Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra būtinas įrankis, padedantis užtikrinti žmonių saugumą ir turto apsaugą nelaimių atveju. Toks planas leidžia iš anksto apgalvoti galimus pavojus, numatyti veiksmus ir reikalingus išteklius, o taip pat surengti pratybas, siekiant įsitikinti, ar viskas tinkamai suplanuota. Nors planas pats savaime negarantuoja visiško saugumo, jis gerokai padidina galimybes sėkmingai įveikti krizę.
Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas gali saugiai dulkėti lentynoje ar gulėti stalčiuje, kol kilusi nelaimė nepareikalauja veikti pagal jį.
Plano Svarba ir Nauda
Iš anksto suplanuoti veiksmai ir parengtas tinkamas planas, kilus nelaimei, sutaupo laiko ir leidžia išsaugoti žmonių gyvybes bei sutaupyti pinigų. Be to, visi galimi pavojai, veiksmai, nelaimės valdymui reikalingi ištekliai apgalvojami iš anksto, neskubant, atsiranda galimybė surengti pratybas ir įsitikinti, ar viskas apgalvota ir suplanuota.
„Manymas, kad planavimas yra užbaigtas, kai raštiškas parengties ekstremalioms situacijoms planas yra parengtas (parašytas, suderintas ir patvirtintas) rizikuoja prisišaukti bėdą” (Dinos ir kt., 1972).
Kam Reikalingas Ekstremaliųjų Situacijų Valdymo Planas?
Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai ir įstaigos, kurie atitinka tam tikrus nustatytus kriterijus, rengia ekstremaliųjų situacijų valdymo planus. Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane aprašomos didelę ir labai didelę riziką keliančių pavojų ir ekstremaliųjų situacijų valdymo procedūros. Pavyzdžiui, planas reikalingas, jei:
- ūkio subjektas eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, kuriems išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai deginti 160 tūkst.
- ūkio subjektas yra tvenkinio perteklinio vandens pralaidos ar vandens kaupimo baseino savininkas ar valdytojas, kai tvenkinio vandens tūris sudaro ar viršija 5 mln.
- yra į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr.
Valstybiniai ir Savivaldybių Planai
Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane yra įvardintos situacijos, galinčios sukelti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, numatytos reikalingos priemonės bei valstybės institucijos, kurioms tenka atsakomybė už tam tikro pobūdžio valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo organizavimą.
Ministerijų, valstybės institucijų krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi būti numatomas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtoje veiklos srityje gresiančių ar susidariusių valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų (situacijų, kurios numatytos valstybiniame plane ir už kurių valdymą ministerija (institucija) yra numatyta kaip atsakingoji institucija) valdymo organizavimas ir koordinavimas; taip pat suplanuojama kaip bus užtikrinamas ministerijos (institucijos) kompetencijai priskirtos veiklos srities (sektoriaus) tęstinumas susidariusių ekstremaliųjų situacijų metu.
Gyventojams svarbiausi yra savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Kodėl? Civilinė sauga valstybėje organizuojama pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą, t.y. Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planai yra skelbiami savivaldybių interneto svetainėse.
Svarbu atminti: Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra dinamiškas dokumentas, kurį reikia nuolat atnaujinti ir tobulinti, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes ir naujas grėsmes.
tags: #ekstremaliu #situaciju #valdymo #planas #pavoju #padariniai