Liaudies išmintis byloja - geras kaimynas kelia turto kainą. Ir nors visi sutinka, kad bendromis jėgomis paprasčiau sukurti saugesnę gyvenamąją aplinką, o ištikus bėdai, pasirūpinti vieni kitais, realybėje ši išmintis galioja ne visada. Dažnai iškyla ginčų tarp sklypo savininko ir bendrijos, kurie gali komplikuoti gyvenimą ir reikalauti teisinių sprendimų.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, dėl ko dažniausiai nesutaria kaimynai, kaip šalies teismuose sprendžiami jų ginčai: dėl žemės sklypo ribų, naudojimosi bendra teritorija ar kitais bendrais objektais tvarkos, žalos atlyginimo, užliejus butą ar įvykus gaisrui.
Teisiniai patarimai, kaip sustabdyti kaimynų priekabiavimą
Kaimynų nesutarimų priežastys
Iš pradžių svarbu suvokti, kad joks kaimynas, gindamas savo nuosavybę, neturi teisės suvaržyti kito kaimyno nuosavybės, neturėdamas tam pagrįsto pagrindo. Paprastas pavyzdys: jeigu vieną dieną nutarsite rekonstruoti savo butą, t.y., virtuvės patalpas sujungti su gyvenamuoju kambariu, galite susidurti su situacija, kuomet teks perstatyti ar visiškai išgriauti buto sieną, tačiau tokie žingsniai sulauks kaimynų pasipriešinimo.
Kaip rodo teismų praktika, ne mažiau įtampų tarp kaimynų sukelia ir bendrijos narių susirinkimuose priimami sprendimai. Pavyzdžiui, namo bendrija nusprendžia uždrausti kitiems savo nariams pakeisti negyvenamųjų patalpų (rūsių ar palėpių) paskirtį į gyvenamųjų, arba dalis bendrijos narių neleidžia šių patalpų sanitarinių mazgų prijungti prie daugiabučio namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemos.
Visais anksčiau įvardintais atvejais gyventojų veiksmai turi būti motyvuoti, nes teismas visada įvertins, ar buto savininko bei bendrijos elgesys kelia realią grėsmę kaimynų sveikatai ir turtui. Taigi besikreipiantieji į teismą privalo įrodyti, jog gretimame bute norima griauti sienas, kurios kartu yra ir namo laikančiosios konstrukcijos - jei tą patį padarys virš ar po butu gyvenantys kaimynai, namas, tikėtina, įtrūks ar net įgrius. Taigi, atliekant tokius pakeitimus, būtų akivaizdžiai pažeistas viešasis interesas.
Panaši logika galioja ir bendrijoms: kai buto sanitariniai mazgai, kuriuos norima naujai prijungti prie daugiabučio namo sistemos, yra techniškai netvarkingi, būtina surinkti įrodymus, jog toks prijungimas nulems kaimyninių patalpų užliejimą.
Dar viena reikšminga taisyklė - bendru turtu yra naudojamasi bendru sutarimu. Vadinasi, sprendimai dėl tokios nuosavybės naudojimosi tvarkos visuomet turi būti priimti vienbalsiai arba gavus kaimynų leidimą.
Kaip tai atrodo praktikoje? Įsivaizduokite, kad viename name gyvena šimtas žmonių, o jų būstą supa bendra teritorija. Kaimynai siekia susitarti, kurioje kiemo aikštelės dalyje bus pasodintas daržas, statomas automobilis arba laikini statiniai, tačiau rasti bendros kalbos nepavyksta: vienas kaimynas mano, kad daržo ar automobilio vieta turi būti kairėje kiemo dalyje, prie jo išėjimo durų, kitas- kad dešinėje, prie jo durų. Nežinodamas tarp kaimynų nusistovėjusių papročių, teismas veikiausiai nuspręs, jog logiškiausia ir racionaliausia leisti sodininkauti ar statyti automobilį bendrojo sklypo viduryje, jog abu kaimynai galėtų vienodai juo naudotis.
Teisminiai ginčų sprendimo aspektai
Pažymėtina, kad tokie nesutarimai ilgainiui perauga į ilgalaikius, asmeninio pobūdžio konfliktus, todėl nei viena iš suinteresuotų pusių dažnai lieka iki galo nepatenkinta teismo sprendimu. Tenka pripažinti - teisminiai procesai trunka ne vieną mėnesį, tad žmonėms, nuo seno pratusiems prie konkrečių bendrojo žemės sklypo naudojimosi papročių, vertėtų pagalvoti, ar tikrai prasminga siekti priešingų interesų pusiausvyros būtent teisminiu keliu.
