Kiekvieno žmogaus rašymo stilius yra unikalus kaip jo piršto antspaudas, todėl kai kurie mokslininkai jį drąsiai lygina su žmogaus genomu bei priskiria biometrinėms charakteristikoms.
Stilių apibūdina daugybė veiksnių: naudojamas žodynas (sinonimika, žargonas, barbarizmai), įvairūs išsireiškimai, mėgstamos sakinių konstrukcijos, jausmaženkliai, naudojami ar kaip tik nenaudojami diakritiniai ženklai lietuviškose raidėse, gramatinės bei sintaksinės klaidos ir kt. Pateikus šiuos veiksnius kaip gaires, automatinis metodas geba pats Jus išskirti iš kitų analizuojamoje grupėje esančių autorių.
Taigi, mielas skaitytojau, iš parašyto anoniminio teksto Jūsų amžiaus grupę gebėsime nustatyti 47 proc., lytį - 74 proc., o politines pažiūras (dešinė, kairė ar centras) - 59 proc. tikslumu.
Prieš tai reikėtų rašytų tekstų, iš kurių automatinių metodų pagalba „ištraukę“ Jūsų rašymo stiliui būdingą informaciją, galėtume „išmokyti“ kompiuterines programas ją atpažinti. Nepaisant to, identifikuoti konkretaus žmogaus tapatybę iš anoniminio teksto nėra taip paprasta.
Normine/nenormine lietuvių kalba parašytą tekstą galima atpažinti 94 proc./75 proc. tikslumu (jei reikia rinktis iš 3 grupėje esančių autorių), 80 proc./48 proc. (jei iš 20), 75 proc./39 proc. (jei iš 50), 71 proc./35 proc. (jei iš 100).
Rezultatai lietuvių kalbai, gauti automatinių metodų pagalba, tikrai neblizga, ypač nenorminei kalbai (įvairiems interneto komentarams, forumo tekstams ir pan.), tačiau progresas autorystės nustatymo srityje nuolatos vyksta ir tik laiko klausimas kada iškils rimta grėsmė mūsų teisei į anonimiškumą.
Patys naujausi autorystės nustatymo tyrimų rezultatai anglų kalbai iš tiesų priverčia rimčiau susimąstyti: mokslininkai atlikę eksperimentus su dešimt tūkstančių autorių pasiekė 45 proc. tikslumą, o net su šimtu tūkstančių autorių - 20 proc. tikslumą. Tuo tarpu mes, atlikę tyrimus su tūkstančiu autorių lietuvių kalbai, tegalime „pasigirti“ kukliais 14 proc., todėl ir nesigiriame, tiesiog palyginimui paminime šį skaičių.
Užuot kritikavę netobulus metodus, verčiau pasistenkime suprasti koks sudėtingas yra autorystės nustatymo uždavinys. Pabandykite patys anoniminį tekstą priskirti kuriam nors iš tūkstančio autorių, prieš tai įsigilinę į tų autorių rašytus tekstus. Nenuostabu, kad žmogaus tikslumas yra akivaizdžiai prastesnis - artimas atsitiktiniam spėjimui. Netgi tokį iš pirmo žvilgsnio paprastą lyties iš teksto nustatymo uždavinį žmogus įveikia vos 55 proc. tikslumu, kai metodų anglų kalbai tikslumas viršija 80 proc.
Autorystės nustatymo tyrimai vykdomi ne tam, kad būtų apribota teisė į laisvę reikšti mintis, o greičiau tam, kad susimąstytume, kiek tomis laisvėmis galime naudotis. Pažanga ateityje neabejotinai sumažins įžeidžiančių komentarų bei įvairių internetinių nusikaltimų skaičių, tačiau ar tikrai būtinos prevencinės priemonės, kad visuomenė taptų geresnė?
Reikšdami savo nuomonę anonimiškai tiesiog pasistenkime, kad internetinė erdvė, kurioje rašoma Tavo ir mano kalba, būtų švaresnė.
