Gyvybės medis: Daugiabučių architektūros apžvalga Klaipėdoje ir Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgsime daugiabučių architektūrą Klaipėdoje ir Lietuvoje, nagrinėdami urbanistinius pokyčius, renovacijos tendencijas ir naujų statybų projektus. Aptarsime, kaip istoriniai įvykiai ir architektūrinės idėjos formavo miestų veidą, ir kokie iššūkiai bei galimybės laukia ateityje.

Klaipėdos gatvė. Šaltinis: Vikipedija

Klaipėda: Unikali urbanistinė istorija

Dar vienas ciklo „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“ rašinys yra skirtas apžvelgti šios miesto dalies, kurioje gimė pirmieji pokariniai rusiškos abėcėlės raidėmis pavadinti gyvenamieji kvartalai bei atsirado M. Statybos ties dabartine Herkaus Manto ir M. Mažvydo alėjos sankryža. Architektūros istorikas Jonas Tatoris yra rašęs, kad archeologiniai tyrimai rodė, jog dešiniajame Dangės krante jau XVI a. yra buvę sodybų. Iš pradžių jos stovėjusios padrikai, ne kartą degusios vis būdavo atstatomos.

XVII a. 1678 m. ir 1757 m. tuomet čia buvusio Krūmamiesčio namai buvo sudeginti ir nugriauti ir po to šis rajonas jau kūrėsi daugmaž planingai. Pasak J. Tatorio, Ligoninės, Mažosios Smilties, Žalioji (dabar - J. Karoso) g. tęsėsi tik iki S. Daukanto, nes ji iki XIX a. Anot istoriko, krūmamiesčio kvartalai buvo ilgesni ir erdvesni nei Senamiestyje ar Frydricho mieste. Jų ilgosios kraštinės derintos prie magistralinės Liepojos gatvės krypties.

Šalia magistralinių gatvių sklypus turėjo pirkliai, smuklininkai, valdininkai. Šalutinėse stovėjo amatininkų namai. Pavyzdžiui, XVIII a. dabartinė Mažosios Smilties gatvė buvo vadinama Vežėjų sala (Fuhrmanns Werder). Pavadinimas rodo, kad šalia jos (tuo metu akligatvio) yra gyvenę miesto vežėjai“, - rašė J. Liepojos gatvę visada stengtasi išlaikyti tiesią. Ji dar 1790 m. buvo išgrįsta akmenimis iki dabartinės S. Daukanto gatvės. XIX a. antroje pusėje danga buvo pakeista į skaldytus akmenis.

Herkaus Manto gatvė. Šaltinis: Vikipedija

1945 m. kovo pradžioje pirmasis Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininkas Viktoras Bergas „Tiesos“ korespondentui A. Žukauskui teigė, jog „probėgomis sprendžiant“ mieste sugriauta apie 50 proc. pastatų. Atsižvelgiant į didelius sugriovimo mastus pačiame miesto centre 1948 m. „Pavyzdžiui, Laivų remonto gamykla pradėjo vystyti standartinių medinių surenkamųjų vienbučių namų ir barakų statybą.

1950 m. liepos 25 d. Vykdomasis komitetas nutarė pasiūlyti atsisakyti už 3,5 km nuo gamyklos suplanuotos gyvenvietės statybos ir perdavė įmonei kvartalą M. Melnikaitės (dabar S. Šimkaus), Mažvydo, Montės ir Vytauto gatvių, kvartalą tarp Montės, Mažvydo, Smilties ir Vytauto gatvių, dalį kvartalo tarp Mažosios Smilties, Kiemų, Žalios gatvių iki tuometinės S. Daukanto gatvėje buvusios pirties, sklypus Mažvydo gatvėje nuo tuometinių vaikų namų (dabar - buvusios „Vakarų ekspreso“ redakcijos pastatas) iki Ligoninės gatvės bei kai kuriuos sklypus šioje gatvėje. Taip pat buvo perduotos teritorijos prie Tarybų (dabar Atgimimo) aikštės tarp Laivogatvio (dab. Danės g.) ir M.

