Įsigijus sklypą ir įsirengiant namą, viena pirmųjų šeimininkų užduočių yra nuspręsti kaip bus apsirūpinama geriamu vandeniu buities reikmėms. Nors geriamojo vandens tiekimas XXI-jame amžiuje bet kurioje civilizuotoje šalyje yra savaime suprantamas reiškinys, tačiau įsigijus sklypą naujakuriams tai vis dar tampa galvos skausmu.
Ne visada nusišypso laimė ir geriamojo vandentiekio linija driekiasi šalia jūsų namų. Tačiau jeigu vandentiekio atšaka yra tolimuose planuose, neišvengiamai teks pagalvoti apie autonominį vandens šaltinį. Būdai yra du: kasti šulinį arba daryti gręžinį.
Lietuvoje, o ir daugelyje pasaulio šalių, vis dar neretoje sodyboje rasime šulinį. Tačiau daugelio nuostabai, šulinių kasimas iki šių dienų yra vis dar populiarus vandens tiekimo sprendimas ne tik sodybose, bet ir nuolat gyvenamuosiuose namuose. Šių dienų galimybės leidžia ne tik gerokai supaprastinti įrengimo procesą, bet ir patį eksploatavimą, taigi šulinys gali būti išties puiki alternatyva miesto vandentiekiui - belieka išsiaiškinti ar ji tinkama konkrečiai jūsų sklypui.
Beabejo, galvojant apie vandens šaltinį yra ir pora kur kas šiuolaikiškesnių būdų, kaip gauti pakankamai vandens. Apie vandentiekio įvadą niekam daug aiškinti nereikia. Viskas yra pakankamai aišku ir paprasta: jei netoli Jūsų sklypo, namo, sodybos praeina vandentiekio atšaka - paprasčiausia ir patogiausia yra prie jo prisijungti. Bet tai toli gražu ne visiems prieinama paslauga.
Vandens šulinys: ar tai tinkamas pasirinkimas?
Vandens šulinys - žemėje iškastas rezervuaras skirtas pasiekti požeminį vandenį. Dažnam mūsų tokie šuliniai vis dar asocijuojasi su vandens nešimu sklidinais kibirais senelių ar prosenelių sodybose, ar net magišku atributu, į kurį, sugalvojus norą, tereikia įmesti monetą. Nepaisant to iki šių dienų jie vis dar atlieka savo svarbiausią funkciją - aprūpinti gyventojus vandeniu.
Kasant šulinį pirmiausiai reikia atrasti vandens gyslą, iš kurios būtų tiekiamas vanduo. Šulinių įrengimo ir kitais kasybos darbais užsiimančios įmonės „Kasyba.com“ vadovo Lino Stonio teigimu, grėsmės, bandant darbus atlikti patiems, tikrai nemenkos.
„Šulinys gali būti iškastas netinkamoje vietoje - per arti tręšiamų daržų, laukų, automobilių ar ūkio technikos laikymo vietų, arba net lauko tualetų. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nepakankamai gilūs gruntiniai vandenys nėra tinkami naudoti, kadangi yra užteršiami įvairių buitinių nuotekų. Šulinio vietos parinkimas įvertinant visus veiksnius yra labai svarbus darbas.“ - teigia jau ne pirmą dešimtmetį šulinius kasančios įmonės vadovas L. Stonys.
Dažniausiai šuliniams parenkamos aukštesnės sklypo vietos, saugiu atstumu iki užteršto gruntinio vandens ir apie 7-10 m. Teisingai įsirengus vandens šulinį, nešioti vandens į namus pilnais kibirais niekas nenori dėl daugybės priežasčių. Vandens siurbliui įrengti reikia iškasti tranšėją iki šulinio, pravesti vamzdžius nuo namo iki šulinio, pajungti patį hidroforą ir vamzdžius prijungti prie kriauklių, vonių ar tualetų, vandens šildymo boilerių ir pan.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šulinio iškasimui ir vandentiekio tiekimo sistemai įsirengti, taupyti tikrai nereikėtų - šulinio vanduo bus nemokamas. Įsirengus šulinį ir teisingai sutvarkius vandentiekį belieka išspręsti kanalizacijos įvedimo klausimą. Vandentiekio įrengimas užtikrins pastovų namų ūkio aprūpinimą vandeniu, o norintiems patogumo rekomenduojama įsivesti ir kanalizaciją.
