Planuojant statyti individualų gyvenamąjį namą Lietuvoje, būtina atsižvelgti į daugybę reikalavimų, pradedant nuo žemės sklypo paskirties ir baigiant statybos leidimais bei atstumais iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių. Ypač svarbu tai žinoti, jei sklypas yra regioniniame draustinyje ar kitoje specifinėje teritorijoje. Svajonių namų galite ir neturėti, jeigu įsigysite sklypą, netinkamą nuosavo namo statyboms. Prieš perkant sklypą, reikia atkreipti dėmesį į visą sąrašą „kabliukų“, kad išleisti pinigai nebūtų išmesti į balą.
Žemės Sklypo Paskirtis ir Apribojimai
Prieš pradedant statybas, svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti gyvenamąjį namą. Jei sklypas yra žemės ūkio paskirties, gali tekti keisti jo paskirtį į namų valdą. Tačiau tai ne visada įmanoma, ypač jei sklypas yra mažesnis nei 2 ha.
Be to, sklypui gali būti taikomi įvairūs apribojimai, pavyzdžiui, jei jis yra geomorfologiniame draustinyje ar netoli kelio. Tokiais atvejais gali būti nustatytos apsaugos zonos, kurios riboja statybos galimybes. Pavyzdžiui, kelių direkcija gali nustatyti apsaugos zoną, kuri apima visą sklypą, todėl gali būti neįmanoma statyti naują namą ar pakeisti ūkinio pastato paskirtį į gyvenamąją.
Jei sklypas yra regioniniame draustinyje, sklypo dalinimas gali būti neįmanomas, nes draustiniuose dažnai draudžiamas sklypų smulkinimas. Dėl konkrečių apribojimų reikėtų kreiptis į savivaldybę su nuosavybės dokumentais ir pasikonsultuoti su rajono architektu.
Apsaugos Zonos
Norint sumažinti apsaugos zoną, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas ir bandyti įrodyti, kad statyba nepadarys žalos aplinkai ar nesukels kitų problemų. Tačiau tai nėra garantuotas procesas.
Statybos Leidimai ir Projektai
Norint pradėti statybas, dažnai reikalingas statybos leidimas. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, statant nesudėtingą statinį iki 50 kv. m ploto, leidimo gali ir nereikėti. Vis dėlto, net ir tokiu atveju gali būti reikalingas projektas ir pranešimas apie statybos pradžią.
Jei planuojama rekonstruoti esamą pastatą, pavyzdžiui, pakeisti stogą ar padidinti plotą, taip pat gali būti reikalingas leidimas. Svarbu pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi konkrečiu atveju, nes jie gali skirtis priklausomai nuo statinio tipo ir dydžio.
Jei jau turite statybos leidimą, bet norite keisti projekto sprendimus, pavyzdžiui, statyti mažesnį namą arba naudoti kitas medžiagas, gali tekti gauti naują leidimą arba atlikti projekto korektūrą. Svarbu pasikonsultuoti su specialistais, kad įsitikintumėte, jog laikotės visų reikalavimų.
Namuose valdose sklypuose statybos leidimas yra būtinas tik tada, kai planuojamas pastato dydis viršija tam tikras ribas arba kai pastatas turi būti naudojamas nuolatiniam gyvenimui. Tačiau yra tam tikrų atvejų, kai galima statyti mažesnius namus ar kitus statinius be statybos leidimo, laikantis nustatytų taisyklių.
Reikalavimai Statant be Leidimo
Pagal galiojančius teisės aktus, namuose valdos sklype galima statyti mažesnius gyvenamuosius pastatus, kurie atitinka tam tikras ribas, nesukeliant būtinybės gauti statybos leidimą:
- Gyvenamasis namas arba vasarnamis: kurio naudingojo ploto dydis neviršija 80 m².
- Paskirtis: namas turi būti skirtas sezoniniam naudojimui.
- Žemės paskirtis: namas turi būti statomas namų valdos sklype, kuris yra skirtas gyvenamajai statybai.
