Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat skubame ir siekiame vis daugiau, dažnai pamirštame, kas iš tikrųjų svarbu. Mes nuolat sudarinėjame sąrašus norų, vertybių, kuriuos privalo turėti artimas žmogus, arba trūkumų, kurių reikėtų atsikratyti. Tačiau ar kada susimąstėme, ko iš tiesų reikia, kad būtume laimingi?
Šiame kontekste panagrinėkime gero, šilto ir erdvus buto kriterijus. Ar tai tikrai yra tai, kas padarys mus laimingus? Moteris, besiskundžianti savo gyvenimu, teigia, kad neturi erdvaus buto. Tačiau iš tiesų, jos gyvenime daug ko nėra, ir nereikia! Nėra sunkios nepagydomos ligos, nėra didžiulių skolų, nėra bado, nėra sergančio giminaičio, kurį reikia slaugyti, nėra invalidumo, nėra agresyvaus kaimyno alkoholiko, nėra bėdų artimųjų gyvenime.
Taigi, ar tikrai erdvus butas yra tai, ko mums labiausiai reikia? Galų gale - juk be daug ko galima ir apsieiti, tiesa?
Ko iš tiesų reikia žmogui?
Aš rekomenduoju sudaryti vieną, patį svarbiausią sąrašą. Ir įrašyti į jį žmones, kuriems sunkią akimirką mes galime paskambinti arba nusiųsti žinutę. Ir jie jums atsakys. Galbūt, jie žiovaus prikelti iš miego. Galbūt, susierzinę kažką murmės panosėje. Arba pradės dalinti kvailus patarimus. Bet jie tikrai atsilieps ir tikrai atvažiuos. Ir jūs nesidrovėsite jiems rašyti, net jei visus metus apie save nepriminėte. Ir skambinti nebus gėda.
Ir kiek gi žmonių bus tame sąraše? Taigi. Nedaug. Galbūt, vienas. Galbūt, du arba trys. Jei tik sąrašą sąžiningai sudarinėti, aišku. Ir štai su šiuo sąrašu eikite į šventyklą, jei ten vaikštote - ir pasimelskite už tuos žmones. Štai šis trumpas sąrašas - tai jūsų gyvenimas ir jūsų angelai. Be kitų sąrašų galima apsieiti, o be šito - niekaip negalima. Be šito labai trumpo meilės ir ištikimybės sąrašo.
Negailėkime gerų žodžių. Geras žodis - lyg šiltas, jaukus pledas šaltą dieną, lyg stiklinė šalto vandens per karščius, lyg vaiko šilto delniuko prisilietimas, lyg pievos žolynų kvapas ar saulės prošvaistė pro audros debesis.. Juk tai taip paprasta - pasakyti gerą žodį.
Išmokite nuoširdžiai džiaugtis tuo, ką turite, tuomet išnyks įprotis liūdėti dėl to, ko neturite.
Svarbiausi dalykai gyvenime:
- Artimi žmonės, kurie palaiko sunkią akimirką
- Gebėjimas džiaugtis tuo, ką turite
- Geri žodžiai ir nuoširdumas
Pažvelkime atidžiai į šį sudirgusį, kažkur nuolat vėluojantį, kovojantį, susipriešinusį ir besivaržantį pasaulį.
Stipraus ir silpno, turtingo ir vargšo, laimingo ir nuskriausto paieškos - tai nuolatinis varžymaisi „kas geresnis”, tai išaukštinimas vieno, pažeminus ir paminus kitą. Tai lipimas per galvas, sausas išskaičiavimas, egoizmas ir bedvasiškumas.
Bet galima gyventi kitaip - meilėje, santarvėje, vienybėje ir kūryboje visų gerovei.
Meilė - tai darni šeima, o ne suskaldytos ir supriešintos karalystės, kurios kariauja dėl planetos resursų ir sąskaitų bankuose.
Meilė - mūsų prigimtis, kiekvienas žmogus širdies gilumoje tai žino. Todėl žmonės bunda, žadinami savo širdies šauksmo, jie žino: galima gyventi kitaip.
Kai tik žmogus tai suvokia - jis gali tuoj pat užbaigti tą „bėgimą ratu”. O tyloje ir ramybėje prabyla širdis, ir žmogus pradeda gyventi atvira širdimi, meilės energijose.
Protas reikalauja triukšmo, bėgimo, įspūdžių, o kai prabyla širdis - protas nurimsta, ir visi svarbūs atsakymai ateina tarsi savaime.
Gyvenimas kupinas negatyvumo, nusivylimo, priešiškumo ir paradoksų. Kai esanti realybė pradeda visapusiškai netenkinti žmogaus, jis pradeda nuo jos bėgti visais įmanomais būdais.