Vandens šulinys, iš pirmo žvilgsnio atrodantis atgyvenęs sprendimas, išsprendžia daugybę naujo sklypo vandentiekio klausimų, todėl paskaičiavus jo atsiperkamumą bei patogumą rekomenduojama šį sprendimą apsvarstyti kiekvienam naujakuriui.
Šulinio rentiniai: kiek jų reikės? L. Stonys teigia, kad tokį klausimą gauna nuolat, kai tik klientas užsakinėja šulinio kasimą: „Niekas nenori nusipirkti per daug rentinių, nes kiekvienas kainuoja pinigus, o atlikusių dažnai nėra kur dėti. Į klausimą „kiek jų reikės?“ - nėra vienodo atsakymo, nes šulinio gylis gali būti labai skirtingas kiekvienu atveju. Mes savo klientus iškart nuraminam, nes patys ir parduodam, ir vietą pristatom tik tiek rentinių, kiek jų konkrečiu atveju klientui reikia.
Taigi, tikimės, kad sužinojote bent jau esmę, kodėl šulinys gali būti naudingas Jūsų kieme ir kokie jo pranašumai bei trūkumai prieš kitus vandens gavimo būdus.
Šachtinių šulinių savybės
Paprastas šulinys nereikalauja didelės išmonės - pagrindinė metodika ištobulinta per dešimtmečius, o geriausia naujiena, kad tokį šulinį galite pasidaryti patys. Kasimo būdas priklauso nuo grunto - šulinį kasant netvirtame grunte, ant žemės pastatomas betoninis šulinio žiedas ir iš jo vidurio kasama žemė. Bekasant žiedas leidžiasi žemyn, nes jį veikia jo paties svoris. Vėliau ant viršaus užritinamas antras, trečias žiedas ir t.t., kol kasdami pasiekiate vandeningąjį horizontą.
Toks būdas taip pat yra pigus. Iškasto šulinio metras gali kainuoti nuo 70 iki 85 eurų. Kaina priklauso nuo to, kiek šulniakasys - taip vadinami šulinius kasantys žmonės - vertina savo darbą. Jei darbą ryšitės atlikti pats, kainuos tik žiedai (priklausomai nuo skersmens apie 35 eurai) ir sandarinimo medžiagos.
Esminis tokių šulinių trūkumas yra vandens kokybė. Deja, bet kone trečdalio šalies šulinių vanduo neatitinka reikalavimų - juose randamas per didelis nitritų ir nitratų kiekis, kadangi gruntinis vanduo yra pasiekiamas aplink esantiems taršos šaltiniams. Tokio vandenio maisto gamybai naudoti nerekomenduojama, geriausiu atveju jį galėsite panaudoti laistymui.
Kitas dalykas, kadangi įrengimo darbas rankinis, jei prisireiks iškasti gilesnį šulinį, tai užtruks ilgiau, be to, ne kiekvienas drįstų lįsti į keliolikos metrų gylio šulinio ertmę. Be to, kuo gilesnis šulinys, tuo daugiau pastangų reikia norint pataisyti broką. Jei ieškosite tam darbui šulniakasių, tikimybė rasti patikimą profesionalą labai priklauso nuo regiono, kuriame gyvenate ir elementarios sėkmės.
