Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada LT“ sėkmingai stiprino savo pozicijas šalies rinkoje. Iš viso per 2024 m. bendrovė gavo 926,4 mln. eurų pajamų - 3 proc. daugiau nei 2023 m. Jos pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 11,19 mln. eurų - 32 proc. daugiau nei 2023 m. Bendrovė taip pat į valstybės biudžetą sumokėjo net 24 proc. daugiau mokesčių, t. y. 202,406 mln. eurų.
Per 2024 m. bendrovės degalinių tinkle iš viso parduota 794 mln. litrų degalų - 4 proc. daugiau nei 2023 m., o mažmeninės prekybos segmento dalis išliko dominuojanti ir sudarė beveik 69 proc. Išskirtinis pardavimų augimas matomas maisto produktų bei kavos gėrimų segmente - jis augo net 14 proc. ir pasiekė 26 mln. eurų. 2024 m. bandelių pardavimai išaugo beveik 30 proc., savos gamybos sumuštinių - 20 proc., o salotų - daugiau nei dvigubai.
2024 m. „Viada LT“ toliau investavo į geresnę ir šiuolaikišką klientų patirtį. Viena iš priemonių, kuri ženkliai prisidėjo prie šio tikslo - mobilioji programėlė ir lojalumo programa. Kaip teigia L. V. Karlavičius, fizinės lojalumo kortelės ir programėlė vienija daugiau nei 1 milijoną vartotojų. Per 2024 m. kavos puodelių, 152 tūkst. dešrainių ir 65 tūkst. automobilių plovimų. Virtualią nuolaidų kortelę renkasi jau daugiau kaip 50 proc.
Kaip ir pernai, ketinama plėsti turimų saulės elektrinių pajėgumus. Šiuo metu bendrovė eksploatuoja 83 tokias elektrines, kurių bendra galia - 2,5 MW.
Šiuolaikinėms degalinėms nebepakanka būti tiesiog vietomis, kuriose keliautojai prisipila degalų ir vyksta toliau. Tai patvirtina ir degalinių tinko „Viada LT“ Maitinimo paslaugų vystymo skyriaus vadovas Artūras Kareckas, teigdamas, kad įmonė 40 proc. dėmesio skiria maisto kokybei. Praėjusių metų spalio mėn. „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad 90 proc. Lietuvos gyventojų apsilanko degalinėse ne rečiau nei kartą per mėnesį, tuo tarpu 42 proc. - bent kartą per savaitę.
Pavyzdžiui, „Viada“ degalinėse perkamiausias savo gamybos sumuštinis šiuo metu yra „Grill“ sumuštinis su kumpiu ir sūriu, o bandelių kategorijoje paklausiausios yra įvairios spurgytės su pagardais ir įdarais: lazdynų riešutais, uogomis ar obuolių įdaru. Be to, atsižvelgiant į klientų norus, didelėse degalinėse buvo sukurta darbuotojų, atsakingų už šviežio maisto ruošimą, pozicija. Jie degalinėse ruošia salotas, sumuštinius ir kitą parduodamą maistą.
Remiantis šių metų birželio mėn. „Nielsen“ tyrimu, 27 proc. Lietuvos pirkėjų ketina daugiau išleisti šviežiems, o 22 proc. - sveikatą gerinantiems produktams, taigi ir „Viada“, pasak A. Karecko, nuolat plečia asortimentą ir atsižvelgia į klientų poreikius.
Prekybos biometanu pradžia
Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada LT“ pradeda prekybą biometanu - iš vietinių organinių atliekų gaminamomis dujomis. Artimiausiu metu biometanu bus prekiaujama keturiose „Viada“ degalinėse, o ilgainiui tinklą planuojama plėsti.
Pirmosios suslėgtų gamtinių dujų (CNG) stotelės, kuriose tiekiamas biometanas, jau pradėjo veikti „Viada“ degalinėse Šilagalio kaime prie Panevėžio aplinkkelio bei Kumpių kaime (Kauno r.). Artimiausiu metu planuojama atidaryti dar dvi biometano stoteles - Kaune (Biruliškių pl.
Biometaną „Viadai“ tieks Pasvalyje įsikūrusi bendrovė „Tube Green“ - viena didžiausių biometano gamintojų Europoje, per metus pagaminanti 100 tūkst. MWh biometano.
Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, šiuo metu Lietuvos keliais važinėja apie 600 biometanu varomų autobusų ir sunkvežimių, tačiau potencialas - gerokai didesnis. Prognozuojama, kad iki 2030 m. biometano suvartojimas galėtų pasiekti 1 TWh.
Naujas biometanu varomas sunkvežimis kainuoja maždaug 10 proc. daugiau nei dyzelinis, tačiau šis skirtumas atsiperka dėl reikšmingo aplinkosauginio efekto - toks automobilis per metus išmeta 80-90 proc. mažiau anglies dvideginio. Be to, biometanu varomi sunkvežimiai yra tylesni, todėl mažina garso taršą, o nauji, pažangūs varikliai leidžia sutaupyti apie 5 proc. degalų.
Ekspertų teigimu, biometano gamyba Lietuvoje sparčiai auga, o kartu plečiasi ir galimybės jį panaudoti transporte. Plečiantis užpildymo infrastruktūrai bei atsirandant valstybės skatinimui, šie degalai tampa vis patrauklesne alternatyva sunkiajam transportui.
