Būsto nuoma gali tapti tiek papildomomis pajamomis, tiek sėkmingu verslu. Deja, ši veikla neatsiejama nuo rizikų, tokių kaip buto užliejimas, kilnojamojo turto sugadinimas ar net gaisras. Susidūrus su nemaloniu įvykiu nuomojamame būste, kyla klausimas - kas turėtų apmokėti nuostolius? Būtent todėl svarbu iš anksto apsvarstyti visus galimus incidentus.
Jeigu būste gyvena nuomininkai, žalos rizika didesnė: svetimas turtas, lyginant su nuosavu, saugomas aplaidžiau. Deja, apliejus butą, sugadinus sienų apdailą, brangias parketlentes ar baldus, dalis nuomininkų bijo apie tai pranešti būsto savininkui. Įvykus nelaimei, atsakomybė už nuostolius dažnai kliūna būsto savininkams, todėl geriausia išeitis - draudimas. Priklausomai nuo draudimo sąlygų, sugadintas susidėvėjęs turtas gali būti pakeičiamas identišku nauju. Pilnai atlyginama visa žala, padaryta būsto apdailai, sienoms, grindims, technikai ir kitam turtui.
Nuomos sutartis: būtinybė ir jos svarba
Kruopščiai sudaryta sutartis yra labai svarbi. Pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas. Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.
Pirmiausia, yra du sutarčių tipai - paprasta nuomos sutartis ir gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Įstatymas numato, kad paprasta nuomos sutartis ilgesniam nei vienų metų terminui turi būti rašytinė, o gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma skiriasi, priklausomai nuo ją sudarančių asmenų bei nuomos termino. Jei gyvenamąją patalpą nuomoja valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma rašytinė sutartis, o neterminuotos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos ir žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo ją sudarančių šalių, privalo būti sudaroma raštu.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuo paprastos nuomos sutarties skiria dar ir jos nutraukimo ypatumai. Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus Civilinio kodekso numatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. O kitų rūšių nuomos sutartys gali būti nutrauktos ir nesikreipiant į teismą.
Nuomos sutartis turi būti išsami
Nuomos sutartyje svarbu tinkamai nurodyti objektą - išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, bendras plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendromis patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis, taip pat šio mokesčio mokėjimo tvarka, terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Taip pat nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu ir gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
„Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taip pat nuomotojas neturi teisės reikalauti nuomos mokestį mokėti iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį“, - atkreipia dėmesį teisininkai.
Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą, užtikrinti jo tinkamumą gyventi bei visus reikalavimus atitinkančią būsto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį. Nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, tinkamai valdyti ir naudoti būstą, grąžinti jį tokios būklės, kokia buvo perdavimo momentu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. „Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises pagal nuomos sutartį, kaip ir nuomininkas“.
Einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, o terminas nustatomas šalių susitarimu. Šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą sutartį sudarydamos naują terminuotą ar neterminuotą nuomos sutartį. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas.
„Nutraukti gyvenamojo būsto nuomos sutartį nuomininkui yra lengviau nei nuomotojui. Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nuomotojas, norėdamas nutraukti neterminuotą nuomos sutartį, nuomotoją raštu turi įspėti prieš šešis mėnesius, o terminuotą nuomos sutartį gali nutraukti tik esant esminiam sutarties pažeidimui ir tik teismo tvarka“.
Kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu?
- Nuomininkas turi daugiau kaip 3 mėnesius nemokėti nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas.
- Nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą, arba ją naudoja ne pagal paskirtį.
- Asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.
Esant bent vienam iš šių pažeidimų, nuomotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl terminuotos nuomos sutarties pažeidimo.
Kapitalinis ir einamasis remontas: kieno pareiga juos atlikti?
Patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti. Einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą.
Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai. Būtent šių darbų atlikimo nuomininkas turi teisę reikalauti iš nuomotojo. Atliekant kapitalinį remontą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko laikinai nesinaudoti išnuomotu būstu, tačiau tokiu atveju nuomininkas turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją ar nuomos sutarties nutraukimą.
Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai. Tai yra nuomininko atsakomybė.
Jei nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą būstą pagerina, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei nuomotojo sutikimas nebuvo gautas ir nuomotojas nesutinka atlyginti pagerinimų vertės, nuomininkas atliktus pagerinimus gali pasiimti tik tada, jei juos galima atskirti be žalos išnuomotam būstui.
Prieš mokėdami depozitą įsitikinkite, kad jį mokate asmeniui, turinčiam teisę nuomoti būstą
Advokatas pataria, kad, prieš mokant nuomotojo reikalaujamas sumas, reikia įsitikinti, kam jas ketinate mokėti. Įprasta praktika, kad sudarant būsto nuomos sutartį nuomotojai reikalauja sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio dydžio depozitą, kuris padengtų nuomotojo nuostolius, jei tokių atsirastų per visą nuomą.