Šulinys nėra geras pasirinkimas, jei Jūsų gyvenamojoje vietovėje, gruntinis vanduo labai aukštai. Netoli nuo Jūsų gyvenamosios vietos yra stipriai tręšiami laukai, esami ar buvę šiukšlynai, sąvartynai, tvartai, tualetai. Tai vėlgi gali reikšti, kad šulinyje turėsite užterštą vandenį. Rekomenduojama šulinio apsaugos zona - nuo 10 iki 25 metrų. Tvartai, lauko tualetai, turėtų būti ne mažesniu nei 25 metrų atstumu nuo šulinio. Aplink šulinį reikia suformuoti ne mažesnį nei 5 proc. Nepilkite užterštų ir gamtai kenksmingų skysčių netoli šulinio.
Kadangi šulinio vanduo nėra giluminis, jis žymiai lengviau pasiduoda neigiamam aplinkos poveikiui, taigi, svarbiausi tinkamumo kriterijai šulinio kasimui yra susiję su potencialiais taršos šaltiniais. Įrenginėjant šulinį, privalu įsitikinti, kad netoliese nėra esamų ar buvusių sąvartynų, o artimiausių 25 metrų spinduliu nėra jokių tręšiamų laukų, tvartų ir lauko tualetų.
Antrasis ir, bene, svarbiausias rodiklis yra gruntinio vandens aukštis jūsų sklype. Jei vanduo susikaupęs paviršiuje (mažiau nei 4 metrų gylyje), tuomet padidėja tikimybė, kad vanduo bus nekokybiškas, o kasybos procesas - labai problematiškas. Tačiau, jei taip vadinamas „vandeningasis horizontas“ yra 5-20 metrų gylyje, o planuojamos vandens sąnaudos vidutiniškai neviršys 1-1,5 kubinio metro per parą, tuomet šulinys yra pakankamas ir saugus variantas jūsų poreikiams.
Geriausia lokacija šulinių kasimui tradiciškai laikoma aukščiausia sklypo vieta, nes labai svarbu, kad aplink jį nesikauptų vanduo - šiuo tikslu aplink šulinį dar bus formuojamas maždaug 5 procentų nuolydis. Šulinių kasybos ekspertai rekomenduoja, kad šulinys būtų nutolęs bent jau 7 metrus nuo gyvenamojo namo, kad į vandenį nepatektų buitinės nuotekos.
Kalbant apie metų laiką, dauguma specialistų pasakys, kad geriausia kasti vasarą arba rudenį, kai pažemėjęs gruntinio vandens lygis. Visgi, svarbu saugotis atodrėkio, kuris gali kilstelėti gruntinių vandenų lygmenį net iki 1,5 metro, todėl šulinių kasimas ankstyvą pavasarį nebus pati geriausia idėja.
Jei norite preliminariai nustatyti vandens horizonto lygį savo sklype, keliaukite pabendrauti su kaimynais. Sužinoję kokia situacija jų žemėje, galite tikėtis labai panašaus rezultato ir savo teritorijoje, be to, galbūt gausite ir daugiau naudingų patarimų. Tačiau nepamirškite, kad tai tik orientyras bendram vaizdui susidaryti, nes tiksliai šią informaciją galima nustatyti tik bandomojo gręžinio metu.
Jei arti kaimynų neturite ieškant vandens gyslos pasitikėti verta tik profesionalais, o ir juos pasirinkti atsakingai. Vis dar pasitaiko atvejų kai nepatikimi darbininkai neatlieka darbo iki galo ir pateikia realybės neatitinkančius duomenis, kas paaiškėja tik įpusėjus šulinių kasimo darbus. Techninio ir finansinio šoko galima išvengti pasamdžius patikrintą įmonę su rekomendacijomis ir atsiliepimais, kuri pati atlieka visus kasybos darbus nuo A iki Z.
Tinkamai įrengę šulinį galite papildomai sumontuoti plačiai naudojamą vandens siurblį kitaip vadinamą hidroforu. Jums tereikės iškasti tranšėją ir nutiesti vamzdį nuo namo iki šulinio, prie kurio prijungsite patį hidroforą ir visą namų santechniką - nuo boilerių ir skalbyklių, iki kriauklų, vonių ir tualetų. Šulinio kasimo kaina yra santykinai nedidelė, o ir vandens siurblius galima nesunkiai įrengti net ir senos statybos namuose su nenaujais šuliniais.