Biometano gamybos schema
Bendradarbiavimas su Kauno „Žalgiriu“
Plačiausią degalinių tinklą šalyje valdanti „Viada LT“ ir toliau lieka svarbia Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo partnere. Šiemet partneriai žada ne tik įprastas nuolaidas, bet ir platų prizų asortimentą - nuo įvairių kasdienių laimėjimų iki išskirtinio žaidimo su pagrindiniu prizu - skrydžiu į „Žalgirio“ rungtynes Stambule.
Akcijos „Su VIADA į Barseloną“ prizą - skrydį kartu su Kauno „Žalgirio“ komanda į šį Ispanijos miestą - laimėjusi vilnietė Evelina Krivickienė teigia iš pradžių maniusi, kad jai apie netikrą laimėjimą pranešė telefoniniai sukčiai. Į Barseloną E. Krivickienė vyks kartu su savo vyru.
Klientai, norėję dalyvauti akcijoje, nuo sausio 6 d. iki kovo 10 d. turėjo pirkti degalų ar kitų prekių „Viada“ degalinėse ir registruoti pirkimo kvitą. Atsiskaičiusieji mobiliąją programėle laimėjo per 1 tūkst. papildomų prizų.
Parama Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui
Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti įmonė „Viada“ tapo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) rėmėja - pasirašyta ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis.
„Partnerystė su LTOK yra ir didelė garbė, ir didžiulė atsakomybė, kurios mes imamės drąsiai bei entuziastingai. Esu tikras, kad šie ketveri metai atneš daug nepakartojamų akimirkų tiek sportininkams, tiek sporto gerbėjams“, - sako L. V. Karlavičius.
Įsipareigojimai lyčių lygybei ir nediskriminavimui
Pagal LR darbo kodeksą visi darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Viadoje lyčių lygybė, socialinio įsitraukimo ir nediskriminavimo principai - tai pagrindinės vertybės, įtvirtinančios mūsų įmonės kultūrą ir įsipareigojimus tiek darbuotojams, tiek partneriams.
„Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos“ tyrimas liudija mūsų ilgalaikį įsipareigojimą kurti darbo aplinką, kurioje visi darbuotojai gali jaustis įvertinti ir turėti vienodas galimybes tobulėti. Šie rezultatai - tai paskata mums ir toliau stiprinti įvairovės ir įtraukties iniciatyvas.
Teritorijų planavimo informacija
Informuojame apie visuomenės informavimą po teritorijų planavimo komisijos derinimo metu gautų pastabų dėl įvairių detaliųjų planų koregavimo Vilniaus mieste. Žemiau pateikiama informacija apie kai kuriuos iš jų:
- Sklypo Piliakalnio g. 11A ir sklypų Pilaitės kaime detaliojo plano koregavimas: Supaprastinta tvarka koreguojami sprendiniai sklype Astikų g. 11 (kadastro Nr. 0101/0167:4563).
- Apie 1,75 ha teritorijos prie Ožkinių gatvės detalusis planas: Planuojama teritorija apima apie 1,75 ha plotą prie Ožkinių gatvės, į kurią patenka žemės sklypai (kadastro Nr. 0101/0006:2193) ir (kadastro Nr. 0101/0006:2194).
- Sklypo Eišiškių pl. 83 detaliojo plano sprendinių koregavimas: Koreguojami sprendiniai sklype Dargiliškių g. 9 ir gretimoje teritorijoje.
- Žvėryno rajono detaliojo plano sprendinių koregavimas: Koreguojami sprendiniai žemės sklype Blindžių g. 3 (kadastro Nr. 0101/0038:0169).
- Pilaitės teritorijos Šiaurinės dalies detaliojo plano sprendinių koregavimas: Koreguojama statinių statybos zona, statybos riba, inžineriniams tinklams funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis, įvažiavimas/išvažiavimas žemės sklype Gelažių g. 28 (kad. Nr. 0101/0170:0123).
- Teritorijos prie Kaminkelio ir Kapsų gatvių detaliojo plano sprendinių koregavimas: Koreguojami susisiekimo sprendiniai žemės sklype Kapsų g. 13 (kad. Nr. 0101/0071:0695).
- Sklypo Tarandėje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano koregavimas: Koreguojama statybos zona, riba, susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai ir jiems funkcionuoti reikalingas servitutas sklypuose kadastro Nr. 0101/0171:1809 ir 0101/0171:1810.
- Teritorijos T-08 kvartalo Didžiuosiuose Gulbinuose detaliojo plano koregavimas: Pakoreguoti susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus sklype Dangeručio g. 57 (kadastro Nr. 0101/0101:2215).
- Žemės sklypo prie Sietyno gatvės nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių keitimas: Nustatyti žemės sklypų paskirtį, žemės naudojimo būdus ir kitus teritorijos naudojimo reglamentus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, padalyti žemės sklypus, suplanuoti reikalingą susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.
- Apie 4,8 ha teritorijos tarp Tunelio, Burbiškių ir Iešmininkų gatvių detaliojo plano sklypo Nr. 2 koregavimas: Teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimai atlikti atsižvelgus į priimtus visuomenės pasiūlymus.
Su detalesne informacija apie kiekvieną iš šių teritorijų planavimo dokumentų galima susipažinti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.vilnius.lt) ir Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinėje sistemoje TPS „Vartai“ (www.planuojustatau.lt).