Gyvenamosios Vietos Deklaravimas ir Notaro Patvirtinimas Lietuvoje

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra svarbus procesas, kuris gali būti susijęs su įvairiais notariniais veiksmais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta gyvenamosios vietos deklaravimas, kokie dokumentai reikalingi ir kokiais atvejais reikalingas notaro patvirtinimas.

Gyvenamosios Vietos Adreso Patikrinimas

Prieš deklaruojant gyvenamąją vietą, svarbu patikrinti, ar adresas atitinka visus reikalavimus. Patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.

Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.

Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.

Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.

Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą. Deklaravimo įstaigos darbuotojas pasikeitusius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte.

Dokumentai, Reikalingi Gyvenamosios Vietos Deklaravimui

Asmens pateikiami dokumentai:

1. Deklaracija:
   • asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
   • asmeniui atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką;
   • asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui;
   • gimus naujagimiui, teikia tėvai.
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, Europos bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat arba galiojantis Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasas, arba dokumentas patvirtinantis, kad asmuo įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).
3. Vaikų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kai deklaruojama nepilnamečių asmenų gyvenamoji vieta. Jei Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė ar vaikui nebuvo išduoti, pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
4. Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantys dokumentai, ar šių dokumentų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai (kopijos), ir savo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas - kai asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) arba socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos atstovas.
5. Dokumentai, patvirtinantys nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą, arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai (kopijos).
6. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių sutikimas, arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos savininkas), jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje.
7. Esant būtinumui - kitus dokumentus (pvz. siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g.

Gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens sutikimas ar sutikimas deklaracijoje turi būti patvirtintas:

• notaro;
• seniūno;
• konsulinės įstaigos pareigūno (toliau - konsulinis pareigūnas) arba užsienio valstybės notaro (jeigu deklaracijos pateikimo metu gyvenamosios patalpos savininkas laikinai gyvena užsienyje). Užsienio valstybės notaro patvirtintas gyvenamosios patalpos savininko sutikimas turi būti išverstas į lietuvių kalbą ir legalizuotas arba patvirtintas pažyma (Apostille);
• kitų asmenų, kuriems įstatymų suteikta teisė atlikti notarinius veiksmus;
• juridinio asmens vadovo, jei gyvenamosios patalpos savininkas - juridinis asmuo.

Kas Gali Deklaruoti Gyvenamąją Vietą

Gyvenamąją vietą gali deklaruoti:

1. Eil. asmenys, deklaruojantys savo gyvenamąją vietą;
2. Nepilnamečių asmenų tėvai (įtėviai), arba vienas iš jų. Jei nepilnamečio asmens tėvai (įtėviai) išsituokę - tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), ar globėjas (rūpintojas), arba kitas teisėtas nepilnamečio atstovas;
3. Nepilnamečiai asmenys, įgiję visišką civilinį veiksnumą;
4. Nepilnamečiai asmenys, kuriems sukako 16 metų, jei šie negyvena kartu su tėvais (įtėviais) ar globėjais (rūpintojais), arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
5. Asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas (toliau - socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaiga), atstovas;

Notaro Veikla Paveldėjimo Klausimais

Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Europos Paveldėjimo Pažymėjimas

2015 m. rugpjūčio 17 d. Europos Sąjungos valstybėse narėse (išskyrus Airiją, Daniją ir Jungtinę Karalystę) pradėtas taikyti vadinamasis Paveldėjimo reglamentas. Šis reglamentas aktualus tais atvejais, kai paveldėjimo santykiai yra tarptautinio pobūdžio, pavyzdžiui, paveldimas turtas yra keliose valstybėse, palikėjas turėjo kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse.

Siekiant užtikrinti, kad tarpvalstybinio pobūdžio klausimai būtų sprendžiami greitai, sklandžiai ir veiksmingai bei įpėdiniams būtų suteikta galimybė lengvai įrodyti savo statusą ir teises, tarptautinio paveldėjimo bylose įpėdinių prašymu notaras gali išduoti standartizuotą Europos paveldėjimo pažymėjimą, kuris gali būti naudojamas kitoje nei išduota Europos Sąjungos valstybėje narėje (Paveldėjimo reglamento 63 straipsnio 1 dalis). Pažymėjimas sukelia pasekmes visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, nereikalaujant jokių specialių procedūrų (Paveldėjimo reglamento 69 straipsnis).

Prašymas išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą gali būti laisvos formos. Prašyme turi būti pateikiama Paveldėjimo reglamento 65 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija, kiek ji žinoma pareiškėjui, ir ją pagrindžiančių dokumentų originalai arba tinkamai patvirtintos kopijos.

Svarbu: Nuo 2021 m. birželio 1 d. suinteresuotas asmuo Prašymą Notarų rūmams galės teikti dviem būdais:

1. Elektroniniu būdu, prisijungęs prie informacinės sistemos eNotaras (www.enotaras.lt) ir patvirtinęs savo tapatybę Elektroninių valdžios vartų portale;
2. Raštu, užpildytą Prašymą pateikiant bet kuriam notarui.

Kiti Notariniai Veiksmai

Notaras atlieka ir kitus notarinius veiksmus, susijusius su dokumentų tvirtinimu, parašo tikrumo liudijimu, faktų konstatavimu ir kt.

• Dokumentų Nuorašų ir Išrašų Tvirtinimas: Notaras paliudija, jog dokumento nuorašo ar išrašo turinys atitinka originalaus dokumento ar jo dalies turinį.
• Parašo Tikrumo Liudijimas: Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą.
• Dokumentų Pateikimo Laiko Tvirtinimas: Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
• Juridinių Asmenų Dokumentų Tvirtinimas: Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.

Teisinė Bazė

Gyvenamosios vietos deklaravimą ir notaro veiklą reglamentuoja šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 801 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1232 "Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo".
3. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-294 "Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo".
4. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr.

Ši informacija padės Jums geriau suprasti gyvenamosios vietos deklaravimo procesą ir notaro vaidmenį šiame procese Lietuvoje.

tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #notaru