Ginčai tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų yra dažna situacija, kurią nagrinėja teismai. Tokie ginčai gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant statybos leidimus, atstumus iki sklypo ribų, žemės sklypo reljefo pakeitimus ir kitus veiksnius. Šiame straipsnyje apžvelgsime teismų praktiką, susijusią su tokiais ginčais, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys pakeisti).
Dažnai ieškovai savo reikalavimus grindžia argumentais, susijusiais su atsakovų atliktais statybos darbais. Pavyzdžiui, ieškovas gali teigti, kad dėl atsakovų žemės sklype atlikto reljefo paaukštinimo ar pastato statybos lietaus vanduo pateks į gretimą žemės sklypą. Taip pat gali būti remiamasi argumentu, kad atsakovų pastato karnizas yra per arti ieškovo žemės sklypo ribos.
Žemės sklypo reljefo pavyzdys
Administracinio teisės akto apskundimo terminas
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jei specialus įstatymas nenustato kitaip. Administracinis teisinis reikalavimas civilinėje byloje gali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad praleistas apskundimo terminas.
Kasacinis teismas laikėsi pozicijos, kad deklaracijos apskundimui taikytinas ABTĮ 29 str. 1 d. nustatytas terminas, atsižvelgiant į tai, kad deklaracija buvo patvirtinta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinio. Jei reikalavimas dėl deklaracijos panaikinimo pareiškiamas praleidus šį terminą, jis gali būti atmestas.
Atstumo iki sklypo ribos laikymasis
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje teismo ekspertas nustatė, kad mažiausias atstumas iki sklypo ribos yra 2,98 m, o teismo ekspertizėje taip pat nurodyta galima matavimo paklaida - 0,016 m.
Atsižvelgdama į minimalų vos kelių centimetrų nuokrypį nuo teisės aktuose įtvirtinto privalomo atstumo, taip pat į galimą matavimo paklaidą, teisėjų kolegija gali nuspręsti, kad atstumo neišlaikymas šiuo atveju nelemia statybos neteisėtumo ir pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį.
Statybos leidimas
Žemės sklypo reljefo nuolydis
Pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusį STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9.5 punktą didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Svarbu nustatyti faktinę aplinkybę, ar atsakovų žemės sklypo reljefo nuolydis siekia 12 proc. ar yra didesnis. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatytas ir faktinis neigiamas poveikis ieškovės žemės sklypui (pavyzdžiui, šlaito erozija dėl lietaus nuotekų ar kitos aplinkybės).
Teismai turi nustatyti, ar ieškovės žemės sklype yra supiltas gruntas, kiek jo supilta, kuriame plote, ir ar gruntą ieškovės žemės sklype supylė atsakovai.
Tvoros statyba ant sklypo ribos
Vertindamas reikalavimą dėl tvoros pašalinimo, kasacinis teismas pasisakė, kad nors ieškovė rėmėsi STR 1.05.01:2017 reglamento 7 priedo 1.2 punktu, svarbu nustatyti, ar atsakovų tvora pažeidžia ieškovės sklypo ribas, ir ar jos statybai buvo gautas ieškovės sutikimas.
Jei nustatoma, kad tvora yra pastatyta ant žemės sklypų ribos ir ieškovės žemės sklype, teismas gali nuspręsti, kad ieškovės reikalavimas pašalinti tvorą yra pagrįstas. Tačiau teismas turi nustatyti ieškovės žemės sklypo koordinačių taškus, kuriuose atsakovų pastatyta tvora pereina į ieškovės žemės sklypą.
Apibendrinant, ginčai dėl besiribojančių sklypų nuosavybės yra sudėtingi ir reikalauja kruopštaus faktinių aplinkybių nustatymo bei teisės aktų taikymo. Teismai turi įvertinti įvairius aspektus, įskaitant administracinių teisės aktų apskundimo terminus, atstumų iki sklypo ribų laikymąsi, žemės sklypo reljefo nuolydį ir tvorų statybą ant sklypo ribų.
Žemės sklypo nuosavybė
Ši informacija pateikta remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys pakeisti) ir gali būti naudinga besiribojančių žemės sklypų savininkams, susiduriantiems su ginčais dėl nuosavybės.
Ką reikia žinoti norint pakeisti žemės sklypo paskirtį? Kaip atpažinti tyčinį bankrotą?
tags: #gincai #del #besiribojanciu #sklypu #nuosavybes