Algirdas Julius Greimas - lietuvių kilmės prancūzų semiotikas, kalbininkas, mitologas bei eseistas, gimęs 1917 m. kovo 9 d. Tuloje, Rusijoje, ir miręs 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje, Prancūzijoje. Palaidotas Kaune. Jis buvo Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (nuo 1990 m.).
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Greimui dar būnant visiškai mažam, jam su šeima Pirmojo pasaulinio karo metais teko pasitraukti į Rusijos gilumą. Po karo, 1919 m., Greimas su šeimyna grįžo į Lietuvą. Iki 1927 m. Greimas mokėsi Kupiškio progimnazijoje. Nuo 1929 m. iki 1931 m. jis gyveno Šiauliuose ir mokėsi berniukų gimnaziją. Vėliau Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją.
- 1934-1935 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę.
- 1936-1939 m. Grenoblio universitete - kalbotyrą.
1939 m. Greimas grįžo į Lietuvą, kur atliko privalomąją karinę tarnybą. Iki 1944 m. Greimas vėl gyveno Šiauliuose, kur mokytojavo bei buvo almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorius.
Emigracija ir Akademinė Karjera
1944 m. Greimas pasitraukė į Prancūziją. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Dalyvavo lietuvių emigrantų politinėje veikloje. Taip pat dėstė Aleksandrijos, Ankaros ir Stambulo bei Puatjė universitetuose.
- 1949-1958 m. dėstė Aleksandrijos universitete.
- 1958-1962 m. Ankaros ir Stambulo universitetuose.
- 1962-1965 m. Poitiers universitete.
Nuo 1965 m. Algirdas Julius Greimas pradėjo dirbti tarptautinės semiotikos asociacijos generaliniu sekretoriumi, o 1969 m. jis tapo moksliniu vadovu Tarptautiniame semiotikos ir lingvistikos centre Urbine, Italijoje. Nuo 1965 m. Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla.
1960 m. būdamas aktyvus visuomenės veikėjas, Greimas su bendraminčiais įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją. Būdamas ten, nemažai lankėsi ir Lietuvoje, kur dažnai skaitydavo paskaitas Vilniaus universitete. Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus universitete Greimui pagerbti yra atidarytas A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras.
Iš tikro, Greimas aktyviausiai politikoje reiškėsi iki 1951 m. , vėliau jis atsidėjo kultūriniams reikalams, tad iki gyvenimo galo A. J. Greimas daugiausiai laiko skyrė kūrybai. Rašytojas mirė 1992 m., būdamas 74 metų.
Kūryba ir Jos Bruožai
Algirdas Julius Greimas daugiausiai rašė mokslinius darbus, tarp kurių buvo ypač daug kalbinių, semiotinių ir leksikografinių darbų. Daugumą kalbinių bei semiotinių veikalų ir studijų parašė prancūzų, mitologinius ir eseistinius - lietuvių kalba. Greimas veikaluose formulavo bendrosios semiotikos idėjas bei kėlė Lietuvos kultūros lygį kitų šalių atžvilgiu. Jis labiausiai atsižvelgė į lietuvių kultūrą, jos paveldą bei jo unikalumą, kuris garsino Lietuvą Greimo darbuose. Jis nagrinėjo lietuvių kultūros vyksmą ir formulavo naujus kultūrologijos principus, galimus pritaikyti praktikoje. Greimas turėjo puikų gebėjimą į jau žinomus ir suvokiamus dalykus pažiūrėti kiek kitaip, tarsi tai būtų visiškai nauja. Dalį darbų Greimas parašė prancūziškai, o dalį - lietuviškai. Trumpai tariant, Greimas daugiausiai rašė lingvistikos, semantikos ar semiotikos temomis.
Svarbiausi Darbai
- Mada 1830-aisiais (La mode en 1830, parašyta 1948, išleista 2000)
- Struktūrinė semantika (Sémantique structurale, 1966, lietuvių kalba 2005)
- Apie prasmę (Du sens, 2 kn., 1970-1983)
- Maupassant: Teksto semiotika (Maupassant: La sémiotique du texte, 1976)
- Semiotika ir visuomenės mokslai (Sémiotique et sciences sociales, 1976)
- Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (Sémiotique: Dictionnaire raisonné de la théorie du langage, su J. Courtés ir kitais, 2 d., 1979-86)
- Apie dievus ir žmones (1979, prancūzų kalba 1985, anglų kalba 1992)
- Apie netobulumą (Del’imperfection, 1987, lietuvių kalba 2004)
- Tautos atminties beieškant (1990)
- Pasijų semiotika (Sémiotique des passions, su J. Fontanille’iu, 1991)
- Lietuva Pabaltijy: istorijos ir kultūros bruožai (su S. Žuku, 1993, prancūzų kalba 1993)
Reikšmingiausiais leksikografiniais jo veikalais laikomi Senosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire de l’ancien français, 1968) ir Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire du moyen français, su T. M. Keane, 1992).
A. J. Greimas sukūrė bendrąją reikšmės teoriją. Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms kalboms analizuoti. Pasak A. J. Greimo, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas. Vertės objektų mainai lemia pažintinio, etinio ir estetinio pradų ryšį gyvenime. Analizavo modalumą, intersubjektyvumą, kategorinėmis priešpriešomis grindžiamas struktūras, aspektualumą, intensyvumą, tapsmą. Semiotiškai interpretavo pasijų apraiškas ir estetinį žmogaus santykį su pasauliu. Analizavo įvairių tautų rašytojų kūrinius, evangelijos paraboles, dorovines, tikėjimo nuostatas.
Remdamasis G. Dumézilio, C. Lévi-Strausso, M. Détienne’o tyrinėjimais sukūrė lietuvių mitologijos rekonstrukcijos metodą. Mitą laikė figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus.
Atminimo Įamžinimas
- Nuo 1992 m. Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotinių studijų centras (nuo 2007 m. A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras).
- 2017 m. UNESCO buvo paskelbti A. J. Greimo metais.
2017-aisiais, kai pasaulis minėjo garsaus semiotiko Algirdo Juliaus Greimo metus, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotinių studijų ir tyrimų centro mokslininkai išleido solidžią 775 puslapių knygą „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos“ (sudarytojas Arūnas Sverdiolas). Šių metų pabaigoje pasirodys ir antrasis šio leidinio tomas (sudarytojai Arūnas Sverdiolas ir Ericas Landowskis) - mokslinė monografija, kuri reprezentuoja dabartinę semiotiką. Joje lietuvių, prancūzų, italų ir kiti semiotikai nagrinėja A. J. Greimo kūrybinį palikimą ir semiotiką po A. J. Greimo. Mokslinės monografijos autoriai tikisi, kad ši sutelktomis pastangomis sukurta knyga taps pagrindu ir paskata toliau gilintis į gausų A. J. Šiuo metu VU mokslininkai yra surinkę ir susisteminę per 3000 lietuviško A. J. Greimo paveldo dokumentų.
Bibliografija
- Semiotika: Darbų rinktinė (Vilnius, 1989)
- Iš arti ir iš toli (Vilnius, 1991)
- Gyvenimas ir galvojimas (Vilnius, 1998)
- Semiotika: Baimės ieškojimas (Vilnius, 1999)
- Algirdas Julius Greimas: Pokalbiai, sudarė Arūnas Sverdiolas (Vilnius, 2022)