Tačiau prieš mokant depozitą svarbu įsitikinti, ar mokėsite asmeniui, turinčiam teisę to reikalauti. Tokiu atveju vertėtų paprašyti pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame matysite, kas yra būsto savininkas. Jei paaiškėtų, kad asmuo, ketinantis išnuomoti jums būstą, nėra įrašytas viešojo registro išraše kaip savininkas, galbūt jis turi nuomos sutartį su savininku ir būstą ketina subnuomoti. Tuomet reikėtų paprašyti pateikti nuomos sutartį bei savininko sutikimą subnuomoti būstą, jei tai nebūtų įrašyta nuomos sutartyje.
Nufilmuokite ar nufotografuokite visą būstą
Gyvenant būste gali atsirasti įbrėžimų sienose, gali būti apgadinami baldai ar įskeliamos plytelės, dėl ko pasibaigus nuomos sutarčiai dažnai kyla ginčai su nuomotoju. Nuomotojas tuo gali piktnaudžiauti, norėdamas pasilikti sumokėtą depozitą.
Pirmiausia patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, taip pat vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti ir šias nuotraukas ar įrašą pridėti kaip nuomos sutarties priedą.
,,Tarp keturių sienų'': Kaip teisingai išnuomoti butą
Apdrauskite turtą
Norint išvengti nuostolių dėl būsto, baldų ar kaimynų turto sugadinimo įvykus, pavyzdžiui, vandentiekio avarijai, taip pat norint apsaugoti turtą nuo vagystės, patariama aptarti būsto, kaip turtinio vieneto, jame esančio turto ir būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo klausimus.
Nuomininkui svarbu išsiaiškinti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas yra apdraustas. Jei ne, reikėtų susitarti, ar sudaromos draudimo sutartys, susitarti dėl draudimo įmokų mokėjimo tvarkos.
Tačiau būsto ir jame esančio turto draudimas nuomininkui padės išvengti nuostolių atlyginimo tik dėl būsto ir jame esančio turto sugadinimo. Jei dėl įvykusios avarijos ar gedimo būtų sugadintas kaimynų turtas, būsto ir jame esančio turto draudimas neapsaugos. Norint apsisaugoti nuo kaimynų turto sugadinimo, nuomininkui yra reikalinga sudaryti būsto valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią kaimynų patirtus nuostolius padengtų draudimo bendrovė.
Teisė deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste
Sudarydamas nuomos sutartį, nuomininkas įgyja teisę deklaruoti gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei savininkas nesuteikia atskiro sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste, tokiu atveju sudaryta nuomos sutartis gali būti dokumentu, kurį užteks pateikti gyvenamąją vietą deklaruojančiai įstaigai.
Tačiau tokiu atveju nuomos sutartyje patartina nurodyti, kad nuomotojas neprieštarauja, jog nuomininkas deklaruotų gyvenamąją vietą išsinuomotame būste. Jei tokios nuostatos nuomos sutartyje nebus, tikėtina, kad deklaruojanti įstaiga paprašys pateikti papildomą atskirą nuomotojo sutikimą.
Tarp nuomininko ir nuomotojo sudaryta nuomos sutartis taip pat turi apibrėžti ir laiką, kuriam gyvenamoji vieta deklaruojama išsinuomotame būste. Jeigu sudaroma terminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta išsinuomotame būste deklaruojama tam terminui, jei sudaryta neterminuota nuomos sutartis, tai ir gyvenamoji vieta deklaruojama neterminuotam laikotarpiui.