Įsirengę vandens siurblį, galite pagalvoti apie pilną komfortą, kurį suteiks ne tik vandens tiekimas, bet ir kanalizacijos sistema, kuriai įsivesti taip pat yra pakankamai paprastų sprendimų.
Pasibaigus įrengimo darbams, jūsų lauks dar keletas baigiamųjų štrichų: išoriniai apdailos darbai, vandens valymas ir dezinfekavimas.
Svarbu nepamiršti, kad pravartu retkarčiais pasitikrinti vandens kokybę, nes ji gali netikėtai pasikeisti dėl įvairiausių išorės ir gamtos veiksnių, kuriuos ne visada lengva numatyti ar pastebėti.
Gręžinys: švaresnis, bet brangesnis pasirinkimas
Įsigijus sklypą, kuriame centralizuotas vandentiekis yra nepasiekiamas, daug alternatyvų nelieka. Viena iš jų yra vandens gręžiniai, ypatingai vertinami dėl saugumo. Įprastai gręžiniai siekia 50 metrų ar net didesnį gylį, todėl vanduo yra itin gerai apsaugotas nuo išorės veiksnių, gerokai sumažėja užterštumo tikimybė.
Visgi gręžinys reikalauja nemažai sąnaudų, į kurias įeina ne tik darbo priemonių, įrengimo išlaidos, bet ir projektas bei leidimas iš savivaldybės, pareikalausiantys dar daugiau resursų. Taip pat gręžinių vandenyje neretai aptinkamas padidintas geležies kiekis, tad prie išlaidų greičiausiai prisidės dar ir vandens filtrų įrengimas.
Jei investuoti nuo kelių iki keliolikos papildomų tūkstančių į vandens gręžinį paprasčiausiai negalite, tuomet šulinys bus labiau prieinamas pasirinkimas.
Šulinių kasimui nereikalingi projektai ar leidimai, o ir pats įrengimas yra gerokai paprastesnis, vadinasi, ir greitesnis procesas. Įprastai, šuliniai kasami iki 10-15 metrų gylio, todėl juose retai pastebimas padidintas geležies kiekis, tačiau paviršiniai vandenys minimaliai filtruojami per gruntą, taigi išauga nitratų ar kitokių teršalų tikimybė. Šių problemų galima išvengti periodiškai tikrinant vandens kokybę, bet svarbiausia - kruopščiai paruošus namų darbus prieš šulinio įrengimą.
Trumpai aptarėme artezinį vandenį ir artezinius vandens gręžinius. Nors įsirengti šulinį - kur kas pigiau ir paprasčiau, tai viso labo nėra pats geriausias būdas gauti geriamojo vandens. Taigi, nors vizualiai šulinio vanduo ir gali atrodyti puikiai, labai daug šansų, jog jis nebus tinkamas vartoti dažnai buityje, ypač jei šulinys buvo įrengtas seniau.
Švaresnis šaltinis - įrengiant artezinio vandens sistemą paprastai yra kasama kur kas giliau nei šulinio atveju. Ilgas tarnavimo laikotarpis - tinkamai įrengtas gręžinys su kokybišku vandens filtru laisvai tarnaus kad ir iki 50 metų.
Daug švaresnis artezinis vanduo išgaunamas tik gręžiniais iš giliai slūgsančių vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai apsaugoti nuo taršos vandeniui nelaidžiais ar mažai laidžiais sluoksniais - vandensparomis.
Jeigu gręžinys izoliuotas nuo paviršinio vandens, galima tikėtis kokybiško vandens, tik greičiausiai bus viršyta geležies norma, kaip yra daugelyje Lietuvos vietovių. Tokiu atveju statomi geležies šalinimo filtrai. Nedidelį geležies perteklių galima pašalinti paprasčiausiu oksidatoriumi, be cheminių reagentų.