Šis pirmasis gyvenamųjų namų kompleksas Montės gatvės prieigose pradėtas statyti 1951 m. Abiejose Montės gatvės pusėse buvo pastatyti serijų Nr. 201 ir Nr. 204 gyvenamieji namai (projektai parengti „Lenrybpromprojekte” - architektai I. Sidorova, A. Agafonov, A. Vėliau paskiri kvartalų fragmentai buvo papildyti Lietuvos architektų projektais - gyvenamuosius namus M. Gorkio (Liepų) ir Žaliosios (J. Karoso) gatvių rajone suprojektavo K.

„Respublikoje po karo architektų buvo likę nedaug, jie gyveno daugiausia Kaune ir Vilniuje, todėl projektuoti Klaipėdai pastatus buvo kviečiami „Lenprojekto“ projektuotojai iš Leningrado. Buvo pritaikomi seni prieškariniai tipiniai projektai (M. Mažvydo al. 9, 11, Montės 5 ir 8). Naujieji trijų keturių aukštų gyvenamieji namai beveik visi iškilo maždaug 1949-1956 m. „Lenprojekto“ institute adaptavus tipinius Leningrado architektūrinės tradicijas atitikusius projektus. Jie buvo statomi, žinoma, neatsižvelgiant į buvusias sklypų ribas, bet tik laikantis naujai suplanuotų raudonųjų linijų, kas, savo ruožtu lėmė anksčiau Klaipėdai nebūdingų vidaus erdvių suformavimą išgriautose miesto dalyse.

Pasak T. S. Butkaus, architektūriniu pirmojo kvartalo akcentu tapo kampiniai Montės ir Mažvydo g. bendrabučiai su bokšteliais. Jie buvo suprojektuoti „Lenprojekto“ IV dirbtuvėse, vadovaujant italų kilmės architektui Giovani Ripa Angioletto. Nuo 1952-ųjų Klaipėdoje darbų vykdytoju pradėjęs dirbti inžinierius Mykolas Pužauskas knygoje „Darbas saulę palydėdavo“ rašė, kad Statybos valdybos Nr.

Po buvusio bendrabučio nugriovimo duobė šioje vietoje miestą „puošė“ daugiau nei ketverius metus, kol ne kartą pasikeitus savininkams galiausiai bendrovė „Vėtrūna“ pradėjo statyti gyvenamųjų ir komercinių patalpų kompleksą „Manto namai“ (architektai Rolandas Palekas, Andrė Baldišiūtė, Agnė Natkevičiūtė, Bartas Puzonas, Mindaugas Leliūga). Per 60 mln. litų vertintos statybos buvo baigtos 2009 m. Pasak V. Safronovo, statant namus tarp Liepų ir Mažvydo gatvių buvo griaunami dar likę aplinkiniai mažaukščiai statiniai. Taip nutiko su Montės g.

Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990” rašo, kad jau vykstančių statybų koregavimo iliustracija yra ir „išlikęs epochos artefaktas - daugiabutis gyvenamasis namas Tarybinės Armijos (dabar - Šaulių) g. 4”. Pasak V. Safrnonovo, vienas iš esminių Klaipėdos centro pokyčių buvo tiesios ir plačios M. „Tiek tiesiant gatvę, tiek rekonstruojant ją į alėją buvo formuojamas naujas užstatymas pritaikant tipinių pastatų projektus, o senoji dar išlikusi architektūra griaunama. 6-ojo dešimtmečio pradžioje pastačius penkis tipinius gyvenamuosius namus tarp Didžiosios Smilties (dab. Šaulių gatvės dalis), M. Mažvydo ir Žaliosios (dabar J. Karoso) buvo „nukirsta“ Mažosios Smilties g.

Pasak T. S. Butkaus, M. Mažvydo g. 1966-1968 m. Bernardo Aleknavičiaus (I. „Kai atėjau dirbti į Vykdomąjį komitetą, jau buvo baigtas statyti gyvenamasis namas Mažvydo alėjoje, kuriame apsigyveno dalis miesto ir įmonių ar organizacijų vadovų. Tuo metu Lietuvoje populiarėjo pėsčiųjų gatvės. Panašią į Laisvės alėją Kaune ar Saulės alėją Šiauliuose norėjome įrengti ir Klaipėdoje. Tuo metu M. Mažvydo alėjos viduryje buvo plati žalia juosta, apsodinta medeliais, o iš abiejų pusių - automobiliams važiuoti skirtos juostos.

