Priešgaisrinė sauga - labai svarbus dalykas kiekvienai įmonei ir įstaigai. Na, o būtent gesintuvai yra pirmoji pagalbos priemonė, kuri užtikrina namuose, biuruose ir viešuosiuose pastatuose gaisro atveju. Nors jie yra pirmoji gynybos nuo gaisro pavojaus linija, tačiau daugelis žmonių nepastebi vienos svarbios detalės - kiek laiko galioja gesintuvas. Norint užtikrinti saugą ir laikytis taisyklių, labai svarbu žinoti, tiksliai kiek galioja gesintuvas.
Gesintuvų Galiojimo Terminas ir Priežiūra
Dauguma gesintuvų tarnauja nuo 5 iki 15 metų. Tačiau šis terminas gali labai skirtis priklausomai nuo gesintuvo tipo ir jo naudojimo. Vienkartiniai gesintuvai paprastai tarnauja nuo 5 iki 12 metų. Na, o užpildomi gesintuvai gali būti pakartotinai pripildomi po panaudojimo ar tada, kai pasibaigia galiojimo data.
Kiekvieno gesintuvo etiketėje yra įspausta pagaminimo data. Panaudotus gesintuvus reikia nedelsiant pripildyti arba pakeisti naujais. Jei gesintuvo eksploatavimo laikas viršijo galiojimo terminą, jį reikia pakeisti. Jeigu ant paviršiaus matote rūdis, įlenkimus ar įtrūkimus, tai taip pat mažina jo patikimumą.
Nesvarbu, kiek laiko galioja miltelinis ar kitų tipų gesintuvas, kas 4-6 savaites patikrinkite slėgio matuoklį, kad užtikrintumėte, jog jis pilnai paruoštas darbui. Pasibaigus gesintuvo naudojimo laikui, svarbu atsakingai jį utilizuoti. Visos vietos, kurios atlieka gesintuvų pildymą, gali priimti senus gesintuvus bei tinkamai juos utilizuoti.
Gesintuvai saugo mus visus, tačiau reikia nepamiršti stebėti jų galiojimo. Nepriklausomai nuo to, ar turite vienkartinį, ar pripildomą įrenginį, saugumą garantuosite tik tinkamai juos prižiūrėdami. Pasenusius įrenginius reikia pakeisti naujais arba atlikti užpildymą pagal rekomenduojamą intervalą.
Gesintuvų Tipai ir Jų Paskirtis
Visi gesintuvai geri, nes jie visi skirti užgesinti ugnį, nors ir skiriasi savo išvaizda, gesinimo medžiaga ar kaina. Kad žinotume gesintuvo tipą, gesinimo medžiagos rūšį, gesinimo galią, visa tai nurodoma raidėmis ir skaičiais gesintuvo etiketėje, tačiau tai ne visada aišku jo naudotojui.
Gesintuvai skirstomi pagal gaisro klases:
- A klasės gaisrai.
- B klasės gaisrai.
- C klasės gaisrai.
- D klasės gaisrai.
Pagal gesinimo medžiagą gesintuvai būna:
- Milteliniai gesintuvai (MG) - tai universali priemonė gesinant A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Gali būti užpildyti specialiais milteliais, gesinančiais D klasės gaisrus.
- Angliarūgštės gesintuvai (AG) gaminami nešiojami ir vežiojami. Šie gesintuvai taip pat skirti gesinti A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V.
- Vandens putų gesintuvai (VPG) skirti gesinti A ir B klasės gaisrus. VPG degų paviršių padengia putomis, kurios neleidžia deguoniui patekti į gaisro židinio vietą ir taip greitai užgesina ugnį.
Reikalavimai Automobiliams Lietuvoje
Lietuvoje kiekvienas automobilis privalo turėti sertifikuotą gesintuvą. Šis reikalavimas yra oficialių eismo saugumo taisyklių ir techninės apžiūros standartų dalis. Be galiojančio gesintuvo jūsų transporto priemonė nepraeis techninės apžiūros, o vairavimas be privalomos įrangos gali užtraukti baudas.
Įstatymas nustato aiškius minimalius reikalavimus: lengvasis automobilis turi turėti bent 1 kg talpos gesintuvą. Didesnėms transporto priemonėms, tokioms kaip visureigiai, furgonai ar mikroautobusai, primygtinai rekomenduojama naudoti 2 kg talpos gesintuvą.