- Teritorijų planavimas: statant namą arba pagalbinį pastatą, būtina įsitikinti, kad statymas atitinka vietinius teritorijų planavimo reikalavimus.
Lietuvoje, namų valdos sklypuose galima statyti gyvenamąjį namą arba ūkinį pastatą, kurio dydis neviršija 80 m² ir kuris naudojamas sezoniniam gyvenimui, be statybos leidimo. Tokie pastatai gali būti naudojami kaip vasarnamiai, poilsio nameliai ar pagalbiniai ūkiniai pastatai.
Atstumai Iki Kaimyninių Sklypų ir Vandens Telkinių
Statant namą, svarbu laikytis atstumų iki kaimyninių sklypų ir vandens telkinių. Pavyzdžiui, nuo sklypo ribos iki namo turi būti išlaikytas tam tikras atstumas, kuris gali skirtis priklausomai nuo vietovės ir pastato aukščio. Taip pat yra apribojimai statybai prie upių ir ežerų, pavyzdžiui, pakrantės apsaugos juostoje galima statyti tik nedidelius statinius.
Kiek Namų Galima Statyti Viename Sklype?
Nors įstatyme nėra tiesioginio draudimo statyti du gyvenamuosius namus viename sklype, savivaldybės darbuotojai dažnai laikosi nuostatos, kad viename sklype gali būti tik vienas gyvenamasis namas.
Kaimo teritorijoje, vieno savininko žemės sklype, galima statyti du namus iki 80 kv. m, tačiau jie turi būti skirtingos paskirties. Du gyvenamieji namai ūkininko sodyboje negali būti. Jei tai namų valda - galima, bet vienam namui turi būti ne mažiau kaip 4 arai žemės.
Nėra reglamentuota, kiek namų gali stovėti, jei išlaikomi visi atstumai ir STR reikalavimai, galima ir 100 namų statyti. Statyti galima, tačiau projekte juos reikia įvardyti skirtingai, t. y. vieną - kaip gyvenamąjį namą, antrą - kaip ūkinį, daržinę, svečių namus ar pan.
Be to, reikia dalyti sklypą - padaryti topografinę nuotrauką, o pagal sklypo situaciją gali būti reikalinga padaryti ir detalųjį planą su numatytu servitutu pravažiavimui ir komunikacijoms.
Alternatyvūs Statybos Variantai
Jei tiesioginė gyvenamojo namo statyba yra apribota, galima apsvarstyti alternatyvius variantus:
- Kaimo turizmo pastato statyba
- Pagalbinio ūkio pastato statyba
Gali prireikti rengti detalųjį planą ir nustatyti sklypo užstatymo reglamentus ar ribas. Bet kokiu atveju, rekomenduojama konsultuotis su savivaldybe.
Jei senojo namo paskirtis būtų pakeista į ūkinį pastatą, naująjį namą būtų galima įteisinti kaip vienbutį gyvenamąjį namą, o sklypo dalinti nereikėtų. Draudžiami du vienbučiai gyvenamieji namai viename sklype, tačiau galima žaisti su statinių paskirtimi ir statyti juos pagal poreikį.
Patarimai Būsimiems Statytojams
Dažniausia klaida renkantis sklypą yra visų galimų apsaugos zonų sklype ir, kur yra sklypas, neįvertinimas.
Apsaugos zonos, pirmiausia, gali būti inžineriniams tinklams, pavyzdžiui, sklype arba palei sklypą iš gatvės pusės gali eiti elektros apsaugos zona. Taip pat vandentiekio, nuotekų inžineriniai tinklai, kurie gali eiti per sklypą ir riboti užstatymą.
Taip pat būna kelio apsaugos zona, ypač vietinės reikšmės keliai turi tokias zonas, kurios gali siekti ir 10 metrų nuo įvažiavimo pusės, tai tokiu atveju pastatą jau reiktų traukti net 10 metrų nuo kelio.