Autorystės nustatymo schema
Komentarų Kultūra ir Autorystės Nustatymas
Kiek pamenu, pastoviai kyla diskusijos dėl išsamių, konkrečių, pagrįstų ir konstruktyvių komentarų. Ir svarbiausia - objektyvių. Bet patirtis, suvokimas, mąstymas, troškimai ir tt... skirtingi. Ir stilistika.
Kaip gali būti objektyvus žmogus, kuris dievina neoromantizmą kokiam postmodernistui? Romantikui ano darbas nelįs, nepatiks, nervins, šokiruos. Suprantu, jeigu būtų skirtingi kritikai, skirtingai rašantiems. Jie būtų to stiliaus, tos srities specai. Dabar - ką suvokia žmogus iš gilumos apie netektį, jos nepatyręs? O ką daryti jums jau siūliau bet jūs kategoriškai atmetėte. Dėl kritikos tai manau vienintelis kelias čia esantiems kritikams mėgėjams mokytis iš profesionalios kritikos.
Kaip gerbiant autorių ir jo kūrinį reikia parodyti kas kūrinyje yra blogai. O jei nežinai kas yra blogai tai nepliurpk nesąmonių. Sveiki gerb. Klimb. tai darykite kad taip neatsitiktų, nes žinokite daug kas kalba iš kur toks vaikų žiaurumas, neapykanta vieni kitiems, Matant kas darosi tokiose svetainėse, bent man abejonių nekyla iš kur? Ir matant kokie "literatai'" vertina, atsakingiau reikėtų suteikinėti vertinimų teisę. Tikrai žinokite daug vartotojų ir tikrai neblogiausiai rašančių jau paliko šią svetainę, vien dėl antikritikos ir pamatė kokiems antikūriniams rašomi yra aukšti balai. tiesiog baisu.
Tiek vertinimai tiek komentarai yra paversti keršto neįtikusiems vartotojams arba pataikavimo jei tai kritiko yra kūrinys įrankiais. p. Kadagy, galiu užtikrinti Jus, kad šitos Jūsų fantazijos niekad neišsipildys, o ir ne vieta čia joms. tik atsiranda kas nors vertesnio, randasi ir kokybiškų, vertingų komentarų. jeigu skystos blauzdos, eini pas tą, kurį gerbi, vertini ir prašai dėmesio, patarimų. Sveiki, tikrai matau verta dėmesio diskusija, nes turbūt su manimi sutinkate, kad šioje svetainėje kritikos tikrai nėra. Yra daug daug žalingos antiliteratūros ir antikritika arba tuščias pliurpimas visai ne į temą. Savaime tikrai labai abejoju ar ji atsiras?
Vertinimai yra didelė nesąmonė jei jie tik padaryti kaip dabar ant juoko vaikų žaidimu, tai juos manau arba juos reikia panaikinti arba labai atrinkti kas turėtų vertinti, nes tikrai jie labai iš šono nerimtai jie atrodo. Skaitytojas ir kūrinių susidomėjimas turėtų turėti kažkokią reikšmę, o dabar jis yra tiesiog nustumtas į šoną kaip bereikšmis susireikšminusių "literatų". Prašau skirti man truputi jūsų dėmesio. Peržvelgiau diskusiją. Mano nuomone, kad atlygis už komentavimą įvestų daugiau painiavos.
Esu prašiusi kritikos ir nuomonių savo publikuotiems tekstams. Niekas neatsisakė, kritikos ir patarimų parašė Tictac, Kirtis, Macte Animo, Lionia Iljičiuks, Mikė Lilikė ir kt., kurių gal nepaminėjau.
Manyčiau geras pasiūlymas St Sebastiano,- daryti pertrauką autoriui, netalpinant tekstų, kurių 3 paskutiniai buvo įvertinti vienetais. Galimas daiktas, kad tokiose diskusijose išryškės kokie tai "sisteminiai algoritmai" ir "pozityvios veiklos gairės" bet ... mano pasiūlymas labai paprastas - vietoj to kad diskutuoti - gal geriau nueiti prie rasyk.lt kūrinių ir kruopščiai keletą ar keliolika prakomentuoti. Taip sukovojant su stygiu kritikos ir komentarų :) Dar tai - negalima lyginti tarp savęs žanrų.
