Oro užterštumas išlieka didžiausia grėsme Europos gyventojų sveikatai. Kasmet oro užterštumas turi įtakos daugiau nei 400 tūkst. priešlaikinių mirčių. Tai teigiama Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka. Būklė ir raidos perspektyvos 2020 m.“ (SOER 2020).
Nors pastaruosius 10-15 metų teršalų koncentracijos aplinkos ore mažėja, kai kurie teršalai, tokie kaip kietosios dalelės, azoto dioksidas, ozonas, daugelyje Europos šalių vis dar viršija nustatytas ribines vertes. Remiantis Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Oro kokybė Europoje 2019 m.“ pateiktais duomenimis, Lietuva pagal azoto dioksido, sunkiųjų metalų ir ozono koncentracijas ore patenka į švariausių ES šalių dešimtuką.
Tačiau, žvelgiant į pastarųjų penkerių metų kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 bei policiklinio aromatinio angliavandenilio benzo(a)pireno kitimo tendencijas, mūsų šalies rezultatai nedžiugina.
Oro kokybės indeksas Europoje
2023 m. Aplinkos Oro Kokybės Apžvalga
Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, mūsų šalyje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka.
Kietosios Dalelės
Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija OKT stotyse siekė nuo 10 iki 23 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2022 m., šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito.
Taip pat, paros ribinės vertės viršijimo atvejų miestuose buvo mažiau ir reikalavimas, kad vidutinė paros KD10 koncentracija neviršytų 50 μg/m3 daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus nepažeistas nei vienoje OKT stotyje - tokių atvejų užfiksuota nuo 1 iki 4 dienų. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama spalio-gruodžio mėn. ir sausio-kovo mėn., t. y.
PSO rekomenduojama metinė norma KD10 koncentracijai (15 µg/m³) neviršyta Vilniaus Savanorių pr., Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos OKT stotyse.
Kietųjų dalelių KD2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 4,1 iki 10,2 µg/m3 ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m3). Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose - didesnė negu rekomenduojama PSO (5 µg/m³).
Azoto Dioksidas
Vidutinė metinė azoto dioksido (NO2) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo nuo 7 iki 28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m3). Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Kauno Noreikiškių bei kaimo fonines Dzūkijos ir Žemaitijos OKT stotis.
Ozonas
2023 m. didžiausia 8 valandų ozono (O3) koncentracija daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m3). Ozono didžiausia 8 val. koncentracija PSO standartą (100 µg/m³), atitiko tik Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje.
Benzo(a)pirenas ir Kiti Teršalai
Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų vietoje. Sieros dioksido (SO2), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių.
2019 m. Oro Kokybės Duomenys
Lietuvos oro kokybės tyrimų duomenys rodo, kad 2019 m. oro kokybė daugelyje Lietuvos miestų, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, buvo geresnė negu 2018 m. - sumažėjo vidutinė metinė kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 ir azoto dioksido (NO2) koncentracija, taip pat maksimali 8 val.
Tačiau, kaip ir kiekvienais metais, visose oro kokybės tyrimų stotyse atskiromis dienomis ar periodais kietųjų dalelių KD10 vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę (50 µg/m3). Pagal teisės aktų reikalavimus vidutinė paros KD10 koncentracija neturi viršyti ribinės vertės daugiau kaip 35 dienas per metus. Šis rodiklis buvo viršytas Kauno Petrašiūnų oro kokybės tyrimų stotyje, kur tarša kietosiomis dalelėmis viršijo paros normą 40 dienų per metus.
Skirtingai nei ankstesniais metais, 2019 m. oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10 buvo didesnis šiltuoju metų laiku, pasižymėjusiu ilgais sausų orų periodais. Šiuo laikotarpiu oro kokybės tyrimų stotyse fiksuota nuo 55 iki 100 % visų KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų. Daugiausiai KD10 koncentracijos paros ribinės vertės viršijimo atvejų visose stotyse buvo nustatyta balandžio mėnesį, kai be įprastų taršos šaltinių (transporto, pakeltosios taršos), prastai oro kokybei įtakos galėjo turėti kartu su oro masėmis iš kitų valstybių atnešti teršalai.
Šiltojo sezono metu, kaip ir ankstesniais metais, kai kuriomis dienomis buvo stebėta ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę viršijanti ozono koncentracija - Vilniuje viršijimų skaičius siekė 9 dienas per metus, Kaune - iki 5 dienų, o kituose Lietuvos miestuose ir nacionaliniuose parkuose - iki 5 dienų. Tačiau niekur nebuvo viršyta siektina vertė, pagal kurią ozono koncentracija neturi būti didesnė nei 120 µg/m3 daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį. Pastarųjų 3 metų laikotarpiu šis kriterijus miesto ir kaimo oro kokybės tyrimų stotyse būdavo viršijamas nuo 2 iki 3 dienų.
Preliminariais duomenimis, siektina vertė, nustatyta benzo(a)pireno vidutinei metinei koncentracijai (1 ng/m³), neviršyta nei vienoje stotyje. Sunkiųjų metalų švino, arseno, kadmio, nikelio koncentracijos metiniam vidurkiui nustatytos normos taip pat nebuvo viršytos.
Europos oro kokybės indeksas
Išvados
Aplinkos oro būklės stebėsenos duomenys reikalingi įvertinti vykstančius natūralius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, prognozuojant aplinkos būklės pokyčius ir kitimo tendencijas, galimas pasekmes žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai - transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla.
Norint pasiekti geresnę oro kokybę, reikia žymiai sumažinti išmetamų teršalų kiekius iš žemės ūkio, transporto sektorių ir namų ūkių. Įgyvendinus užsibrėžtus išmetamų į orą teršalų kiekių sumažinimo tikslus iki 2030 m., tikimasi pasiekti, kad teršalų koncentracijos Europos miestų aplinkos ore neviršytų Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatytų oro kokybės standartų (kurie yra griežtesni, nei Europoje galiojančios ribinės ir siektinos vertės), o priešlaikinių mirčių dėl oro užterštumo skaičius sumažėtų perpus ir atitinkamai pagerėtų ekosistemų būklė.
Tačiau, kokiu oru kvėpuojame priklauso ir nuo mūsų kiekvieno kasdieninių pasirinkimų. Keiskime vartojimo įpročius - mažinkime išmetamo maisto, perkamos tekstilės, kosmetikos ir pan.
tags: #gyvenamosios #aplinkos #kokybes #standartai