Labai svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, jei kaimynas pasistatė namą 3 metrai iki savo sklypo ribos, pirmasis gavo tokiam projektui statybos leidimą, jis išlaiko reikalavimus, nes šalia esantis sklypas šalia buvo dar tuščias. Tarkime, kad namas yra mūrinis, tai jo gaisrinės saugos klasė bus antra ir mums, kitame sklype norint statyti kitą pastatą, iki šito kaimyno namo reikėtų išlaikyti 8 metrus.
Projektuojant namą mieste reikalaujama, kad nuo jo iki gaisrinio hidranto būtų ne daugiau nei 200 metrų, o jeigu pastatas projektuojamas kaimo vietoje, pavyzdžiui, Vilniaus rajone, ne toliau nei 1 km atstumu nuo projektuojamo pastato turi būti vandens telkinys.
Nuo vandens telkinio yra nustatoma apsaugos juosta ir nuo jos standartiškai 50 metrų statyba yra negalima.
Prieš perkant sklypą reikia atkreipto dėmesį, ar jame yra vandentiekio ir nuotekų sistemos, ir per kur jos eina, nes komunikacijos gali labai riboti užstatymo galimybes. Taip pat apsaugos zonas turi ir vietiniai gręžiniai, tad jeigu sklypas mažas, o namo žmogus nori didesnio, gali nepavykti tokio noro įgyvendinti.
Jeigu sklypui yra parengtas detalusis planas, tau mes griežtai turime vadovautis planu ir įvažiavimą į sklypą daryti ten, kur jis numatytas.
Žmonės, pirkdami sklypą, neįvertina, kokios namo formos, kelių aukšto namo norės. Taip pat, ar jam reikia papildomų pastatų sklype. Nes ne visuose sklypuose galima pastatyti bet kokį namą ir dar priestatų. Taip gali nutikti ir dėl užstatymo intensyvumo rodiklių, kurie nustatomi bendruoju planu arba detaliaisiais planais.
Jeigu žmogus nori pasistatyti vieno aukšto namą su garažu, jam reikėtų ieškoti apie 12 a sklypo. Jeigu turime 10-12 a sklypą, dažniausiai projektuojame vieno aukšto namą, normalaus dydžio kiemą. Tai yra komfortiškas variantas.
Jeigu kalbant apie tankumo rodiklius, tai 12 a. sklype galima užstatyti preliminariai, jei nėra kažkokių kitokių reglamentų, kuriais būtų sumažinti tie rodikliai, 300 kv.m, tad pastatams galėtume skirti apie 280 kv.m. Tai jau yra dideli skaičiai. Dažniausiai žmonės domisi namais iki 100 kv. m, tai tokiems namams, jeigu nėra papildomų sąlygų, apribojimų, užtektų ir 8 a sklypo.
Iš esmės viskas eina kartu - reikia kartu ir galvoti, žinoti, kokio namo reikia, ir tuomet rinktis sklypą.
Patarimai, kaip nepadaryti klaidų
Pirmiausia reikia susirasti ir išnagrinėti teritorijos, kurioje planuojama pirkti sklypą namo statyboms, bendrąjį planą. Reikia įsitikinti, ar teritorija, kurioje planuojama pirkti sklypą, yra gyvenamoji, ar kažkur šalia nėra komercinės, sandėliavimo paskirties sklypų, kuriuose ateityje kaimynystėje gali atsirasti koks nors sandėlis.
Taip pat prieš perkant sklypą reikėtų prašyti pardavėjo, kad suteiktų informacijos apie sklypo detalųjį planą. Pasiaiškinti, kokiu būdu buvo suformuotas sklypas - ar tiesiog kadastriniais matavimais, ar detaliuoju planu, ar formavimo pertvarkymo projektu. Nes du paskutiniai dokumentai gali reikšti, kad sklype yra kažkokių apribojimų.
Taip pat reikia pasižiūrėti NT išrašą, nes jame taip pat galima rasti daug naudingos informacijos, būna aprašyti servitutai, ar tokių sklype yra, apsaugos zonas. Bet išrašas turi būti atnaujintas.