Artezinis vanduo - tai požeminės kilmės vanduo, išgaunamas iš tarp dviejų nelaidžių sluoksnių esančio vandens klodo. Vienas iš tokių būdų - artezinis gręžinys.
Smėlinių ir giluminių gręžinių savybės
Smėliniai gręžiniai yra laikomi alternatyviu (ir geresniu) variantu šachtiniams šuliniams, nes naudoja vandenį iš to paties sluoksnio. Tokie šuliniai nėra gilūs, todėl kainuoja mažiau nei giluminiai, tačiau brangiau už paprastus šulinius. Vertinant eksploatacijos laikotarpio trukmę, smėlinių gręžinių tarnavimo laikas yra trumpesnis nei giluminių. Vienos nuomonės šiuo klausimu nėra, nes reikia įvertinti daug veiksnių (vandeningo horizonto našumas, eksploatacijos intensyvumas ir kita), tačiau pastebėta, kad jie optimaliai vandenį teikia 5-8 metus, proceso metu pamažu uždumblėdami.
Konstrukcija ir įrengimas iš esmės nelabai skiriasi nuo smėlinio gręžinio, tačiau giluminis gręžinys turi vieną privalumą - vandenį jis ima iš žemesnių, po molingomis uolienomis esančių sluoksnių, todėl toks vanduo yra švarus bei mažiau jautrus aplinkos įtakai. Gręžinio našumas yra labai aukštas - net iki 100 m3/val. Toks gręžinys yra beveik užtikrintas būdas rasti vandens, kadangi kartais gręžiama net kelis šimtus metrų, kol randamas vanduo.
Tačiau visos šios savybės susiveda į neigiamą pusę - kainą. Savaime suprantama, kaina priklauso nuo gręžinio gylio, ji gali siekti nuo 30 eurų ir daugiau už metrą, tačiau visa sąmata priklauso ir nuo vamzdžių, filtro, siurblio ir kitų aspektų. Vandeningas sluoksnis gali glūdėti ir labai giliai, tad neretai bandymas jį pasiekti gali smarkiai kirsti per kišenę.
Gręžinio įrengimo kainos
Gręžinio įrengimas kainuoja tikrai ne vieną tūkstantį eurų. Jam reikalinga projektas, leidimas iš savivaldybės, sunkioji technika, vandens kėlimo įranga, medžiagos ir taip toliau. Būtent dėl šių išvardintų minusų, pirmiausia rekomenduojame pagalvoti apie šulinį.
E. Bendoraičio duomenimis, Lietuvoje licencijas gręžti gręžinius gėlam vandeniui išgauti turi apie 70 įmonių, jos yra surašytos Lietuvos geologijos tarnybos internetinėje svetainėje, tačiau tik nedaugelis jų turi kvalifikuotų hidrogeologų, kuriuos ruošia Vilniaus universitetas. Licencijai gauti užtenka 3 metų patirtį turinčio gręžėjo, kuriam jokie išsilavinimo reikalavimai nėra keliami, pakanka, kad toks žmogus dirbtų firmoje 0,3 etato.
Dabar, beje, labai geras metas įsirengti artezinius gręžinius. Viskas atpigo ir eilių nebėra. Tačiau kalbantis apie kainą, vertėtų paklausti, kas į ją įeina. „Mes dabar dirbame kone už savikainą, 120 litų už gręžinio metrą. Į ją įeina gręžimas, vamzdžio centravimas apipilant jį žvyru, 125 mm vamzdžiai. Jei kas dirba mažesniu kaltu, deda 90 mm vamzdį, necentruoja, tam ir kainuoja mažiau. Tačiau viskas turi pasekmes, pavyzdžiui, necentruotas gręžinys ima smėlėti ir po metų dvejų reikia keisti siurblį, kuris šiaip veiktų daug ilgiau“, - perspėja E.
