Valstybinės žemės sklypo dalies apskaičiavimas yra svarbus procesas, nustatant minimalų žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams eksploatuoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas reglamentuojamas Lietuvoje, kokie teisės aktai ir metodikos taikomos, ir kokie aspektai yra svarbūs nustatant reikiamą žemės sklypo dydį.
Žemės įstatymas nustato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Žemės sklypo dalys jame esantiems savarankiškai funkcionuojančiams statiniams ir įrenginiams eksploatuoti nustatomos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, bei Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40.
Žemės Sklypo Ploto Apskaičiavimo Metodika
Minėtoje Metodikoje nustatyta, kad mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, išskyrus kultūros paveldo objektus, įrašytus į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nustatomas pagal formulę:
Smin = Astat + Spriež
Kur:
- Smin - mažiausias valstybinės žemės sklypo dydis, kurį sudaro statinio užimamas plotas ir statiniui prižiūrėti (prie jo privažiuoti, prieiti) reikalingas plotas;
- Astat - statinio užimamas plotas, kuris atitinka statinio konstrukcijų (taip pat ir išsikišusių konsolinių konstrukcijų, stogo konstrukcijų, balkonų ir kt.) projekciją į žemės paviršių;
- Spriež - statiniui prižiūrėti reikalingas plotas (kvadratiniais metrais), kuris apskaičiuojamas pagal formules:
- kai statinio užimamas plotas < 250 m2, Spriež = 6 √Astat · 2,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥250 m2 ir < 2 000 m2 , Spriež = 6 √Astat · 3,00;
- kai statinio užimamas plotas ≥2 000 m2, Spriež = 6 √Astat · 10,00.
Taigi, apskaičiuojamas minimalus žemės sklypo plotas, reikalingas pastatui eksploatuoti, kuris yra pažymimas žemės sklypo plane. Likusi žemės sklypo dalis yra paskirstoma proporcingai pastatų bendrajam plotui ir yra naudojama bendrai.
Žemės sklypų ir statinių kadastriniai matavimai | Geodezijos linija
Metodikoje taip pat nustatytas atvejis, kai pagal formulę apskaičiuoto valstybinės žemės sklypo dydis gali būti padidintas iki tam tikros ribos. Remiantis Metodikos 10 punktu, valstybinės žemės plotas, viršijantis apskaičiuotą (pagal formulę) mažiausią valstybinės žemės sklypo dydį, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingo valstybinės žemės ploto, jeigu yra naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti ir neviršija 10 procentų pagal formulę apskaičiuoto valstybinės žemės ploto.
Praktiniai Aspektai ir Teisminė Praktika
Individualios bylos duomenimis, pagal formulę apskaičiuota valstybinės žemės sklypo dalis sudarė 837 kv. m, kuri, statinių savininko teigimu, neužtikrina racionalaus, protingo ir realaus statinių naudojimo, kadangi valstybinėje žemėje esančių statinių užimamas plotas siekia 469,36 kv. m, o statinių eksploatavimui lieka vos 367,65 kv. m žemės dalis, kuri neužtikrina racionalaus patekimo (privažiavimo) prie statinių. Savininkui siekiant privažiuoti prie jam priklausančių statinių yra būtina nustatyti servitutus, kuriems reikalingas plotas sudaro 1053 kv. m, todėl nustatant servitutus reikalinga žymiai didesnė žemės sklypo dalis, nei apskaičiuota pagal Metodikoje pateiktą formulę. Be to, net ir apskaičiuotą žemės sklypo plotą padidinus 10 procentų (Metodikos 10 punktas), žemės sklypo plotas sudarytų 920,7 kv.
LVAT šioje byloje nurodė, jog pagal Metodikoje pateiktą formulę apskaičiuotas plotas laikomas būtinu bet kokios paskirties statiniui eksploatuoti, nepriklausomai nuo (faktinių) individualaus atvejo aplinkybių, tokių kaip statinio bei jo priklausinių išsidėstymas žemės sklype, aukštis, patalpų plotas, statinio forma, realiai naudojamas atitinkamas žemės plotas statiniui eksploatuoti ir pan. Be to, Metodikos 10 punkte nurodytas dydis ne tik kad nėra siejamas su naudojamo statinio paskirtimi, bet ir jame nurodytos 10 proc. Atsižvelgiant į tai, LVAT šioje byloje konstatavo, jog Metodikoje nustatytu teisiniu reguliavimu buvo paneigta Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta pricipinė taisyklė, nustatanti, kad valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pagal Metodikoje pateiktą formulę apskaičiuotas valstybinės žemės sklypo dydis, net ir padidinus jį 10 procentų, ne visada gali atitikti faktiškai (realiai) statiniui eksploatuoti būtiną žemės plotą.
Svarbiausi Teisės Aktai
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
Kadastriniai Matavimai ir Duomenų Nustatymas
Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų, statytojo (užsakovo) ir matininko sutartis, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus.
Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo, kurį skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos.
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų pertvarkymą, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas.
Žemės sklypo dalių plane yra pažymimas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingas minimalus žemės sklypo plotas, o plano specifikacijos lentelėje nurodomi indeksais pažymėtų žemės sklypo dalių plotai.
Pavyzdinis žemės sklypo planas
Žemės Sklypo Ribų Ženklinimas
Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų. Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.).
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas Taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas arba įgaliotas asmuo, kviestiniai asmenys, patvirtindami, kad sutinka su žemės sklypo ribomis, ir matininkas.
Po žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pavadinimu įrašoma žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto surašymo data, numeris ir sudarymo vieta. Datos rašymo formatas YYYY-MM-DD, kur YYYY - metai, MM - mėnuo, DD - diena.
Kai žemės sklypo ribų paženklinimo procedūra užtrunka ilgiau kaip vieną dieną, surašoma tiek žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų, kiek dienų tęsiasi žemės sklypo ženklinimo procedūra. Kiekviename paskesniame paženklinimo-parodymo akte viršuje, dešinėje pusėje, įrašoma „Tęsinys Nr.“ ir užrašomas tęsinio numeris.
tags: #zemes #sklypo #nupirktos #dalies #apskaiciavimas