Pilietis karantino sąlygomis: Reikalavimai ir iššūkiai Lietuvoje

Lietuvos verslas šiuo metu susiduria su įvairiais karantino apribojimais, darbo jėgos trūkumu ir įstatymų dvejopu taikymu. Užsieniečių įdarbinimas karantino sąlygomis tampa rimtu išbandymu Lietuvos verslui.

Atsidaro lauko kavinės po karantino sušvelninimo / R. Tenio nuotr.

Užsieniečių įdarbinimo iššūkiai karantino metu

Šiuo metu tenka stebėti situaciją, kai Lietuvos darbdavys sąžiningai patikrina atvykusio užsieniečio kvalifikacijos dokumentus, pasą, sudaro darbo sutartį su darbuotoju, praneša Sodrai ir moka mokesčius. Iš vienos pusės, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, atvykęs į Lietuvą trečiosios šalies pilietis su biometriniu pasu ar Šengeno C viza, kurio profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (pvz., betonuotojas, apdailininkas, suvirintojas, mėsininkas ir kt.), kol neišnaudota kvota, gali įsidarbinti Lietuvos įmonėje be leidimo dirbti. Toks užsieniečio darbas gali trukti 90 kalendorinių dienų, vėliau reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Praėjus 90 dienų, užsienietis kreipiasi į Migracijos įstaigą ir prašo jam išduoti leidimą laikinai gyventi, kad jis galėtų tęsti pradėtą darbą Lietuvos įmonėje. Migracijos departamentas iš užsieniečio dokumentų nepriima, leidimo laikinai gyventi neišduoda, grasina iškviesti Pasienio tarnybą bei praneša Valstybinei darbo inspekcijai, kuri darbdaviui (ne užsieniečiui!) skiria baudą už nelegalų darbą.

Darbdavys nesupranta, kodėl užsieniečio darbas yra nelegalus? Užsienietis karantino metu gali atvykti tik tada, jeigu turi nacionalinę D vizą, leidimą gyventi ar specialų atitinkamos srities Ministro leidimą. Darbdavys, gavęs baudą, šokiruotas: jam ir taip sunku išsilaikyti rinkoje karantino metu, tačiau baudą sumoka.

Po kelių dienų darbdavys sulaukia dar vieno „siurprizo“: paaiškėja, kad įmonė negali metus laiko įdarbinti net ir teisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali gauti valstybės subsidijų. Tai nelegalaus darbo pasekmė, nors pati bauda už nelegalų darbą yra sumokėta. Išeities nėra.

Darbdavys faktiškai turi vykdyti Pasienio tarnybos funkcijas (tikrinti, ar užsienietis atvyko legaliai ar nelegaliai), puikiai išmanyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, žinoti, kaip taisyklingai įstatymus taikyti skirtingu periodu, skaičiuoti ir tikrinti užsieniečio išbūtas dienas Šengeno erdvėje, tikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir darbo patirtį.

Karantino švelninimo etapai ir sienų atvėrimas

Šią savaitę Lietuvoje įsigalios jau ketvirtasis karantino švelninimo etapas. Kai kurie pokyčiai įsiteisėjo pirmadienį, dar vienas laukia penktadienį. Nuo pirmadienio Lietuva ir Lenkija atvėrė valstybių sienas vykstantiems darbo, verslo, studijų reikalais. Vykstant į Lenkiją bus būtina turėti savo kelionės tikslą patvirtinantį dokumentą - darbo sutartį, verslo liudijimą, įmonės dokumentą, pažymą iš Lenkijos švietimo įstaigos apie mokymąsi joje ir pan.

Šiuos įrodymus reikės pateikti Lenkijos pasieniečiams, jie ir priims galutinį sprendimą dėl įleidimo į savo šalies teritoriją. Abiejų šalių vyriausybėms sutarus, tokiems keliautojams nebus taikoma privaloma 14 dienų izoliacija. Pirmadienį Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradės dirbti daugiau sienos kirtimo punktų. Į Lietuvą jos piliečiai lengvaisiais automobiliais iš Lenkijos galės grįžti ir per Lazdijų-Aradninkų pasienio kontrolės punktą, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Iki šiol grįžti į Lietuvą buvo galima tik per Kalvarijos punktą, iki pirmadienio į Lenkiją užsieniečiai nebuvo įleidžiami. Pagal trečiadienį priimtą Lietuvos Vyriausybės nutarimą, nuo gegužės 11 dienos šalyje leidžiama rengti užsienio kalbos lygio mokėjimo egzaminus stojantiems į užsienio universitetus, ribojant žmonių skaičių ir užtikrinant socialinę distanciją. Taip pat leidžiama atnaujinti mokymus vairuoti.

Nuo penktadienio judėjimas tarp Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - bus laisvas, po kelionės nereikės 14 dienų privalomos saviizoliacijos. Karantino sąlygos dar švelnės ir nuo kito pirmadienio, gegužės 18 dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad virusui plisti lauke rizika daug mažesnė nei viduje, nuo gegužės 18 dienos (kito pirmadienio) bus leidžiama rengti iki 30 dalyvių renginius atvirose erdvėse. Jie galėtų vykti tik tuo atveju, jei bus užtikrintas ne mažesnis kaip 10 kv. m plotas, tenkantis vienam asmeniui, ne mažesnis nei 2 m atstumas tarp asmenų ir užtikrintos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, darbuotojų ir apsilankiusiųjų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.