Vis dėlto, kai kompromiso paieškos neduoda vaisių ir į teismą kreipiamasi nedelsiant, rekomenduotina įvertinti dar keletą aspektų:
- Pirma, jeigu ginčas vyksta ne tarp bendrijos ir jos narių, už ieškinį turės būti sumokėtas žyminis mokestis.
- Kiekvienoje byloje teismas patiria pašto išlaidas, kurių dydis priklauso nuo į bylą įtrauktų bendrijos narių ar į teismą besikreipusių kaimynų skaičiaus.
- Nederėtų pamiršti, jog liudytojai, atvykdami į teismo posėdį, taip pat patiria tam tikrų nepatogumų, todėl teisme gali būti iškeltas klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo.
Be to, visos bylinėjimosi išlaidos būna priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Antra, reikia pasakyti, kad besibylinėjančių kaimynų bylos paprastai užtrunka ilgą laiką. Taip nutinka dėl elementarios priežasties - byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų gausos. Posėdžiai dažnai atidedami, kadangi bylos dalyviams nepavyksta įteikti dokumentų, suderinti patogaus laiko dalyvauti teismo posėdžiuose, o teismui sudėtinga apklausti visus liudytojus.
Trečia, kuo ilgiau trunka bylos nagrinėjimas, tuo pačios bylos šalys patiria didesnes bylinėjimosi išlaidas. Vėlgi, kalba eina ne vien apie finansinius, bet ir emocinius nuostolius.
Visada norėtųsi, kad kaimynystėje gyvenantys žmonės bendrautų, ieškotų bendrų problemų sprendimų, jei įmanoma, padarytų vienas kitam nuolaidų. Juk draugiška kaimynystė - neįkainojama dovana.
Sodininkų bendrijų įstatymas
Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas nustato sodininkų bendrijų reorganizavimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus. Šis įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis santykius tarp sodininkų ir bendrijų.
Pagrindinės sąvokos
- Bendrijos nario mokestis - sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmoka, skirta sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti.
- Kitas asmuo - fizinis arba juridinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas.
- Mėgėjų sodininkystė - veikla, kurios tikslas - mėgėjų sodo sklype susikurti aktyvaus poilsio ir gyvenimo sąlygas, išsiauginti žemės ūkio produktų ir naudotis jais savo reikmėms.
- Mėgėjų sodo sklypas - žemės sklypas, suformuotas mėgėjų sodo teritorijoje.
Mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo reikalavimai
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų naudojami sklypai bei bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti. Bendrojo naudojimo žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, o bendrijos gali ją nuomoti arba išsipirkti iš valstybės.
Sodo sklype statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus reikalavimus.
- Medžiai ir krūmai sodinami laikantis nustatytų atstumų nuo sklypo ribos.
Teismų praktika
Advokatų kontora Win&Law atstovavo gyvenamųjų namų savininkų bendriją, kuri kreipėsi dėl skolos priteisimo. Nors atsakovas (skolininkas), nesutiko su jam pareikštu ieškiniu, teigė, jog negyveno nuosavybės teise priklausančiame sklype, įsigijo sklypą, kuriame nebuvo namo, todėl neprivalo mokėti mokesčių už paslaugas, kuriomis nesinaudojo. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo teiginius, jog jis neprivalo mokėti bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo ir išlaikymo išlaidų tuo pagrindu, kad jais nesinaudojo.
Teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Žemės sklypo ribų nustatymas
Jei ginčas kyla dėl žemės sklypo naudojimo, sklypo dalies priklausomybės nustatymo, tuomet ginčo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Nagrinėjant ginčą tiek bendros kompetencijos, tiek administraciniame teisme, teismas vertina aplinkybę kada buvo priimtas skundžiamas administracinis aktas ar, kada suinteresuoti asmenys sužinojo apie skundžiamą aktą.
Administracinių bylų teisenos įstatymu yra nustatytas trisdešimties dienų apskundimo terminas nuo skundžiamo akto priėmimo dienos, arba, nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos, per kurį asmenys gali kreiptis į teismą dėl šio akto panaikinimo. Svarbu nepraleisti šio termino.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, jeigu žemė sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, šias ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į teritorijų planavimo dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas, dokumentus formuojant žemė sklypus bei kitus įrodymus.