Panašias kainas mini ir kauniečiai bei klaipėdiečiai. „Vidutinė vandens gręžinio individualiam vartotojui kaina yra 120-130 litų už gręžinio metrą. Čia su PVM, anksčiau kaina svyravo tarp 170-200 litų. Jei įskaičiuosime geros kokybės siurblį ir kitą vandens tiekimui reikalingą įrangą, tai 40 metrų gylio gręžinys kainuos 10-12 tūkstančių“, - sako G. Baronas, kurio vadovaujamos firmos patirtis šioje srityje jau 40 metų. „Naujokai“ prašo 100-110 litų be PVM, tad esminio kainų skirtumo tarp patirtį turinčios ir pradedančios įmonės nėra, - pakomentuoja jis. „Geo instituto“ vadovas Arvydas Mackevičius sako, kad už gręžinio metrą ima 130 litų plius PVM. Taigi kainos ne taip jau daug skiriasi. Itin kruopščiai, žinoma, jas reikia skaičiuoti ten, kur vanduo slypi giliai. Tačiau tais atvejais ir pasiderėti lengviau…
Gręžinys su vandens tiekimo sistema yra ganėtinai brangus, todėl, regis, racionalu kooperuotis su kaimynais. Tačiau, deja, taip būna ne dažnai. „Lietuvis yra lietuvis, jis nori viską turėti savo“, - pastebi A. Mackevičius.
Individualius gręžinius žmonės dažniau darosi ten, kur jie negilūs. Gilius gręžinius įsirengti patartina 3-4 kaimyninių namų savininkams. Kolektyvinius gręžinius užsakydavo ir kvartalų statytojai, o dabar, žinoma, visko sumažėjo“, - sako G. Baronas.
Po žeme vandentiekio vamzdžius, jungiančius namą ir gręžinį arba šulinį, reikia įkasti žemiau įšalo zonos. Lietuvoje įšalo zona laikoma 100-110 cm.
„Kokybiškai įrengtą, gero pradinio debito gręžinį galima naudoti maždaug 30-50 metų, kokybiškas vandens siurblys, esant tinkamai priežiūrai ir elektros tiekimui, laikys 15-20 metų. Tačiau žmonės dažnai mano, kad gręžiniui ir vandens tiekimo įrangai nereikalinga jokia techninė priežiūra. Jei atsiranda vandens tiekimo sutrikimų, vartotojas turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus, o ir nesant sutrikimų kas kelerius metus vertėtų atlikti gręžinio ir vandens tiekimo sistemos techninę apžiūrą“, - pataria G. Baronas.
Geriamojo vandens gręžinių pro-jektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Nustatyta, kad visiems gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Net tokiems, kurie gręžiami į gruntinio vandens horizontą.
Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas. Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo tinklo, savivaldybė nenoriai priima teigiamą sprendimą.
Jei pasisekė, leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia sude-rinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru. Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas. Dar griežtesnės sąlygos yra tada, kai iš gręžinio imama per 10 kub. m vandens, tai reiškia, kad tuo gręžiniu naudosis kelios šeimos, mat vienai šeimai buitiniams poreikiams pakanka iki 1 kubinio metro geriamojo vandens per parą.
Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 25 tūkstančiai individualių gręžinių.
| Savybė | Šulinys | Gręžinys |
|---|---|---|
| Gylis | Paprastai iki 10-15 metrų | Paprastai 50 metrų ir daugiau |
| Vandens kokybė | Gali būti užterštas nitratais ir kitais teršalais | Geriau apsaugotas nuo teršalų, bet gali būti padidintas geležies kiekis |
| Įrengimo kaina | Mažesnė | Didesnė |
| Leidimai | Nereikalingi | Reikalingas projektas ir leidimas iš savivaldybės |
| Tarnavimo laikas | Priklauso nuo priežiūros ir vandens kokybės | Tinkamai įrengtas gali tarnauti iki 50 metų |
Apibendrinant:
- Jei svarbiausia kaina ir sklype nėra didelės taršos rizikos, šulinys gali būti tinkamas pasirinkimas.
- Jei prioritetas yra vandens kokybė ir esate pasirengę investuoti daugiau, rinkitės gręžinį.
Šulinys ir gręžinys: pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių.