Visuomenėje normalizuoti įvairūs įsitikinimai kaip kad moteris yra linkusi į daug ką isteriškai reaguoti, „prisiprašyti“ tam tikro elgesio. Tuo pat metu normalu, kad vyras nereiškia emocijų, jas kaupia, o paskui jas išlieja demonstruodamas jėgą ar smurtaudamas. Tai tarsi pateisinama, nes vyras atseit yra natūraliai linkęs į agresiją. Visa tai tiesiogiai susiję su tuo, į kokius lyčių vaidmenis mes įaugame. Kaip ir miniu analizėje, net ir subtilesni stereotipai gali tam turėti įtakos. Vienas iš tokių - vadinamasis merginų „sudėtingumas“ ir dviprasmiškas bendravimas.

Liaudyje populiaru sakyti, kad, jeigu mergina arba moteris kažką sako, tai ji nebūtinai turi tai omenyje. Kartais net pabrėžiama, kad ji iš tikrųjų galvoja ką nors visiškai priešingo. Šis dėmuo itin svarbus priekabiavimo kultūros ir seksualinio smurto kontekste. Ribos yra labai svarbios. Labai svarbus ir tiesioginis bendravimas. Deja, kai kurios merginos dažnai pačios kuria ir sustiprina įvaizdį, kad yra labai sudėtingos ir neretai galvoja kažką kita, negu sako.

Esama ir kitų stereotipinių dėmenų. Pavyzdžiui, moterys yra gėdinamos, kad jos atsipalaiduoja, svaiginasi alkoholiu ar kažkaip ne taip apsirengia. Kai kurie turinio kūrėjai yra labai specifiški: jų įrašuose mergina yra objektas, seksualumo ikona. Tuo tarpu vyrų vyriškumas pasireiškia per fizinį, emocinį kietumą ir nerūpestingumą.

Yra jaunuolių besidalinančių turiniu, kuriame matoma, kaip vystosi jų santykiai su merginomis. Viešai demonstruojama visiška nepagarba, jos menkinamos. Taip pat aptikau begalę necenzūrinio turinio, kuriame visokiausiais žodžiais keikiamos moterys. Socialinėse medijose moters kūnas dažnai objektifikuojamas, seksualizuojamas. Moters kūno objektifikavimas yra priekabiavimo dalis. Tai taip pat natūralizuoja įsitikinimą, kad nėra kažko blogo pliaukštelėti moteriai per užpakalį.

Ta kultūra, kuri supranta, kad „ne“ yra „ne“, o moters kūnas nėra objektas - stiprėja. Tačiau moterys, patiriančios aplinkos spaudimą, pačios dažnai save pateikia kaip objektus. Net žinomos moterys ir merginos, prisipažinusios, kad jaučia didelį spaudimą ir susilaukia komentarų apie savo kūną, nesijaučia gerai, bet lygiagrečiai kelia seksualizuotą turinį.

Statistika rodo, kad seksualinis priekabiavimas yra plačiai paplitęs. 1 iš 2 moterų ES per savo gyvenimą yra patyrusi kokios nors rūšies seksualinį priekabiavimą. Jauniausios moterys seksualinį priekabiavimą patiria dažniausiai - su juo susiduria dvi iš penkių 18-29 m. amžiaus moterų.

Seksualinį priekabiavimą dažniau patiria išsilavinusios ir vadovaujamas pareigas einančios moterys: jį yra patyrusios 75 proc. moterų, einančių vadovaujamas pareigas, ir 74 proc. profesiją turinčių moterų, palyginti su 44 proc. „kvalifikuotą rankų darbą dirbančių“ kategorijai priklausančių moterų ir 41 proc. nekvalifikuotų darbuotojų.

2024 m. Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad vyrų ir moterų požiūris į atsakomybę dėl seksualinio priekabiavimo gerokai skiriasi. Vyrai kur kas dažniau linkę galvoti, kad moterys pačios išprovokuoja seksualinį priekabiavimą. Taip manė 43 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Kita vertus, moterys kur kas dažniau nei vyrai nesutinka su šiuo teiginiu - taip manė 70 proc. moterų ir 41 proc. vyrų.

Atkreiptinas dėmesys, kad jauniausi (18-25 m.) ir vyriausi apklausos dalyviai (56 m. ir vyresni) dažniausiai pritaria teiginiui, kad moterys pačios išprovokuoja seksualinį priekabiavimą. Taip manė 36 proc. jauniausiųjų ir 38 proc. vyriausiųjų respondentų (palyginti - tik 24 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų pritarė tokiai nuomonei).

4 iš 10 apklausos dalyvių mano, kad seksualinis priekabiavimas Lietuvoje yra paplitęs. Pagrindinių teisių agentūros 2023 m. duomenys patvirtino ankstesnius tyrimus, kad kas antra moteris ES savo gyvenime yra patyrusi seksualinį priekabiavimą.