Natūralaus ir nenatūralaus turto nusidėvėjimo pavyzdžiai
Turto nusidėvėjimo neįmanoma išvengti, net jei butas ir nėra naudojamas: „Pvz., buvo atvejis, kai butą nusprendė nuomoti tik po to, kai jis apie 3 metus stovėjo tuščias. Net „stovint tuščiai“ sugedo unitazo bakelis, nors juo niekas nesinaudojo. Daiktai bute (sienos, grindys, baldai, įranga) su laiku tampa senesni, gali atsirasti įbrėžimų, dėmių, spalvos išblunka. Tai nėra kažkas, sukeliama specialiai, o tiesiog natūralaus naudojimosi pasekmė.“
Normalus nusidėvėjimas
- Pažeidimai, atsiradę dėl normalaus daiktų naudojimo pagal tikslinę paskirtį (pvz., rankenėlių ar turėklų nusitrynimai). Netaikoma, jei, pvz., siena nusitrynė dėl nuomininko pomėgio atremti pėdą į sieną;
- Santechnikos prietaisų lašėjimas, klibėjimas;
- Smulkūs, negilūs įbrėžimai ant sienų, kuriuos galima nuvalyti;
- Pageltęs šaldytuvas ar kita buitinė technika;
- Rūdys ant radiatoriaus;
- Pelėsis (individualiai žiūrima, nes gali būti nuomininko nepriežiūra, nevėdinimas);
Nenormalus nusidėvėjimas
- Žymės, paviršių įbrėžimai, kurių negalima nuvalyti;
- Sulaužymai, mechaniniai pažeidimai (pvz., sofos kojelės iškrypo dėl šokinėjimo);
- Dėmės ant tekstilės (sofų, čiužinių, kėdžių);
- Užuolaidų suplėšymas prie darinėjamo lango;
- Sulaužytos lovos grotelės (dažnai pasitaikantis pažeidimas);
Natūralus buto nusidėvėjimas - tai daikto (lovos), įrangos (viryklės, televizoriaus) ar paties buto sienų, grindų ar lubų natūralus pasikeitimas dėl įprastinio jo naudojimo per tam tikrą laiką. Tačiau, jeigu ant tokios sofos matosi nuo cigaretės išdegintos skylės, katės nagų įbrėžimai, tokio daikto būklės pasikeitimo nebus galima laikyti natūraliu ir nuomininkas turės atlyginti žalą.
Kaip nuomotojui ir nuomininkui įrodyti savo tiesą?
Savininkas negali vienašališkai nuspręsti negrąžinti užstato. Tokiu atveju vertėtų susitarti dėl kompensacijos (pvz., ne tik naujo baldo, bet ir jo pristatymo išlaidų padengimo) arba pažeidimą sutvarkyti pačiam nuomininkui, jei jis tam turi įgūdžių.
Savininkas (kaip nukentėjęs asmuo) privalo įrodyti, kad žala kilo dėl nuomininko veikimo (arba neveikimo). T. y. įrodyti neteisėtus nuomininko veiksmus ir jų priežastinį ryšį su žalos atsiradimu. Jeigu kažkurios iš šių sąlygų nuomotojas neįrodys, nuomininkas neturės atlyginti nuostolių ir nuomotojas negalės pasilikti depozito. Nuomininkas gali įrodyti savo tiesą daug lengviau, jei turės užfiksuotą butą dar prieš atsikraustymą. Jeigu būklės apsirašymo ar nuotraukų nuomininkas visgi nepasidarė, padėtų ekspertizė, kuri vertintų galimą nusidėvėjimo kilmę: natūrali, sukelta netinkamo naudojimo ar tyčinė.
Pataria viską aprašyti ir nufotografuoti
Ginčai dėl nusidėvėjimo dažniausiai kyla, nes nuomos pradžioje nebuvo įvertinta turto būklė, kurią reikėtų aprašyti sutarties priede:
- Kokios ir kokios būklės (nauji ar naudoti) baldai yra perduodami;
- Buitinės technikos pavadinimai, gamintojai, modeliai;
- Kas yra akivaizdžiai sugadinta;
- Perduodamo buto, baldų, įrangos nuotraukos / vaizdo įrašai.
Šie veiksmai savaime nereiškia, kad nuomotojas neturės pretenzijų, tačiau tai padės nuomininkui įrodyti savo tiesą.
Remontuoti nuomojamą būstą reiktų kas 7-10 metų
Dažniausiai laimi ta ginčo šalis, kuri turi daugiau faktinių įrodymų (nuotraukos, vaizdo įrašai, aprašymai) arba įrodo, kad sutartyje nebuvo numatyta pareiga, pvz., išvalyti sienas.
Civilinė atsakomybė atsiranda:
- Neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos;
- Atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti;
- Pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nuomojant butą, remontą reikia nusimatyti kas 7-10 metų ir dažniausiai užtenka sienų perdažymo, smulkių pataisymų. Tačiau daugeliu atvejų yra nustatoma nuomininkų kaltė netinkamai naudojant / prižiūrint turtą.
Buto užliejimas: kas atsakingas ir kaip atlyginti žalą
Dabar būsto užliejimo atvejų yra daugiau nei bet kada anksčiau. Trūkę vamzdžiai gali padaryti didelę žalą ne tik kaimynams, bet ir Jums. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti įvykus tokiai nelaimei, kas atsakingas už padarytą žalą ir kaip ją atlyginti.
Buto užliejimas yra dažnas reiškinys daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, sukeliantis nemažai rūpesčių ir finansinių nuostolių. Praktikoje pakankamai dažnai žala sukeliama, kai butas yra užliejamas, o galvos skausmą dėl žalos atlyginimo tokiais atvejais lengviausiai padeda išspręsti būtent draudimo išmokos. Tačiau tokia galimybe gali pasinaudoti tik apsidraudęs asmuo, kitu atveju - tokius ginčus tenka spręsti patiems gyventojams.
Atsakomybė už užliejimą
Jei buto užliejimas įvyko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra atsakingas už kilusį įvykį. Kai įvyksta buto užliejimas, reikia nedelsiant informuoti daugiabučio namo bendriją arba administratorių, kad būtų imamasi veiksmų žalai sustabdyti, o taip pat išsiaiškinti dėl ko ji kilo.
Dažnai tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Taip pat neverta skubėti sutikti su pareikštu reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Žalos kaltininkas konkrečiu atveju gali skirtis, pavyzdžiui, dėl to, kad trūkęs vamzdis gali priklausyti ne tik konkrečiam buto savininkui, bet ir visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrai.
Pagal bendrą Civilinio kodekso 4.82 str. įtvirtintą taisyklę, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi - ir vamzdynai.
Be to, galimas variantas, kad atsakomybė pilnai ar dalinai gali tekti ir daugiabutį namą prižiūrinčiam administratoriui, kuris yra atsakingas už tinkamą pastato priežiūrą. Tikrojo buto užliejimo kaltininko nustatymas yra labai svarbus. Pareiškus ieškinį ne tam subjektui, teismas ieškinį visiškai atmes ir priteis kitai šaliai bylinėjimosi išlaidas, kurias teks atlyginti ir taip jau nukentėjusiam užlieto buto savininkui.
Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kitas šaltinis.
Teismų praktikoje jau ilgą laikotarpį kartojama, kad buto užliejimo atveju nereikia atskirai įrodyti fakto, jog kaimynas netinkamai prižiūrėjo bute esančius vandens ar nuotekų įrenginius - užtenka pagrįsti, kad butą apliejo kaimynas, gyvenantis viršuje, o tai savaime lemia ir kaimyno veiksmų neteisėtumą. Tačiau kaimynas, nesutikdamas, jog jis yra kaltas dėl avarijos (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu bute trūko ne jo paties, o bendro naudojimo vamzdis ar egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės) turi teisę įrodinėti priešingai.
Žalos nustatymas ir įrodymai
Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto. Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus.
Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojama išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus. Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus. Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Draudimas
Praktikoje pakankamai dažnai žala sukeliama, kai butas yra užliejamas, o galvos skausmą dėl žalos atlyginimo tokiais atvejais lengviausiai padeda išspręsti būtent draudimo išmokos. Tačiau tokia galimybe gali pasinaudoti tik apsidraudęs asmuo, kitu atveju - tokius ginčus tenka spręsti patiems gyventojams.
Jeigu jūsų butas buvo užlietas kaimyno gyvenančio viršuje ir nustatyta, jog avariją sukėlė kaimynui asmenine nuosavybės teise priklausantis ir trūkęs vamzdis, didelių problemų neturėtų kilti - atsakomybės išvengti būtų labai sudėtinga. Bet kuriuo atveju - nesvarbu, ar butas buvo aplietas dėl bendro naudojimo, ar asmeninio kaimyno objekto, svarbu pasikreipti į savo draudiką tam, kad jis užfiksuotų įvykį. Jeigu įvykis bus draudžiamasis, draudikas bus įpareigotas atlyginti padarytą žalą. Atitinkamai vėliau visas išmokėtų sumų išsiieškojimas iš kalto asmens bus draudiko atsakomybė.
Draudimo ekspertų patarimai
Dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės - kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.
„Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“.
Ekspertai pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“.
Prevencinės priemonės
Jeigu perkate nekilnojamą turtą, įėjus į būstą apžvelkite matomus vamzdynus, radiatorių būklę. Jie turi būti nesutrūkinėję, iš išorės neturėtų būti mechaninių pažeidimų. Įsitikinkite, kad sienos prie vamzdyno nėra sudrėkusios ar apipelijusios.
Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą. Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Jei pastoviai prižiūrėsite buto santechnikos įrangą, tikrinsite šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemas - išvengsite ir užliejimų.
Artėja vasaros atostogos, tad turiu keletą patarimų - išvykdami iš namų visada ne tik užsukite ir patikrinkite vandens čiaupus, bet siūlau užsukti karšto ir šalto vandens įvadą į butą. Nepamirškite iš elektros tinklo išjungti elektros prietaisų, kad netikėto užliejimo atveju jie nebūtų sugadinti.
Praktiniai patarimai įvykus užliejimui
- Nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
- Išjunkite namuose elektrą, kad nebūtų trumpojo jungimo.
tags: #ieskinys #del #nuomininkes #zalos #butui