Lietuvoje priimami ir milteliniai, ir CO₂ gesintuvai, tačiau jų naudojimo atvejai skiriasi. Miltelinis gesintuvas yra universalus, pigesnis ir veiksmingas nuo daugumos gaisrų (kuro, plastiko, variklio skyriaus). Gesintuvas turi būti lengvai pasiekiamas. Jį padėjus po vairuotojo sėdyne arba saugiame laikiklyje bagažinėje, užtikrinamas ir saugumas, ir atitiktis reikalavimams. Niekada nelaikykite gesintuvo palaido automobilyje - avarijos atveju jis gali tapti pavojingu sviediniu. Vietoj to naudokite sertifikuotus tvirtinimo laikiklius.
Gesintuvas nėra nuolatinė įranga - jį reikia reguliariai keisti arba prižiūrėti. Bendroji rekomendacija - keisti kas 5 metus arba dažniau, jei naudojamas. Rekomenduojama kasmet tikrinti slėgį ir būklę.
Be gesintuvo, Lietuvos taisyklės reikalauja, kad kiekviename automobilyje būtų įspėjamasis trikampis, pirmosios pagalbos vaistinėlė ir ryški liemenė.
Norint vairuoti saugiai ir teisėtai, kiekvienas automobilis Lietuvoje turi būti aprūpintas sertifikuotu gesintuvu, kurio talpa ne mažesnė kaip 1 kg, o didesniems automobiliams - idealiu atveju 2 kg. Milteliniai gesintuvai išlieka geriausiu universaliu pasirinkimu, o CO₂ modeliai tinka tiems, kurie rūpinasi elektronika.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad dabartinės gesintuvų taisyklės Lietuvoje yra pakankamos, ar turėtų būti taikomi griežtesni standartai?
Gaisrinės Saugos Reikalavimai Įmonėms ir Įstaigoms
Lietuvoje yra priešgaisrinės saugos reikalavimai, kuriais turi vadovautis viešų įstaigų ir viešų patalpų valdytojai. Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje turi būti parengta gaisrinės saugos instrukcija, atitinkanti Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau - BGST) 1 priedo reikalavimus. Taip pat turi būti parengtas darbuotojų veiksmų kilus gaisrui planas, kaip tai nustatyta BGST 2 priedo reikalavimuose.
Turi būti organizuojami ir registruojami darbuotojų instruktažai gaisrinės saugos klausimais:
- Įvadinis - visiems darbuotojams, pradedantiems eiti pareigas ar dirbti.
- Periodinis - ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių.
- Papildomas - pakeitus gaisrinės saugos instrukciją (išskyrus redakcinio pobūdžio pakeitimus), darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių.
Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas pavedė kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi būti išklausę mokymo programą arba įvadinio mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą, kaip tai nustatyta teisės aktuose. Vadovas privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per trejus metus darbuotojų gaisrinės saugos mokymus ir atestavimą (žinių tikrinimą) pagal nustatytą programą.
Teritorija aplink pastatą turi būti išvalyta, nušienauta, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų, gaisrui gesinti skirtų vandens rezervuarų turi būti laisvi. Automatiniai įvažiavimo į teritoriją vartai, užkardai ir kiti įrenginiai privalo turėti rankinį valdymą, leidžiantį juos atidaryti bet kuriuo paros metu. Teritorijoje reikia pažymėti žmonių susirinkimo vietas, kai jie evakuojami iš pastatų gaisro kilimo pavojaus atveju.
Privaloma laikytis reikalavimo, kad šalia pastatų arčiau kaip 2 m neturi būti sandėliuojamos degios medžiagos. Draudžiama pastatuose ir arčiau kaip 6 m nuo jų naudoti šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus. Su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos privaloma raštu suderinti prekybos vietų išdėstymą lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijoje, tarp prekybos eilių kas 30 m paliekant ne siauresnes kaip 1,5 m praeigas, kertančias pagrindines praeigas.
Transporto priemonių stovėjimo aikštelėse draudžiama atlikti nuolatinio pobūdžio terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti degiais skysčiais detales, užkrauti vartus ir kelius arba juos užstatyti transporto priemonėmis, sandėliuoti degias medžiagas ir degių dujų balionus.
Statiniuose ir patalpose privalo būti reikiamas pirminių gaisro gesinimo priemonių (gesintuvų) skaičius, kaip tai nustatyta BGST 5 priede, evakuacijos krypties (gelbėjimosi) ženklų išdėstytų taip, kad būtų gerai matomi iš bet kurios patalpos vietos (taško). Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys. Žmonių evakavimo planus reikia parengti pagal BGST 6 priede nurodytus reikalavimus.
Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų, nuomos punktų, žaidimų automatų ir kitas prekybos vietas, kurios sumažintų reikalaujamą minimalų norminį evakuacijos kelio plotį, evakuacijos kelių koridoriuose ir laiptinėse įrengti veidrodžius ir durų imitacijas. Evakuacijos keliai, išėjimai, avariniai išėjimai privalo būti laisvi ir parengti žmonėms evakuotis bet kuriuo paros metu.
Aukštų holų, bendrojo naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių, avarinių išėjimų liukai, durys, išskyrus duris, turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius, automatiškai atrakinamas suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomais pavojaus signalizavimo įtaisais turi būti ne rakinami, taip pat iš budinčio asmens pulto atrakinamas patalpas arba atrakinamas naudojant mygtuką šalia durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai), taip pat išskyrus atrakinamas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu. Evakuacijos kelių grindų danga turi būti pritvirtinta.
Pastato rūsyje ir cokoliniame aukšte draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus (išskyrus dujų balionus su manometrais, kurių rodmenys yra ties „0“ riba), ypač degias, labai degias medžiagas ir preparatus, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita ir degimo metu išskiria nuodingus produktus. Įrengtą rūkymo vietą reikia pažymėti specialiais ženklais, ją aprūpinti nedegiu indu nuorūkoms.
Iš rūsio langų prieduobių išvalyti šiukšles, po laiptais, techninėse nišose nelaikyti degių medžiagų ir preparatų. Angos, kur kabeliai ar vamzdynai kerta statybines konstrukcijas turi būti užsandarintos užpildu. Prie įėjimo į sandėliavimo ir kitos (ūkio) paskirties patalpas reikia nurodyti jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų. Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos paskirties pastatuose išdėstomi taip, kad netrukdytų evakuoti žmones.
Elektros tinklai, įrenginiai ir prietaisai turi būti tvarkingi, nepažeisti, tinkami eksploatuoti, saugūs sprogimo ir gaisro atžvilgiu. Priėjimo prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų vietos turi būti tvarkingos ir neužkrautos. Privaloma laikytis reikalavimų, kad prie elektros skydinių ir skirstomųjų spintų 1 m atstumu nuo jų nebūtų laikomos bet kokios medžiagos, elektros skydinėje nelaikyti kitų įrenginių ir medžiagų. Atstumą nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų išlaikyti didesnį kaip 0,5 m.
Elektros lempų, šviesos sklaidytuvų, šildytuvų neuždengti degiomis medžiagomis. Lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisai naudoti tam tikslui pritaikytose vietose. Draudžiama palikti juos įjungtus be priežiūros (išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Atvirosios elektros instaliacijos laidai ir kabeliai tose vietose, kuriose galima juos mechaniškai pažeisti, turi būti papildomai apsaugoti (šarvais, plieniniais vamzdžiais, kampuočiu, lovine sija ir pan.). Nenaudojamą atvirąją elektros instaliaciją reikia išmontuoti.
Apsaugos nuo žaibo įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi ir tikrinami jų įrengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Neautomatinius šildymo įrenginius reikia prižiūrėti ir laikytis reikalavimo nepalikti jų be priežiūros. Šildymo įrenginiai, dūmtraukiai turi būti tvarkingi ir prižiūrėti, kad juose nebūtų vizualiai matomų įtrūkimų, nesandarumų. Eksploatuojant šildymo įrenginius kurą privaloma laikyti toliau kaip 1 m nuo pakuros, dūmams šalinti naudoti tik tam skirtus kanalus.
Iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią (arba baigus šildymo sezoną) reikia išvalyti suodžius. Įmonės vadovas privalo patvirtinti vėdinimo sistemų valymo grafiką, o valymo rezultatai turi būti įforminami raštu. Reikia kontroliuoti, kad vėdinimo kameros būtų tuščios ir laikytis reikalavimo nelaikyti jose įrenginių ir bet kokių medžiagų. Vėdinimo kameros laikomos tik užrakintos. Maisto gaminimo vietose iš vėdinimo sistemų ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius reikia valyti jose susikaupusius riebalus ir kitas nuosėdas, o valymo rezultatai įforminami raštu.
Medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t. t.), taip pat pagal jų fizikines bei chemines savybes ir sprogumą bei gaisringumą, kaip tai nustatyta BGST 8 priede. Ant išorinės sandėlio durų (vartų) pusės turi būti ženklai, apibūdinantys laikomų medžiagų ir prekių sprogumą ir gaisringumą. Sandėliavimo patalpos langai, durys ir vartai turi būti laisvi ir neužkrauti. Privaloma laikytis reikalavimo, draudžiančio naudoti sandėliavimo patalpose elektros šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, kai medžiagos laikomos degiose pakuotėse.
Medžiagos, laikomos ne lentynose reikia sudėti į rietuves, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, medžiagų, laikomų ne lentynose, sandėliavimo vietas reikia pažymėti juostomis ant grindų. Sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 50 m2, praeigos tarp stelažų ir rietuvių turi būti ne siauresnės kaip 0,8 m, o sandėliuose, kurių plotas didesnis kaip 200 m2 - ne siauresnės kaip 1,2 m.
Gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, dūmų šalinimo sistema, priešdūminio vėdinimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, vidaus gaisrinis vandentiekis) turi būti paruošti naudoti, tvarkingi, sukomplektuoti ir veikiantys.
Statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti ne rečiau kaip kartą per metus aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įformina raštu. Objekte esančių gesintuvų tipus reikia parinkti, kaip tai nustatyta BGST 5 priede. Pasibaigus gesintuvo garantiniam laikui arba techninės patikros laikui, turi būti atlikta jo techninė priežiūra. Gesintuvo paleidimo įtaisai turi būti užplombuoti.
Gesintuvai laikomi lengvai prieinamose ir matomose vietose, toliau kaip per 1 m nuo šildymo prietaisų ir įrenginių, pakabinami gesintuvų laikymo vietą nurodantys užrašai (ženklai). Lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto gaminimo vietose, kuriose naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, privalo būti aprūpintos bent vienu 6 kg (l) gesinimo medžiagos turinčiu gesintuvu ir nedegiu audeklu.
Prieigų prie gaisrinių čiaupų vietas reikia palikti laisvas ir neužkrautas. Gaisrui gesinti naudojami vandens rezervuarai privalo būti pripildyti vandens. Vidaus gaisrinis vandentiekį reikia tikrinti kartą per metus ir patikros rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą, kaip tai nustatyta BGST 11 priede.
Vidaus gaisrinio vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais ir laikomi spintelėse, gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę (plokščiosios gaisrinės žarnos) ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Gaisrinių čiaupų spintelės turi būti tvarkingos, lengvai atidaromos ir ant durelių aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numeris.
Privaloma tikrinti kartą per metus gaisrinių hidrantų, hidrantų kolonėlių techninę būklę (paleidžiant vandenį), o patikros rezultatus įforminti raštu.
Žmonių Evakuacijos Planas
Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.
Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos, pensiono, poilsio namų, nakvynės namų kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas ir gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui.
Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakavimo plane turi būti pažymėtas ištisine linija, atsarginis - punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės negu pastato aukšto žmonių evakavimo plano linijos. Pagrindinį evakuacijos kelią aukšto žmonių evakavimo plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į pirmąjį pastato aukštą. Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės.
Aukšto žmonių evakavimo plane simboliais turi būti pažymėta: žmonių evakavimo plano vietos, rankinių gaisro signalizatorių jungikliai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) jungikliai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo įrenginių rankinio paleidimo jungikliai, elektros skydeliai, telefonai.
Su žmonių evakavimo planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
Gaisrinės Signalizacijos Techninė Priežiūra
Gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra skaičiuojama kiekvienam objektui individualiai. Tai priklauso nuo saugomo objekto ploto dydžio ir įrangos.
Pirminės Gaisro Gesinimo Priemonės Įmonės Teritorijoje
Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2 ir daugiau) pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai, 2 kirviai.
Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2 teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas. Prie skydo ar stendo turi būti įrengta smėlio dėžė. Nedegaus audeklo matmenys turi būti 0,9-1,8 m.
Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 m3. Prie dėžės privalo būti kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu turi būti įrengiamos galimo ypač degių, labai degių ir degių skysčių nuotėkio vietose. Smėlio dėžė įrengiama taip, kad į ją nepatektų kritulių ir būtų patogu kasti smėlį.
Kiti Transporto Priemonių Eksploatavimo Reikalavimai
Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.