Mažiausiai „kabliukų“ atsiranda tuomet, kai sklypui yra parengtas detalusis planas.
Taip pat visada patrauklu turėti galimybę prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų, vandentiekio, dujų.
Statyba be Statybos Leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
Statyba Sodo Sklypuose ir Daržo Žemėje
Sodo sklypai ir daržo žemė yra viena iš paskirčių, kuriose galima statyti be leidimo tam tikro dydžio ir tipo pastatus.
- Vasarnamiams ir sodo nameliams: galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą.
Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
Statyba Žemės Ūkio Paskirties Žemėje
Žemės ūkio paskirties žemėje taip pat galima statyti pastatus, tačiau tai priklauso nuo tam tikrų apribojimų.
- Ūkinius pastatus: ūkiniai pastatai, tokie kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio.
- Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms.
Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
Statyba Gyvenamosios Paskirties Žemėje
Gyvenamosios paskirties žemėje galima statyti gyvenamuosius pastatus be leidimo tik tada, jei pastatas atitinka tam tikrus reikalavimus.
- Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
Statyba Miesto ir Komercinės Paskirties Sklypuose
Miesto ir komercinės paskirties sklypuose statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas. Daugeliu atvejų statybos leidimas nereikalingas tik labai mažiems statiniams, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.
Statyti be leidimo galima tik tam tikrose žemės paskirties teritorijose, o pagrindinės sąlygos yra pastato dydis ir paskirtis. Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo. Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Reikalavimai Statant Ūkinį Pastatą Iki 80 m²
Statant ūkinį pastatą Lietuvoje už miesto ribų iki 80 m² arba namą sodo bendrijose iki 50 m², galioja specifiniai reikalavimai, kuriuos būtina žinoti, norint tinkamai pasiruošti statybos procesui ir išvengti teisinių komplikacijų.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, norint statyti ūkinį pastatą iki 80 m² už miesto ribų arba namą sodo bendrijose iki 50 m², statybos leidimas nereikalingas. Nors leidimas nereikalingas, būtina informuoti savivaldybės administraciją apie planuojamą statybą. Informavimas atliekamas pateikiant pranešimą, kuriame nurodoma statinio vieta ir tikslai.
Svarbūs Aspektai
- Žemės Sklypo Paskirtis: Svarbu įsitikinti, kad žemės sklypo paskirtis leidžia statyti norimą pastatą.
- Minimalūs Atstumai nuo Sklypo Ribų: Pagal teisės aktus, pastatas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos.
- Pastato Aukštis ir Aukštų Skaičius: Lietuvoje gyvenamiesiems pastatams ir ūkiniams pastatams iki 80 m² dažniausiai taikomi apribojimai, leidžiantys statyti ne daugiau kaip vieną aukštą su mansarda.
- Energinis Naudingumas: Pagal naujausius reikalavimus, visi naujai statomi gyvenamieji namai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę.
- Kadastriniai Matavimai: Prieš statant pastatą svarbu įsitikinti, kad žemės sklypas turi tikslius kadastrinius matavimus.
- Inžineriniai Tinklai: Nors mažiems pastatams iki 80 m² gali būti nereikalaujamas statybos leidimas, tačiau būtina pasirūpinti inžinerinių tinklų prijungimu reikalavimais: elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų komunikacijų įrengimu.
- Saugos ir Aplinkosaugos Reikalavimai: Net jei pastatas mažas, jis turi atitikti tam tikrus saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Statybos Leidimo Būtinumas Saugomose Teritorijose
Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.
Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv.
I ir II Grupės Nesudėtingi Statiniai
Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.
Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija atlieka statybos teisėtumo patikrinimus pagal metinius veiklos planus, savo iniciatyva tikrindama statybas.
Miškų Ūkio Paskirties Sklypai
Miškų ūkio paskirties sklypai turi specifinius teisės aktus ir reikalavimus, kurie reglamentuoja statinių statymą. Svarbu, kad statiniai, kuriuos planuojama statyti, būtų tiesiogiai susiję su miško ūkininkavimu, rekreacija ar aplinkosauga.
