Straipsnyje keliama eutanazijos terminų vartojimo bioetikoje ir teisėje problematika Lietuvoje. Daugelio autorių tiek bioetikos, tiek teisės mokslo darbuose, tyrinėjant eutanazijos temą, gausu eutanazijos termino vartojimo netikslumų. Panaši tendencija pastebima ir Lietuvoje. Dažniausiai eutanazija ir savižudybė su gydytojo pagalba sutapatinamos ir nagrinėjamos kartu, nors vienu atveju yra nužudymo, o kitu atveju -- savižudybės veiksmas. Apskritai atsižvelgiama tik į paciento valią, o gydytojo vaidmuo nėra vertinamas.
Eutanazijos įstatymai pasaulyje.
Eutanazijos Terminologijos Problemos
Medicinos etikos specialistai pasyviąja eutanazija vadina gydymo netaikymą leidimo numirti atveju, ir atvirkščiai. Tai matyti ir teisininkų darbuose. Šiame straipsnyje, vadovaujantis universaliais etikos kriterijais, eutanazija atskiriama nuo savižudybės su gydytojo pagalba bei nuo pasinaudojimo paciento teise atsisakyti gydymo (būtų savižudybė, jei gydymas, kurio atsisako pacientas, yra efektyvus ir palaiko gyvybę; būtų etiškai pateisinama, jei terminalinis ligonis atsisako neefektyvaus gydymo). Eutanazijos terminu įvardijamas gydytojo neskausmingas gyvybės atėmimas terminalinės būklės kenčiančiam pacientui, norinčiam mirti: t. y. gydytojo sukelta ar gydytojo pagreitinta (turint tikslą atimti gyvybę) mirtis.
Ligonio nužudymas įmanomas atliekant veiksmą, atimantį pacientui gyvybę (aktyvi eutanazija), arba neveikimu, netaikant priemonių, galinčių palaikyti gyvybę (pasyvi eutanazija). Abiem atvejais paciento mirties priežastis yra eutanazija.
Eutanazija ir Pasaulinė Praktika
Analizuojant pasaulinę praktiką galima sakyti, kad terminologija nutiesė kelią eutanazijai. Pasitelkiant eufemizmus buvo parenkamos sąvokos, kurių turinys neatitiko tikrovės. Stebint tarptautinę praktiką šalyse, kuriose eutanazija yra legalizuota, terminologijos vaidmuo tampa akivaizdus. Remiantis eufemizmais, buvo apibrėžtos tam tikros sąvokos, tačiau jų turinys neatspindi realybės.
Pasirinkti išeiti su pagalba galima Belgijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Kanadoje, Kolumbijoje, Naujojoje Zelandijoje, Portugalijoje, kai kuriose Australijos, Amerikos valstijose. Pirmieji eutanaziją 2002 metais įteisino olandai, o nuo 2004-ųjų išeiti su pagalba čia gali ir vaikai. Pasirinkti eutanaziją gali belgai, šveicarai, olandai, ispanai, kanadiečiai, kai kurių Australijos, Amerikos valstijų gyventojai. Pasyvią eutanaziją, kai žmogus nejungiamas prie gyvybę palaikančių aparatų, leidžia dar daugiau valstybių.
Visuomenės Nuomonė ir Teisinės Inicijatyvos Lietuvoje
Lietuvoje šiuo klausimu net diskusijos sunkiai kyla, o Seime tokios iniciatyvos palaikymo nesulaukia. Bandymų inicijuoti eutanazijos įstatymą Lietuvoje tikrai buvo. Štai 2014-aisiais tokį įstatymo projektą registravo Marija Aušrinė Pavilionienė, tačiau, sulaukęs didelio visuomenės, Bažnyčios ir politikų pasipriešinimo, jis taip ir nepasiekė Seimo salės.
Visuomenės nuomonę dėl eutanazijos įteisinimo: 2012 m. įteisinimui pritarė 46 procentai apklaustųjų, nepritarė - 37 procentai. Tai rodo, jog visuomenės nariai nėra abejingi skausmą kenčiančiajam žmogui.
Teisininko teigimu, net jei Lietuva pasirinktų Italijos kelią ir būtų surengtas referendumas, tai pats eutanazijos įstatymas dar ilgai gali neveikti, nes diskusijos, kas, kaip, kada, kokiomis aplinkybėmis pasirinkti ir atlikti - gali tęstis metų metus.
Pagal dabar Lietuvoje galiojančius įstatymus net ir nusprendus atjungti gyvybę palaikančius aparatus medikai vis tiek turėtų pirmiausia atlikti gaivinimo veiksmus. COVID pandemija daug ką parodė. Belgijoje 70 proc. senų mirusių žmonių užgeso namuose.
Atsisakyti paskirto gydymo ir eutanazija - nėra tapatu, nes pastarajai reikalinga intervencija.
Kodėl legalizuoti #eutanaziją ir savižudybę su pagalba yra bloga idėja
Eutanazijos Įstatymo Projekto Aspektai
Nagrinėjant eutanazijos įstatymo projektą, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus:
- Reikalingi teisės aktų apibrėžimai.
- Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
- Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
- Įstatymas neprieštarauja žmogaus teisių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
Taip pat būtina atsižvelgti į paciento teises ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į nepritariančio paciento poziciją bei užtikrinti jo teises.
Santaros klinikų Reanimacijos skyriaus vedėjas dr. Marius Brazaitis teigia: „Lietuviai turi posakį „staigi mirtis Dievo dovana“ ir mes suprantam, kad nenorim kančios, bet kai iškeliam tą į viešą diskusiją, kad turime turėti teisinius svertus ir eigą, kaip žmogus gali tai pasakyti iš anksto, ką reikia padaryti, jei man tas ar anas nutiktų... <...> Ta dilema, kai dar eskaluoti gydymą ar jau kalbėti su artimaisiais, kad jau viskas padaryta ir jau nebereikia tęsti žmogaus kančių.<...> Dažniausiai ta našta pradėti pokalbį tenka gydytojui ir visada, beveik 90 procentų artimųjų pasako taip, nebedarykite nieko, bet teisiškai mes neturime aiškių dalykų, kaip tai galima būtų padaryti“.