Jau vien šių metų trijų mėnesių statistika : fantastikos - 11 kūrinių , prozos - 200, šiukšliadėžė - 240 , esė - 50, vaikams - 70, eilės - 1320 (!) , beje šiukšliadėžėje ir vaikams daugiau 90 proc. irgi tipo eilės. Tad skirtumas akivaizdus - ir susitvarkyti su eilėmis "fantastiškai" niekaip nepavyks :) Dar gana subjektyviai, nuo savęs norėčiau pridurti kad poezija yra literatūros pagrindas (galima su tuo nesutikti, bet ...) nuo jos prasidėjo literatūra, ja gal ir baigsis kada. Poezija kaip žmogaus gyvenimo palydovė - nuo lopšinės iki epitafijos. Tad puoselėjant ir nors kiek prižiūrint tuos (dažnai naivius , drasius, nedrąsius, keistus, kvailokus ir kitokius) poetinius bandymus - tuo pačiu stimuliuotume ir prozą ir fantastiką ir dramaturgiją, aplamai literatūrinę raišką. Galėčiau suminėti dešimtis nobelistų ir tūkstančius kitų žinomų literatų kurie pradėjo nuo eilėraštukų rašymo.
Tad vietoj konstruktyvių diskusijų marš rašyti eiliukų ir komentuoti svetimų. O omnia vis dėlto vyriškas rašykas, nebijantis savęs ir savikritikoje. „Jūs neskaitote atsakymų diskusijose“ turiu pripažinti, kad šiuo atveju Jūs teisus, pražioplinau naršydamas srautą.
pakabinkit pakabinkit ant.. prikabinkit kur nors sąrašą sutinkančių detaliai pakomentuoti esant prašymuines tai vienas lengviausiai realizuojamų dalykų. omniaApuoke, Jūs neteisus, reiškinys gali būti ir „nuolat vykstantis“ faktas, nebūtinai tik „jau įvykęs“. Faktas yra faktas: "tikras, nepramanytas įvykis ar reiškinys, tikrybė". Faktas - objektyviai egzistuojanti realybė. Koks klausimas, toks atsakymas. Reiškinys - "ko nors pasireiškimas, įvykis, faktas"; "žodžių junginys, posakis" (neaktualu). e) aš už! Iš esmės visi šie atsakymai teisingi.
Man rodos, Nuar, nesupranti šių nuorodų prasmės. Tai nėra taisyklės, pagal kurias privalai taip rašyti ir ne kitaip, tai tik gairės, kuriomis naudodamasis ieškai savo rašymo stiliaus. Ar jas pritaikyti ar ne, tai jau paties kūrėjo reikalas. Aš iš jų pasiėmiau tiek, kiek man reikėjo, kas man atrodė svarbu. Gal geriau leisti kiekvienam iš mūsų patiems iš lėto atrasti visus šiuos menus. Lengviau suprasti ir pačiam ir kitiems, kas yra prieš tave stovintis žmogus: skaitytojas, kritikas ar rašytojas. Perskaičius viską vienoje vietoje susiformuoja arba stereotipas, arba baimė, kad negali parašyti ką nors nauja. Ir tas, ir tas blogai, nes tada gali likti tik skaitytojas ir kritikas. O taip norisi, kad būtų ir tas trečiasis.
Respektas tų tekstukų autoriui, tik gaila, kad tas žinias žvėriškai sunku panaudoti praktikoje... Ačiū.
| Kalba | Autorių skaičius | Tikslumas |
|---|---|---|
| Anglų | 10,000 | 45% |
| Anglų | 100,000 | 20% |
| Lietuvių | 1,000 | 14% |
Autorystės nustatymo tikslumas, priklausomai nuo kalbos ir autorių skaičiaus