O nuo gegužės 30 dienos siūloma tokią nuostatą taikyti ir uždarose erdvėse, dalyvių turėtų būti ne daugiau nei 30. Taip pat nuo gegužės 18 dienos bus leista pradėti teikti odontologines paslaugas. Šios paslaugos, kaip ir bet kurios kitos sveikatos priežiūros paslaugos, galės būti teikiamos patvirtinus infekcijų kontrolės etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje planą ir jį pateikus Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuo kito pirmadienio bus leista teikti visas grožio paslaugas su sąlyga, kad bus ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas.

Teisiniai aspektai ir apribojimai

Lietuvos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. pasirinko karantiną kaip ekstremalaus viešojo valdymo režimą. Tai gali stebinti tuo lyginamuoju istoriniu aspektu, kad Latvija, kuri ilgai buvo Rytų Prūsijos įtakos dalis, paprastai linkusi perimti Vokietijos teisinius instrumentus, kaip antai Latvijos vidaus žvalgybos institucijos - Konstitucijos apsaugos biuro - idėją. Tai, žinoma, galima pateisinti kaimyninės Lenkijos panašiu reagavimu, t. y. 2020 m. kovo 13 d. priimtu sprendimu įvesti epidemijos grėsmės padėtį.

Visa tai susiję ne tik su negatyviais demokratijos slopinimo autoritarinėse ir totalitarinėse valstybėse XX amžiuje įvedant ekstremalias (nepaprastąsias) padėtis prisiminimais, bet ir su Lietuvos 1992 m. Referendumu priimtoje Konstitucijoje nenurodytas karantinas ar panašus ekstremalaus viešojo valdymo režimas, tačiau nurodyta, kad: „jei valstybėje iškyla grėsmė […] visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių“ (144 straipsnio 1 dalis).

Jei konkrečiau, tai Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 grindžiamas dviejų įstatymų nuostatose (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme, taip pat Civilinės saugos įstatyme) įtvirtintais Vyriausybės įgaliojimais. Juos įgyvendinant pagal sveikatos apsaugos ministro teikimą ir Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pasiūlymą tame Vyriausybės nutarime Nr. 207 nustatyta, be kita ko, tai:

• Uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vairuotojus ir įgulų narius, kai vykdomas komercinis ir (ar) tarptautinis krovinių vežimas.
• Uždrausti Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą.
• Asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.
• Draudžiamas pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
• Draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai.
• Draudžiama sanatorijų, poilsio centrų veikla.
• Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti.
• Draudžiama parduotuvių, prekybos ir (arba) pramogų centrų, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą, veikla.

Būtent tokie ir kiti panašūs „poįstatyminiu aktu“ nustatyti draudimai, kurie esmingai riboja konstitucines teises ir laisves, provokuoja teisinį klausimą, kodėl Seimas, kuris 2020 m. kovo 10 d. Teorinio aiškumo šiek tiek daugiau Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doktorantės Aušros Vainorienės 2018 m. lapkričio 30 d. apgintoje daktaro disertacijoje „Nepaprastosios padėties teisiniai pagrindai“.

Jei valstybė pasibaigus karantinui ir išnykus jo pratęsimo grėsmei nekompensuos dėl viešosios valdžios laikinai nustatytų žmonių bendravimo ir susibūrimų ribojimų (draudimų) asmens ūkinės veiklos vykdytojams atsiradusių praradimų (koncertų ir ekskursijų organizatorių, viešbučių, maitino įstaigų, namų apyvokos ar buities prekių parduotuvių ir pan. Šiaip visoje valstybėje centralizuotai (o ne tam tikruose regionuose autonomiškai) įvesta ir valdoma žmonių bendravimo ir susibūrimų ribojimų (draudimų) sistema, kuri kaip sugriežtintas viešojo gyvenimo režimas lemia esminius asmenų laisvo išvykimo į užsienį (atvykimo iš užsienio) ir ūkinės veiklos suvaržymus (ekonominius praradimus nuostolių ir „negautų pajamų“ forma), iš principo atitinka Konstitucijoje numatytos Seimo sprendimu įvedamos nepaprastosios padėties (ir jos padarinių) požymius.

Karantino režimo, kaip prioritetinės alternatyvos nesant visuomenės rimties sutrikimui, užtarėjai ir rėmėjai ar kitokie apologetai gali pasirinkti teisinę poziciją, kad jokios konstitucinės problemos nėra bent tol, kol karantinas neapima komendanto valandos kaip esminio nepaprastosios padėties požymio (elemento). Pagal Nepaprastosios padėties įstatymą (2 straipsnio 5 dalį), „komendanto valanda - paros laikas, kai […] draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų“.

Akivaizdu, kad 2020 m. kovo 16 d. ar 17 d. Išeitų, kad radikalaus visuotinio karantino režimo kritikai gali pagrįstai laikytis pozicijos, jog visuomenės rimtis nustatoma (identifikuojama) ne tik „masiniais“ plėšimais, pogromais ar riaušėmis. Rimties tvarumas turi būti vertinamas ir prognozuojamas pagal tai, ar yra jai grėsminga ekstremali situacija.

Kiek Europos Sąjungos valstybių, tiek gali būti pagal jų nacionalinę teisę pasirinktų reagavimo į ekstremalias epidemines situacijas modelių, nebent Europos Sąjungos teisės raida nulems vieno harmonizuoto modelio sukūrimą.

Kodėl Lietuvos leidykloms neišleidus šios disertacijos knygos forma? Tokio mokslinio tyrimo nepublikuojant ar neanalizuojant Konstitucijos kontekste, gali susidaryti įspūdis, kad net visi teismai ir pats Seimas patenka į minėto Vyriausybės nutarimo reglamentavimo dalyką.

Jei taip, tai išeitų, kad Vyriausybės nutarimas: a) draudžia teismams įgyvendinti Konstitucijos 117 straipsnio („Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

Karantino apribojimai: chronologija

COVID-19 Outbreak World Map