Būtent nepasitenkinimas gyvenimu ir savęs nerealizavimo stresas verčia žmones bėgti nuo realybės - toks „pabėgimas” vadinamas eskapizmu (nuo angl. k. escape - pabėgimas).
Taip žmogus nors trumpam palengvina savo vidinę kančią, nes realybėje, į kurią jis pabėga, nėra prieštaravimų jo vertybėms ir tikslams.
Kadangi žmonės labai skirtingi, tai ir jų pabėgimo būdai skirtingi. Pavyzdžiui, labiausiai paplitęs dabar - pabėgimas į virtulią erdvę. Mūsų jau nestebina žmonės, kurie visą parą nepaleidžia iš rankų mobiliųjų telefonų, o virtualus bendravimas jiems pakeičia realų bendravimą.
Labai paplitęs pabėgimo į paralelinę realybę būdas - vartojimo lenktynės. Tokių žmonių gyvenimas pavirsta materialių daiktų kaupimu. Jiems visko reikia, jie uoliai seka reklamos siūlomas „naujienas”, mėgsta vaikščioti į parduotuves, superka visas įmanomas madingas naujoves, gali dėl jų pasinerti į begalines skolas.
Kiti žmonės bėga nuo realybės į ekstremalius išgyvenimus - tai pavojingos sporto šakos, auto-moto lenktynės dideliu greičiu, šokinėjimas iš didelio aukščio su guma ir kitos pavojingos „pramogos” - t.y., viskas, kas sukelia jiems didelį adrenalino antplūdį.
Nemažai žmonių bėga nuo realybės vartodami įvairius svaigalus. Su jų pagalba jie tarsi „atsijungia” nuo realybės ir visų problemų ir išgyvena būsenas, kurių nepatiria savo kasdieniniame gyvenime.
Yra dar vienas būdas pabėgti nuo realybės - tai gyvenimas prisiminimais. Tokiems žmonėms viskas, kas buvo praeityje, yra vertingiausia.
Dalis žmonių bėga į iliuzines dvasingumo paieškas. Kodėl iliuzines? Tokie žmonės nuolat skaito psichologinę, dvasinę, ezoterinę literatūrą, lanko seminarus ir paskaitas, ieško vis naujų „guru”.
Ir nepainiokime pabėgimo nuo realybės su tais žmonių pomėgiais ar talentais, kurie praturtina ir praskaidrina, palengvina ir gerina gyvenimą, suteikia kitiems žmonėms džiaugsmą ir juos įkvepia, o todėl jų veikla yra prasminga.
Taigi, ar mums reikia erdvaus buto, kad būtume laimingi? Galbūt taip, o galbūt ir ne. Svarbiausia - suprasti, kas mums iš tikrųjų svarbu, ir siekti to, kas mus daro laimingus. O visa kita - tik priedas.
Nedėkime į rytinę arbatą vakarykštės dienos rūpesčių.
Kai sakome “Aš tave myliu” - pajuskime meilę. Būkime iš tiesų dėkingi, kai dėkojame. Kai atsiprašome - pajuskime atgailą.
Momentas „čia ir dabar” - tai taškas, kuriame sąmonė sujungia praeities ir ateities srautus ir priima sprendimus. Jei žmogaus sąmonė miega - praeitį ir ateitį sujungia protas arba išorinės (sociumo) programos, t.y., tokiu atveju žmogus yra valdomas.
Vienas iš pagrindinių Kūrinijos dėsnių - tai energijų apykaitos dėsnis. Pagrindinė energija, kuri palaiko ir susieja viską Visatoje - tai Besąlygiška Meilė.
Jei žmogaus širdyje nėra pykčio, godumo, pavydo ir kitų egoizmo apraiškų - jo širdis atsiveria Besąlygiškai Meilei, kuri suteikia žmogui vienybės su visa Kūrinija palaimą.
Taip veikia dar vienas dėsnis: dalinama Meilė auga ir sugrįžta Gėriu pas tuos, kas ją besąlygiškai dovanoja kitiems.
Besąlygiška Meilė - didelė Jėga, kuri viską harmonizuoja. Valykimės nuo egoizmo. Atverkime savo širdis gaivinančiai Besąlygiškos Meilės energijai.
Mylėkime.
Kaip būti laimingam kiekvieną dieną: tai pakeis pasaulį | Jacqueline Way | TEDxStanleyPark
Nesibraukime į kitų žmonių pasaulį, nes jie dėl to tik dar labiau užsidarys savyje. Neieškokime Meilės ten, kur jos nėra, bet atneškime Meilę ten, kur jos nėra.