Svarstydami apie ilgalaikio turto įsigijimą, dažnai susiduriame su įvairiomis rinkos alternatyvomis, tarp jų - finansinis lizingas ir veiklos nuoma. Šiame straipsnyje aptarsime finansinės nuomos (lizingo) įstatymus Lietuvoje, įskaitant apskaitos ypatumus, mokesčių aspektus ir pasirinkimo galimybes.
Finansinis Lizingas: Esminiai Aspektai
Finansinis lizingas yra susitarimas tarp dviejų šalių, kuriame viena šalis (lizingo davėjas) sutinka įsigyti prekę (pvz., automobilį) iš kitos šalies (lizingo gavėjas) ir išnuomoti ją šiam asmeniui su teise įsigyti po lizingo laikotarpio. Lizingo gavėjas moka mėnesines lizingo įmokas už prekės naudojimą.
Finansinio Lizingo Privalumai:
- Mažesni pradinės įmokos reikalavimai.
- Ilgesnis lizingo laikotarpis, leidžiantis lengviau planuoti finansines išlaidas.
- Galimybė gauti tam tikrų mokesčių lengvatų.
Svarbūs Aspektai:
Reikia prisiminti, kad lizingo gavėjas privalo rūpintis preke, jos priežiūra ir draudimu.
Veiklos Nuoma: Lankstumas ir Efektyvumas
Veiklos nuoma yra trumpalaikė automobilio nuomos sutartis, kurios metu davėjas išnuomoja automobilį klientui, kuris moka fiksuotą mėnesinį mokestį už automobilio naudojimą.
Veiklos Nuomos Privalumai:
- Daugiau lankstumo - galimybė periodiškai keisti nuomotą automobilį.
- Nereikia rūpintis ilgalaikiais įsipareigojimais.
- Efektyvi verslui, kai nuolat reikalingas naujas ir modernus automobilis.
Finansinė ir operacinė nuoma (nuomininko perspektyva)
Apskaitos ir Mokesčių Aspektai
Mobiliųjų telefonų nuomos apskaita priklauso nuo to, ar sudarytas nuomos sandoris atitinka lizingo kriterijus. Veiklos nuoma, apskaičiuojant pelno mokestį, laikoma ilgalaike nuoma.
Svarbūs Apskaitos Momentai:
- Lizingo (finansinės nuomos) palūkanos, sudarius sutartį, apskaitoje neregistruojamos.
- Lizingo bendrovei mokamos palūkanos, apskaičiuojant automobilio įsigijimo vertę, neįtraukiamos.
Atgalinis Lizingas (Finansinė Nuoma)
Pagal nuo 2004 m. sausio 1 d. apskaitoje taikomo 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandorio ekonominė prasmė gali būti prilyginama finansavimui už užstatą (lizingo davėjas skolina lizingo gavėjui pinigų, kaip užstatą naudodamas iš jo nusipirktą ir jam pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį perduotą tą patį turtą).
Pavyzdys:
2004 m. sausio mėn. įmonė A, gavusi banko paskolą, pasistatė gamybinį pastatą, kurio įsigijimo kaina yra 1 000 000 Lt. Nustatyta pastato likvidacinė vertė - 100 000 Lt, nusidėvėjimo normatyvas - 8 metai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. Po vienerių metų nuo pastato eksploatacijos pradžios paaiškėjo, kad dėl apyvartinių lėšų stygiaus įmonė A negalės laiku grąžinti paskolos. 2005 m. sausio 31 d. įmonė A nusprendė pastatą parduoti ir įsigyti jį pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Pastatas lizingo davėjui parduodamas rinkos kaina - už 1 200 000 Lt ir už tą pačią (1 200 000 Lt) kainą iš lizingo davėjo atperkamas. Sutarties sudarymo mokestis - 12 000 Lt. Tarkime, kad įmonė A iki pastato pardavimo lizingo davėjui ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskyrė 112 500 Lt nusidėvėjimo sumą.
