Drevernos Apylinkės
Drevernos apylinkės garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir istoriniais įvykiais. Šiame regione vyko įnirtingos kovos už Lietuvos laisvę, o partizanų atsiminimai išlieka svarbia istorijos dalimi.
Drevernos uostas
Kultūriniai Renginiai
Sodyboje dažnai vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, pritraukiantys lankytojus iš visos Lietuvos. Vienas iš tokių renginių - operos solisto Liutauro Navicko (tenoro) ir Lietuvos muzikos teatro akademijos docento pasirodymai. Jei planuojate vykti į koncertą, bet neturite su kuo keliauti, čia galite rasti kelionės kompanionų ar vairuotojų patogiai kelionei. Jei negalite eiti į renginį, čia galite patalpinti arba rasti bilietų pardavimo skelbimus.
Dėmesio: perkant bilietus asmeniškai, visada išlieka rizika, todėl rekomenduojama įsigyti bilietus iš patikimų šaltinių.
Įvairūs Minėjimai ir Šventės
Sodyboje minimos įvairios šventės, įskaitant melagių dieną. Taip pat vyksta įvairūs koncertiniai turai ir minėjimai, skirti svarbioms datoms ir asmenybėms.
Žymūs Renginiai ir Minėjimai:
- Šventė, skirta melagių dienai
- R. Šlagerių vakaras Panevėžy: Grupė Nerija, R. Cicinas, Radži, V. Šiškauskas, O. Koncertinis turas.
Žymūs Žmonės ir Vietos
Sodyba gali būti susijusi su įvairiomis žymiomis asmenybėmis ir vietomis, įskaitant:
- Antaną Mončį
- Alfredą Bumblauską
- Aldoną Ruseckaitę
Religiniai Minėjimai ir Vietos:
- Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčia
- Anykščių A. Baranausko ir A. Žukausko-Vienuolio memorialinis muziejus
- Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia
Kiti Renginiai ir Iniciatyvos
Sodyboje taip pat gali vykti įvairūs edukaciniai renginiai, filmo peržiūros ir kitos iniciatyvos, skirtos bendruomenės švietimui ir kultūros puoselėjimui.
Pavyzdžiai:
- Eitynės „Už Ukrainos pergalę!“
- Edukacinis Šv. Jono gatvės galerijoje
- Filmas Mr. Landsbergis
Filmo "Mr. Landsbergis" plakatas
Partizaninis Karas Dzūkijoje
Lietuvos partizanų kova po Antrojo pasaulinio karo buvo svarbi pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalis. Dzūkijos regionas, įskaitant Dainavos apygardą, buvo vienas iš aktyviausių partizaninio judėjimo centrų. Partizanai, vedami tokių vadų kaip Vaclovas Voveris-Žaibas, kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, tikėdami, kad geriau žūti kovoje, nei gyventi vergijoje.
Dainavos apygardoje 1944 m. rugsėjo 1 d. susikūrė Nemunaičio, Balbieriškio "Rugio", "Žaibo" ir kiti partizanų būriai. 1946 m. balandžio 23 d. apygardai ir Dzūkų rinktinei. 1946 m. suvienyti ir įkurta Dainavos partizanų apygarda. ir Prienų apskrities. Jai vadovavo Dominykas Jėčys-Ąžuolis. turinti 30 kovotojų ir veikusi Balbieriškio vlsč. valsčiaus. Jai vadovavo Adolfas Ramanauskas-Vanagas. valsčiaus. valsčiuose. 3-asis batalionas veikė Varėnos ir Rudnios valsčiuose. Geležinio Vilko rinktinė veikė Trakų apskrityje. vadovavo V. Kukė-Aitvaras, Šilas. metus joje kovojo daugiau negu keturi tūkstančiai kovotojų.