Visgi T. S. Kad alėjos projektas nepateisino lūkesčių jau 1986 m. „Viena pirmųjų ne tik mieste, bet ir respublikoje ji buvo paversta pėsčiųjų zona. Ir vis dėlto didelės traukos nesusilaukė. „Kaltos” čia ne vien garsiosios klombos. Matyt, nepakako visuomeninių įstaigų, nors, atrodytų, jų yra ne taip maža - ir „Ramunė”, ir knygynas, ir kirpykla, ir vaikų kavinė „Du gaideliai”.

Renovacijos tendencijos ir tvarumas

Nekilnojamojo turto sektorius priskiriamas prie vieno taršiausių Europoje: reaguodama į tai, Europos Komisija paskelbė Žaliojo kurso iniciatyvą, įpareigojančią Europos Sąjungos šalis užtikrinti poveikio klimatui neutralumą dar iki 2050 metų. Didžioji dalis sovietinių daugiabučių pastatyti 1961-1992 metais. Turint omenyje, jog jų gyvavimo laikas - vos 30-50 metų, skaičiuojama, kad „galiojimo terminą“ peržengė net daugiau nei pusė visų to laikotarpio daugiabučių šalyje.

Nuo įprasto renovacijos būdo, kai visi ventiliuojamojo fasado sluoksniai montuojami vietoje, skydinė sistema skiriasi tuo, kad skydas - inžinerinė daugiasluoksnė fasado konstrukcija, kurią sudaro medinis profilis ir fasado šiltinimo sluoksnis kartu su apdailine medžiaga, - sukuriamas gamykloje. Šiuo metu atrinkti bandomieji projektai Vilniaus mieste atitinka išvardytus kriterijus: lopšelis-darželis „Justinukas“ ir tipiniai daugiabučiai Tuskulėnų g. 6 bei Antakalnio g. 91. Galima daryti prielaidą, kad skydinė renovacija yra atsakas į tvarumo reikalavimus: dėl automatizuotų gamybos procesų pastato išorės atnaujinimo darbai vyksta greičiau, o ir pats skydo profilis yra gaminamas iš medienos.

Vienas įsimintiniausių dueto projektų - 530 socialinio būsto vienetų transformacija Prancūzijoje, Bordo. Trys apgyvendinti 7-ojo dešimtmečio statiniai tapo pavyzdžiu, kaip reanimuoti ne tik pastatą, bet ir jame įsivyravusius gyvenimo modelius. Siekiant būstams suteikti daugiau natūralios šviesos, padidinti jų plotą bei atverti panoraminius vaizdus, fasadai apgaubti beveik 4 metrų gylio žiemos sodų struktūriniu sluoksniu. Kartu su „Frédéric Druot“ ir „Christophe Hutin“ architektūros studijomis įgyvendintas projektas suteikė gyventojams visai kitą gyvenimo kokybę ir optimizavo jų išlaidas.

Holistinį požiūrį į sovietinių daugiabučių gyvenamųjų namų renovaciją demonstruoja „Office De Architectura“ paruošta Anykščių miegamųjų rajonų atnaujinimo galimybių studija. Architektai siūlo trijų žingsnių procesą: gerinti viešąsias erdves tarp pastatų, skirti pirmuosius aukštus komercijai bei įrengti privačias lauko erdves gyventojams, įdiegti naujus kokybės standartus butuose.

Siekiant šalyje skatinti tvarią statybą, pagal Aplinkos ministerijos įstatymo pataisas nuo šių metų lapkričio 1 dienos administraciniams, transporto, kultūros, mokslo ir sporto pastatams turėtų būti naudojama bent 50 proc. organinių ir medienos medžiagų. Kadangi kai kurios amatininkystės tradicijos yra iš dalies sunykusios, būtina investuoti į tų žinių atgaivinimą.

Tvarkyba tuo ir skiriasi nuo renovacijos: tai tarsi darbas su itin jautriu organizmu, kuriam svetimkūnis gali pakenkti. Bet kuriuo atveju, panaudojus netradicines technologijas, nežinome, koks bus galutinis rezultatas. Ypač dirbant su mediniu pastatu, reikia prisiminti, kad jame pilna gyvybės, mikroorganizmų, jų knibžda visi namai. Medinis namas kvėpuoja ir, jeigu per daug užsandarinsi, jis supus. Turi nuolat ieškoti tvaraus balanso ir kaip gamtoje - geriausia kištis kuo mažiau.