Įmonė A turės tęsti pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto pastato nusidėvėjimo skaičiavimą tuo pačiu tiesiniu metodu nuo nenudėvėtos iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos, padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma, t.y. nuo 899 500 Lt (887 500 Lt + 12 000 Lt). Įmonė A ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams šią kainą galės priskirti per laikotarpį, ne trumpesnį už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupei, kuriai priskiriamas pastatas, nustatytą maksimalų laikotarpį, įskaitant laikotarpį, kurį buvo skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas (ar amortizacija) iki jo perleidimo lizingo davėjui.
Pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį mokamos palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str.
Jei atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama (įskaitant atvejus, kai iš šios sutarties kylančios teisės ir prievolės perleidžiamos trečiajai šaliai), tai tokia sutartis pelno mokesčio tikslams laikoma ilgalaikio turto pirkimo - pardavimo sutartimi. Tokiu atveju vienetas turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos PMĮ 16 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka.
Taip pat jis turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas, laikantis PMĮ 19 str. 4 dalies reikalavimų.
PĮ 14 Straipsnio Išimtis
PĮ 14 straipsnyje įtvirtinta išimtis, pagal kurią leidžiama netaikyti pirkimų tvarkos dėl disponavimo pirkimo objektu specifikos, kuri susijusi su perkančiojo subjekto konkurencinga veikla rinkoje. Praktikoje gali pasitaikyti situacijų, kai, pavyzdžiui, energetikos srities perkantieji subjektai gali namų valdas aprūpinti prietaisais, pašto sektoriaus perkantysis subjektas gali parduoti pašto dėžutes gyventojams ir pan. Tokios prekės paprastai yra parduodamos konkurencingoje rinkoje, todėl nėra pagrindo perkantiesiems subjektams apsunkinti jų pardavimus tuo, jog perkantieji subjektai juos patys turėtų įsigyti, vadovaujantis PĮ reguliavimu.
PĮ 14 straipsnio 1 dalies išimtis netaikoma, kaip neatitinkanti tikslo, kai perkantysis subjektas turi specialiąją ar išimtinę teisę teikti tokius pirkimo objektus, t. y.:
- perkantieji subjektai įsigyja pirkimo objektą (prekes), turėdami specifinį tikslą - perparduoti arba pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą.
- kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar pagal lizingo sutartį nuomoti tokiomis pačiomis sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkantysis subjektas, t. y.
PĮ 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tvarka, kuria vadovaujantis, perkantysis subjektas turi pranešti Europos Komisijai apie išimties taikymą. PĮ 14 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta pareiga pačiam perkančiajam subjektui kreiptis į Europos Komisiją su pranešimu apie kiekvieną pirkimą, kuriam taikoma išimtis, tačiau perkantysis subjektas po Europos Komisijos kreipimosi dėl konkretaus įsigijimo, privalo pateikti aktualią informaciją ir išimties taikymo pagrindimą.
Pažymėtina, kad komentuojamoje teisės normoje nenustatytas reikalavimas gauti išankstinį Europos Komisijos sutikimą (pritarimą) tam, jog būtų taikoma PĮ 14 straipsnyje nurodyta išimtis. Kitaip tariant, dėl išimties taikymo sprendžia pats perkantysis subjektas, tačiau pagal bendrą taisyklę tokiu atveju jis turi būti pasirengęs pagrįsti išimties netaikymą.
Direktyvos 2014/25/ES 18 straipsnyje papildomai nurodyta, jog Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Europos Komisija informaciniais tikslais gali reguliariai skelbti produktų ir veiklos kategorijų, kurioms, jos nuomone, taikoma ši išimtis, sąrašus. Tą darydama, Europos Komisija atsižvelgia į visus aktualius bei saugotinus komercinius aspektus, kuriuos, perduodami šią informaciją, gali nurodyti perkantieji subjektai.
Pasirinkimas tarp Finansinio Lizingo ir Veiklos Nuomos
Finansinis lizingas ir veiklos nuoma yra dvi skirtingos automobilių įsigijimo ir nuomos galimybės. Finansinis lizingas leidžia tapti automobilio savininku po lizingo laikotarpio, tačiau reikalauja daugiau finansinių išteklių. Norint pasirinkti tinkamiausią variantą, svarbu gerai apsvarstyti savo poreikius ir finansinius gebėjimus.
tags: #finansines #nuomos #istatymas