Seksualiniu priekabiavimu laikomas nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu. Priekabiavimas prie asmens nebūtinai yra seksualinio pobūdžio. Kai nepageidaujamas, įžeidus ir žeminantis elgesys su asmeniu yra reiškiamas dėl asmens lyties, amžiaus, negalios, tautybės ar kitų asmens tapatybės bruožų, tai laikoma priekabiavimu.

Seksualinį priekabiavimą dažniausiai lemia priekabiautojo turimos seksistinės nuostatos ir moteris menkinantis požiūris. Dažniausiai priekabiautojo ir aukos socialinės ir ekonominės padėtys yra nelygiavertės.

Seksualinis priekabiavimas jį patiriančiam žmogui sukuria labai nedraugišką, priešišką, baimės ir įtampos lydimą aplinką. Dauguma moterų (ir vyrų, kai tokį elgesį patiria jie) jaučiasi pažemintos, paniekintos, sutrikusios, nugalėtos, bejėgės. Ilgai besitęsianti emocinė įtampa ir atsiminimai apie nemalonią patirtį gali sukelti fizinius arba psichikos negalavimus, ligas.

Seksualinį priekabiavimą patyrusi moteris gali nebegalėti bei nenorėti dirbti toje pačioje darbovietėje arba tęsti mokslų, gali kisti jos darbų kokybė, ji gali nebesugebėti susikaupti, prarasti pasitikėjimą savimi, nukenčia savivertė. Visa tai gali turėti neigiamų pasekmių nukentėjusiųjų karjerai, gyvenimo kokybei, kenkti finansinei situacijai (pavyzdžiui, kai išeinama iš darbo, o naujo susirasti greitai nepavyksta).

Nežodinio priekabiavimo ir kitų formų priekabiavimo toleravimas arba net normalizavimas gali sukurti nepagarbos ir objektifikavimo (moterų ir jų kūnų sudaiktinimo) kultūrą darbovietėje.

Ką Daryti Patyrus Seksualinį Priekabiavimą?

Asmeninės pastangos ne visada gali sustabdyti priekabiavimą, bet pradėkite nuo to, ypač, jei nuspręsite vėliau imtis kitų priemonių. Pirmiausia išreikškite tokio elgesio nepageidaujamumą - žodžiu pasakykite, kad toks bendravimas, elgesys, komentaras ar kitas veiksmas jums nepriimtinas ir nepatinka.

• Paprašykite, kad priekabiautojas liautųsi.
• Galite pasikviesti ką nors iš bendradarbių / bendramokslių ar kitų žmonių, kuriais pasitikite, dalyvauti pokalbyje su priekabiautoju.
• Galite priekabiautojui parašyti. Raštu aiškiai ir tiksliai išdėstykite savo nuostatas dėl jo elgesio ir nurodykite, kada ir kur su jumis buvo pasielgta nederamai. Svarbu neperdėti, vengti pernelyg emocingo kalbėjimo, neanalizuoti jo elgesio motyvų ar jausmų.
• Nesuteikite priekabiautojui papildomų šansų jus trikdyti.
• Papasakokite apie tokį elgesį kitam žmogui - bendradarbiui ar bendradarbei, kartu studijuojantiems asmenims.
• Rašykite dienoraštį. Stenkitės kiekvieną įvykį detaliai aprašyti. Jei rašote ranka, sunumeruokite lapus, kad niekas negalėtų nei įsegti papildomų lapų, nei jų išplėšti arba pakeisti kitais. Saugokite užrašus ne darbo vietoje. Aprašykite savo veiksmus, kurių ėmėtės norėdama nutraukti priekabiavimą.
• Praneškite savo vadovei arba vadovui, kai priekabiauja kolega ar bendramokslis. Jeigu prie jūsų priekabiauja vadovas / vadovė, apie elgesį praneškite atsakingoms institucijoms.
• Jeigu kreipėtės į atsakingą asmenį, bet pagalbos nesulaukėte, kreipkitės į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Siekdami išvengti seksualinio priekabiavimo ir priekabiavimo dėl kitų tapatybės bruožų, visi darbuotojai turėtų žinoti, koks elgesys darbovietėje laikomas netinkamu.

Jei esate seksualinio priekabiavimo liudininkė (-as), pakalbėkite su seksualinį priekabiavimą patiriančiu asmeniu. Pasižymėkite svarbią informaciją apie priekabiautojo(s) veiksmus - datą, laiką, vietą, aplinkybes. Ši informacija gali būti labai naudinga, jei priekabiavimą patyręs asmuo nuspręs pranešti apie situaciją. Jei priekabiavimą patyrusi (-ęs) kolegė / kolega nenori pranešti apie priekabiavimą, tai galite padaryti jūs. Pasidomėkite situacijos sprendimu.

Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas bei Lygių galimybių įstatymas numato, kad darbdaviai, švietimo ir mokslo įstaigos privalo užtikrinti, kad darbuotojai, mokiniai ir studentai nepatirtų seksualinio priekabiavimo.

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Seksualiai priekabiavęs žmogus gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei priekabiavo prie sau pavaldaus asmens.

tags: #eilerastis #sunku #buti #dama