Surenkamųjų blokų daugiabučio namo renovacija Slovakijoje. Nuotrauka: Jakub Skokan a Martin Tůma („BoysPlayNice“)

Nauji projektai ir verslo investicijos

Verslo centrui ARTERY sklypas pačiame Vilniaus finansinio kvartalo centre, Konstitucijos prospekte, buvo pasirinktas neatsitiktinai. Jo žodžiais, verslo centro pavadinime užkoduota pagrindinė architekto Danielio Libeskindo idėja - sukurti tokį pastatą, kuris taptų pagrindine verslo arterija mieste. ARTERY, pasak M. Žemaičio, neabejotinai yra vienas sudėtingiausių projektų šalyje jau vien dėl savo architektūrinės formos ir konstrukcijos. Kiekvieną pastato aukštą skiria netaisyklingų formų perdangos, o jo fasade, padengtame išskirtinių savybių stiklu, nematyti jokių jungiamųjų aliuminio elementų, įprastų kituose stiklo konstrukcijų statiniuose.

Važiuojant Geležinio Vilko gatve ties Visoriais gerai matyti saulės moduliai ant naujojo BOD GROUP pastato. 850 kW galios saulės elektrinė dengia viso pastato fasadą ir stogą. Tai pirmasis Lietuvoje pastatas, kurio fasade integruotas toks netradicinis architektūrinis sprendinys. Daugiau kaip 20 mln. eurų kainavusiam naujajam pastatui tokia inovatyvi statyba pasirinkta be ilgų svarstymų, tai buvo kone savaime suprantama.

Technologijų miestelis Naujamiestyje „Cyber City“ bus sudarytas iš keturių korpusų, visi jie bus sujungti požemine automobilių saugojimo aikštele. Viso komplekso bendras plotas - apie 53 000 kv. m, iš jų apie 35 000 kv. m yra antžeminis plotas. Iš viso 2 ha Naujamiesčio plote bus įrengta 35 tūkst. kv. m biurų, bendradarbystės ir komercinių erdvių. BREEM EXCELLENT. Objektas išsiskiria ne tik savo pobūdžiu, apimtimi ir architektūra, bet ir moderniais fasado sprendiniais.

Vilniuje, tankiai užstatytoje J. Basanavičiaus gatvėje, sumaniai įsiterpė naujas biurų ir gyvenamųjų namų kompleksas. Dviejų administracinius pastatus (~ 7740 kv. m.) ir du gyvenamosios paskirties pastatus (~ 3020 kv. m) su požeminėmis mašinų stovėjimo aikštelėmis buvo patikėta suprojektuoti Vilniaus architektų biurui „Archinova“, o architektūrinė idėja 2017 m. buvo sukurta „Archinovai“ bendradarbiaujant su architektūros studija „PLH Arkitekter A/S“ iš Danijos. Šios komandos pasiūlyta koncepcija konkurse pasirodė labiausiai atitinkanti „Lietuvos draudimo“ poreikius ir darniai įsiliejanti į Naujamiesčio aplinką.

B10 kompleksas Vilniuje. Šaltinis: MadeinVilnius.lt

Visai šalia Vilniaus, Pagiriuose, iškilo medienos komponentų gamykla „Homanit Lietuva“. Statyboms buvo numatyta apie 180 mln. eurų, tačiau pradinį biudžetą drastiškai padidino pirmiausia COVID-19 suvaržymai, o vėliau - karas Ukrainoje. Architektūriniu požiūriu pastatas nėra itin sudėtingas, tačiau technologinė linija, pasak direktoriaus, daugiau nei unikali, tad architektams teko ganėtinai rimta ir sunki užduotis.

Naujos statybos Panevėžyje

Keliaujantieji A. Smetonos gatve jau praėjusią vasarą pastebėjo ant medinio namo užkaltais langais užrašą „parduotas“. Jau netrukus visuomenei bus pristatytas projektas, kaip šis medinukas virs moderniu pastatu ir iš esmės pakeis šios gatvelės vaizdą. Tai bus ne pirmas naujas daugiabutis miesto centrinėje dalyje. Savo eilės laukia ir kiti bebaigiantys griūti medinukai.