Svarbūs Faktai:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1944 m. rugsėjo 1 d. | Susikūrė pirmieji partizanų būriai |
| 1946 m. | Įkurta Dainavos apygarda |
| 1945 m. vasario 23 d. | V. Voverio-Žaibo vadovaujami partizanai surengė pasalą įsisiautėjusiems Daugų stribams |
Vaclovas Voveris-Žaibas: Šeima ir Partizaninė Veikla
Vaclovas Voveris gimė 1922 m. vasario 17 dieną Trakų aps. Buivydavičiūtės-Voverienės ir Andriaus Voverio šeimoje. Šeima nevargo, nes buvo labai darbšti. darbo nuo pat ankstyvos vaikystės pratino ir vaikus. 1944 m. išėjo partizanauti. Vytautas Kuzmickas, kiti pažįstami. jų gretos augo. Būrys pasivadino „Geležiniu Vilku". apskrityse, Onuškio, Alovės ir Daugų apylinkėse, 1945 m. naujai sukurtą Dzūkų rinktinę, o 1946 m. Kazimieraičio) rinktinę. 1948 m. drąsus vadas, puikus partizaninės kovos strategas.
Lietuvos partizanai, 1948 m.
Atsiliepimai ir Įspėjimai dėl Gyvūnų Dovanojimo
Svetainės administratoriai nekontroliuoja ir neatsako už lankytojų paliktą informaciją. Jeigu atsiliepimuose nurodyti asmenys nesutinka su paskelbta informacija, jie gali atsiųsti savo atsakymą į atsiliepimą el. paštu. Kilus ginčui tarp informacijos autoriaus ir atsiliepime nurodyto asmens, informacija gali būti panaikinama bendru šalių susitarimu. Žemiau pateikiami įspėjimai dėl neatsakingų asmenų, kuriems nerekomenduojama dovanoti gyvūnų.
- Moteris, gyvena kaime, ieško katės TIK peliavimui tvarte, skelbimo teksto neskaito, katės nešers, iškart nepasako savo ketinimų laikyti katę lauke ir tvarte.
- Vyras kalba rusiškai su ryškiu kaukazišku akcentu, ieško mažos ne juodos katytės, turi katiną, kurio nuotrauką gali atsiųsti. Į klausimą kodėl būtent katytės, atsakė man reikia poros, kad būtų kačiukų.
- Panevėžys 35 metų žmogus, serga diabetu, turi I gr. invalidumą, "iki parduotuvės dar nueinu". Guli ligoninėje, sunkiai serga, nedirbantis, gyvena iš pašalpos, (regis, socialiniam bute, Staniūnų g.). Ieško jauno katinuko, kad namie būtų jaukiau. Siūlau nedovanoti, nes pats savim vos pasirūpina, sunkiai sergantis.
- Gyvena Fabijoniskese 1 auksto bute daugiabutyje. Jau yra turejusi 3 kates. Viena lauke sudraske suo, kita po masina pakliuvo, trecios likimas neaiskus. Vel iesko naujos kates.
- Neatsakinga, gyvenimo paįvairinimui ima juodus kačiukus ar kates, po kelių savaičių grąžina arba paleidžia į kiemą ir pasako, kad pabėgo.
- Vyresnio amžiaus moteris ieško mažos katytės į kaimą, sterilizuoti kategoriškai atsisako.
- Moteris I. G., gyvenanti Fabijoniškių g. 92, Vilniuje prašo padovanoti jai katę. Ji teigė, kad iš Lesės buvo paėmusi tris kačiukus ir visus išvežė į sodą, nes jie užaugo ir buvo sunku juos prižiūrėti. Dabar jos dukra grįžta iš ligoninės ir ji nori jai ta proga padovanoti...
- Atsargiai, ji dar vis ieško katino peliavimui, gyvenimui tik lauke, o name "tik savaitgaliais, ir kad vaikai galėtų paglostyti, kad kaip pas močiutę".
- Skambina moteris, norėdama katės kuri sutartų su jos katinu. Gyvena Subačiaus gatvėje. Kalbant su ja, girdėti, kad jos vyras iš kito telefono irgi ieško katės.