Kas Yra Kadastriniai Matavimai: Viskas, Ką Turite Žinoti

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai.

Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Pagrindiniai Skirtumai Tarp Geodezinių Ir Kadastrinių Matavimų

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas.

Geodeziniai matavimai - tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą.

Jeigu trumpai tai šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.

• Kitiems tikslams: geodeziniai matavimai gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai - tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę.

Jeigu trumpai šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti.

Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”.

Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pradėjus atlikti kadastrinius matavimus anksčiau nei kaimyniniai sklypai yra didesnė tikimybė atkurti juridinį disponuojamo sklypo plotą.

Taip pat derėtų paminėti, kad kadastriniai matavimai atlikti ne LKS 94 koordinačių sistemoje (vietinėse ir sąlyginėse sistemose) dažnu atveju turėtų būti tikslinami.

Nors plotas gali pakisti nedideliu dydžiu iki 1/1000 nuo sklypo ploto, tačiau galimi sklypų „persislinkimai“ ir sklypo naudojimas vietovėje gali skirtis nuo planinės medžiagos ir nuo sklypo ribos esančios RC žemėlapyje ar vietovėje.

Šie netikslumai atsiranda dėl konvertavimo klaidų, bei dėl tuometinių kadastrinių matavimų specifikos nuo tvirtų punktų, bei kitų vietovės objektų.

Jei kadastriniai matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje reikalingas matininko planinės ir faktinės žemės sklypo ribų įvertinimas vietovėje ir kai kurias atvejais nauji kadastriniai matavimai LKS 94 sistemoje.

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.

Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?

Kadastriniai matavimai reikalingi:

• Statybos užbaigimui;
• Registruojant naują pastatą ar butą;
• Atidalijant ar sujungiant patalpas;
• Kai faktiniai duomenys skiriasi nuo įregistruotų.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz.

Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai.

Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas.

Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį).

Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų).

Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Kadastriniai Matavimai: Eiga Ir Svarbūs Aspektai

Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.

Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis).

Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra.

Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko.

paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai.

Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės.

Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų.

Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.

Dokumentai Reikalingi Kadastriniams Matavimams

Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.

Su parengta pastato kadastrinių matavimų byla (inventorizacija), pastato kontroline geodezine nuotrauka, inžinerinių komunikacijų geodezine nuotrauka, atnaujinta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, ir pateikus kitus reikiamus dokumentus (93 punktas , pilnas sąrašas reikalingų dokumentų) užsakovas gali kreiptis į statybos inspekciją dėl pažymos apie nebaigtos statybos atitikimą projektui išdavimo.

Galutiniame etape pastato kadastrinių matavimų byla kartu su statybos inspekcijos pažyma pateikiama Registrų centrui registravimui.

Dokumentai, kurių gali prireikti:

1. Statinio, pastato ar jų patalpų registro išrašas;
2. Statybos, rekonstrukcijos leidimas;
3. Ankstesnė kadastrinė statinio, pastato duomenų byla (jeigu tai ne nauja statyba);
4. Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kuriame yra numatytas statinys, pastatas.;
5. Pastato, statinio techninis projektas;
6. Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei nėra suteiktas - kreiptis į savivaldybę);

Kadastrinių Matavimų Byla

Mūsų praktika rodo, kad šio svarbaus nuosavybės dokumento būsto savininkai gan dažnai neturi, nes naujakuriai savarankiškai perkantys būstą be paskolos pamiršta šio dokumento paprašyti buvusių būsto šeimininkų.

Kadastrinių matavimų byla - tai dokumentas, rodantis tikslius bute esančių patalpų matmenis, bei patalpų išdėstymą.

Jeigu bute atliktas kosmetinis remontas, perdažytos sienos, atnaujinta grindų danga, kadastrinių matavimų bylos atnaujinti nereikia.

Rekomenduojame visada išsirinkus butą, prieš rezervaciją patikrinti buto „bylutę“ ir įsitikinti ar joje esantys duomenys atitinka esamą situaciją.

• Jei yra atliktų pakeitimų kapitalinėse sienose - būtinas projektas bei statybų (griovimo) leidimas šiems darbams, taip pat reikalinga deklaracija apie statybų užbaigimą.

Pardavėjams rekomenduojame, dar prieš pradedant pardavinėti butą, sutvarkyti kadastrinių matavimų bylą, kad to netektų daryti atsiradus pirkėjui.

Jei nesate tikri, ar kadastrinė buto matavimų byla yra tvarkoje, kreipkitės į nekilnojamojo turto specialistą.

Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas.

Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į „Geoline“ - mes pasirūpinsime geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.

Pastatų, Statinių, Patalpų Kadastriniai Matavimai

Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius.

Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.

Pastatų kadastriniai matavimai- matavimai, kuriuos gali atlikti tik matininko kvalifikaciją turintys asmenys ir kurių metu nustatomos faktinės pastato, patalpų charakteristikos: patalpų plotai, tūriai, sienų, sienų, grindų statybos medžiagos, pasato baigtumo procentas, statinio kategorija, faktinė geografinė padėtis ir. t.

Visi šie užfiksuoti duomenys kartu pastato planais sudaro kadastro duomenų bylą, kuri yra pateikiama užsakovui.

Dvibučių kadastriniai matavimai ar daugiabučių kadastriniai matavimai atliekami tokiu pačiu principu ir pridavimas ta pačia dokumentacija kaip ir aukščiau aprašyto gyvenamo namo namo kadastriniai matavimai.

Kas Atlieka Kadastrinius Matavimus?

Visų pirma, kadastrinius matavimus atlieka specializaciją turintys matininkai.

Kai statiniuose, pastatuose ar patalpose atliekami kadastriniai matavimai, yra suformuojama kadastro duomenų byla.

Dvibučių namų kadastriniai matavimai vykdomi tokia pat eiga, kaip ir vienbučių namų.

Tuomet, kai atliekami viso statinio matavimai ir gaunama pažyma iš statybų inspekcijos, pastatas yra užregistruojamas Registrų centre.

Atskirai sudaromos skirtingų (atskirų) pastate esančių butų kadastrinės bylos.

Tuo atveju, kai butų baigtumas sutampa su viso pastato baigtumu, statybos inspekcijos pateikti dokumentai minėtų butų registravimui nėra būtini.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite kokia yra žemės sklypo paskirtis.

Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį.

Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla.

Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą.

Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus.

Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.

Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• Pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• Įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą.

Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kadastrinių Matavimų Kaina

Nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vistik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam žmogui, kuriam yra reikalinga tokio pobūdžio paslauga, paprastai kyla daug įvairių klausimų (kokia bus paslaugos kaina; kaip greitai bus atlikti darbai; koks pasiruošimas reikalingas; kokių dokumentų reikės ir t.t.).

Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių.

Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių.

Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis.

Sezoniškumas - dar vienas veiksnys.

Orientacinės kainos:

Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.

Pastatų kadastrinių matavimų (inventorizacijos) kainą daugiausiai lemia patalpų skaičius, plotas ir pastato ar patalpos sudėtingumas.

Taip pat darbų kaina priklauso nuo objekto lokacijos ir kliento pageidaujamo paslaugos įvykdymo termino.

Nuolaidos taikomos jei žmogus užsisako kelių pasatų ar patalpų inventorizaciją.

Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

tags: #susipazinimas #su #kadastriniu #matavimu #byla