Pasirinkta klasikinės formos architektūra: išorės apdailai naudojamos santūrios, neutralių atspalvių, derančios aplinkoje medžiagos ir detalės. Pastato fasadui naudojamos klinkerio plytelės ir termiškai apdorota mediena, cokoliui - granitinis tinkas, stogui - skardos lakštai. „Esminis sprendimas buvo savotiškai duoti toną, kaip turėtų atrodyti A. Smetonos gatvė. Ten šalia dar yra nemažai medinukų, tik laiko klausimas, kada juos pakeis kiti statiniai“, - sako architektė.

Pasak pašnekovės, su medine architektūra yra šiek tiek kitaip. Miesto centras ir medinė architektūra - sunkiai derantis duetas, mat tankiai užstatytose teritorijose susiduriama su itin griežtais priešgaisriniais reikalavimais. Medinis pastatas reikalauja didesnių atstumų nuo kitų pastatų, nes yra gerokai degesnis.

Architektės teigimu, pagirtina, kad Panevėžyje atsiranda drąsių investuotojų, nebijančių kitokių sprendimų ir netradicinių vietų, nors tokie projektai pareikalauja daugiau investicijų, laiko ir energijos. A. Smetonos gatvėje yra įvairiausių pastatų - nuo skliautinių medinukų iki pokario laikų daugiabučio. Gatvės užstatymas labai margas. Tad natūraliai kyla klausimas, prie ko turėtume derintis“, - kalbėjo L. Paulauskienė.

Medinės architektūros galimybės

Šiuolaikinės technologijos leidžia medines konstrukcijas naudoti įgyvendinant sudėtingo geometrinio tūrio statinius. Dalyje jų medinės konstrukcijos yra reikšminga pastato estetinė ir funkcinė dalis, svarbi eksterjero ir interjero kompozicijai. Kompiuteriu valdomais įrenginiais išpjautos daugiakampės plokštumos surinktos į dvigubo sluoksnio kevalo kiautą su lygiu išoriniu ir akytu vidiniu paviršiumi, kuriame įrengtas apšvietimas.

Vienas didžiausių pasaulyje medinėmis konstrukcijomis suformuotų denginių yra Marketo vietovėje Mičigane, JAV. Čia pagal architekto Wendelio Rossmanno sumanytą sistemą iš klijuoto medžio sijų sukonstruotas kupolas, kurio skersmuo - 161 metras. Po šiuo kupolu yra daugiau kaip 16 000 sėdimų vietų.

Šiuo metu suomiai turi ne vieną mediniais daugiaaukščiais pastatais užstatytą kvartalą, mokyklos ar biurų statinį. Vienas įspūdingiausių medinės architektūros objektų Helsinkyje yra 2005 m. Espe pastatytas penkių aukštų biurų pastatas (arch. biuras „Helin & Co Architects“), kurio ir apdaila, ir konstrukcijos yra medinės. Viešumoje vis pasirodo informacijos apie projektuojamus dar aukštesnius medinius statinius.

Medinės konstrukcijos nuo seno naudojamos tiltams statyti. Tai objektai, kurių architektūros šiuolaikiškumas, meninis įtaigumas atsiskleidžia kūrėjams išradingai taikant medieną. Dabartinėje architektūroje tiltai - ne tik tradiciniai kelius per upę ar kitą gamtinę kliūtį jungiantys statiniai, bet ir įvairūs gamtovaizdžių ar miestovaizdžių apžvalgos statiniai. Vienas įspūdingesnių savo techninėmis savybėmis yra 2010 m. Fryzijos provincijoje Olandijoje iš klijuoto medžio konstrukcijų pastatytas tiltas „Krusrak“, kurio laikomu keliu gali važiuoti sunkiasvoriai automobiliai (atlaiko 60 tonų apkrovą) ir eiti pėstieji.

Medis - tinkama medžiaga įgyvendinti šiuolaikinėje architektūroje populiarėjančioms tvarių statinių idėjoms. Pabrėžiamas medinės architektūros ekologiškumas, medienos švarumas, geros termoizoliacinės, elektrostatinės savybės, gebėjimas patalpose palaikyti natūralią drėgmės pusiausvyrą, oro cirkuliaciją, izoliuoti garsą. Tai ne tik graži, bet ir praktiškai itin plačiai pritaikoma medžiaga. Mediena, kaip konstrukcija, pritaikoma pačiuose įvairiausiuose architektūros projektuose, ieškant ir atrandant naujų meniškų bei funkcionalių medinių statinių formų.

tags: #gyvybes #medis #daugiabutis