Miškų ūkio paskirties sklype leidžiama statyti tam tikrus statinius, tačiau šie pastatai turi atitikti tam tikras sąlygas ir nepažeisti miško ekosistemos.
Namelis Medyje Miško Paskirties Sklype
Namelis medyje miškų ūkio paskirties sklype yra populiarus pasirinkimas, ypač tiems, kurie nori sukurti unikalią poilsio erdvę ar ekologišką rekreacijos zoną.
Jei namelis medyje yra laikinas statinys, kuris nėra tvirtai sumontuotas ir jį galima lengvai perkelti, leidimo nereikia. Tai gali būti atvejis, kai konstrukcija nėra nuolatinė ir ją galima lengvai perkelti arba pašalinti.
Tačiau jei namelis medyje bus naudojamas komercinėms veikloms (pvz., nuomai), būtina pasitarti su savivaldybe.
Statant namelį medyje miško paskirties sklype, reikalavimai yra griežtesni, ypač kai sklypas priklauso rekreacinei zonai. Šioje zonoje galima statyti statinius, kurių plotas neviršija 25 m². Tokiems statiniams reikia parengti miškotvarkos projektą, kad būtų gautas leidimas.
Kai statote namelį medyje, labai svarbu laikytis aplinkosaugos taisyklių. Gręžti medį nėra draudžiama, jei jis nėra įrašytas į gamtos vertybių sąrašą. Jei reikia atlikti gręžimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybės žemės ūkio skyriumi, kad gautumėte leidimą medžių kirtimui ar gręžimui.
Jei planuojate įrengti komercinį namelį medyje (pvz., nuomos paslaugoms), būtina pasikonsultuoti su savivaldybės teritorijų planavimo skyriumi ir sužinoti, kokie leidimai reikalingi.
Namelis medyje miškų ūkio paskirties sklype gali būti statomas, tačiau reikia atsižvelgti į griežtesnius reikalavimus, ypač jei sklypas priklauso rekreacinei zonai.
Draudimai Draustiniuose
Draustiniuose draudžiama:
- Statyti statinius, nesusijusius su draustinio steigimo tikslais, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose.
- Tvenkti ir reguliuoti natūralias upes, keisti jų vagas ir natūralų ežerų vandens lygį.
- Statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50m nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.
- Įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro vandens telkinius.
- Įrengti išorinę reklamą, nesusijusią su draustinyje saugomais kompleksais ir objektais (vertybėmis), išskyrus miestų ir miestelių teritorijas.
- Atlikti kitą veiklą, kuri gali pakenkti saugomiems objektams.
Draustinių Apsauga ir Tvarkymas
Draustinių apsaugą ir tvarkymą nustato įstatymai, Vyriausybės patvirtinti bendri gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, atskirų draustinių nuostatai, tvirtinami juos steigiančių institucijų, ir kiti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai.
Draustiniuose neleidžiama veikla, galinti pakenkti kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms (juos sunaikinti, sužaloti).
Siekiant išsaugoti kraštovaizdį, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas.
Leidžiama statyba, kuri neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams, saugomų teritorijų nuostatoms. Nauji sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai statomi, esami rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas (namas).
Sodybos Pastatų Išdėstymas
Sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio žemės sklypo dalyje, nesuformuotoje kaip atskiras žemės sklypas ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos).
Pastatams statyti parenkant kitą žemės sklypo vietą, jeigu neįmanoma sodybos atstatyti buvusioje jos vietoje, nes vieta užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos ar reljefo formų pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba užaugusio miško, nutiestų kelių, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus.
Kai parenkant atstatomos sodybos pastatams statyti naują vietą žemės sklype dėl jo formos ar greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba nuo šlaito briaunos, atstatomos sodybos pastatų statybos vietą būtina parinkti kitoje vietoje, kad atstumas nuo vandens ir minėtų šlaitų būtų kuo didesnis.
tags: #geomorfologine #apsaugos #zona #namo #statyba #leidimai