Ignalinos rajonas - tai kurortinė vietovė, garsėjanti savo gamtos ištekliais, kultūros paveldu ir turizmo paslaugomis. Rajonas yra pereinamojoje zonoje tarp Vakarų Europos jūrinio ir Rytų Europos žemyninio klimato, o vidutinė metinė oro temperatūra Ignalinoje siekia tik 6,2 °C, tai viena žemiausių reikšmių tarp visų Lietuvos kurortų.
Aukštaitijos nacionalinio parko žemėlapis
Ignalinos apylinkėse 1974 m. buvo įkurtas pirmasis nacionalinis parkas Lietuvoje. Rajone yra didžioji dalis Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijos, taip pat 14 regioninių parkų ir įvairių draustinių. Trečdalį šio krašto teritorijos užima miškai, ketvirtadalį - saugomos teritorijos.
Gamtos ištekliai ir vandens turizmas
Ežeringas kraštas (visame rajone - 209 ežerai, 40 tvenkinių, 20 upių) sudaro palankias sąlygas pažintiniam vandens turizmui. Ežerai jungiasi protakomis ir upeliais. 5 ežerai yra priskirti rekreaciniams vandens telkiniams (Gavys, Ilgis, Paplovinis, Palaukinis ir Žaliasiai).
Palyginti negiliai yra mineralinio vandens. Vidžiuose nuo seno žinomi sieringi šaltiniai, kurio vandeniu buvo gydoma nuo reumato. Gamtos ir kraštovaizdžio prasme vertingiausios rajono vietos: Ažvinčių giria, Daugėliškio miškai, kalvotos ir ežeringos Dysnų-Dysnykščio-Apvardų ežerų apylinkės, Birvėtos tvenkinių sistema su gretimais Adutiškio miškais.
Žiemos vidutinė oro temperatūra Ignalinoje yra -4,1 °C, ir tai vienas šalčiausių Lietuvos regionų. Vidutinė vasaros temperatūra yra žemiausia lyginant su kitais regionais. Čia dažniau nei kitur iškrenta sniegas. Jis dėl žemesnės temperatūros neištirpsta ir greičiau susidaro pastovi sniego danga (ilgiausiai tarp visų kurortų).
Kultūros paveldas ir lankytinos vietos
Ignalinos kraštas turtingas kultūros paveldo objektais, tokiais kaip:
- Ladakalnis
- Ginučių piliakalnis su gyvenviete
- Ažušilės pilkapynas
- Ažušilės piliakalnis su gyvenviete
- Tverečiaus ąžuolas
- Trainiškio ąžuolas
- Asalnų pušis
Taip pat svarbūs dvarai: Paliesiaus dvaras, Vidiškių dvaras, Meikštų dvaro sodyba.
Muziejai ir galerijos:
- Pilkapio ekpozicija ir akmens amžiaus būstas
- Plaktukų muziejus
- Ignalinos krašto muziejus
- Senovinės bitininkystės muziejus
- A.Hrebnickio Muziejinė Ekspozicija
Religiniai objektai:
- A. Hrebnickio kapas
- Senojo Dūkšto koplytėlė ir Nukryžiuotojo skulptūra
- Kryžius Dūkšto mieste
- Senosios Dūkšto kapinės
- Dailininko J. Rustemo kapas
- Gerkonių kaimo dvaro sodyba
- Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia
- Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia, varpinė ir koplytėlė
- Ceikinių Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčia
- Kančiogino kaimo kalnas vadinamas „Rakščiaus Rubelninkų kaimo metalinis kryžius
- Rizgūnų kaimo kryžius
Apgyvendinimas Strigailiškyje
Strigailiškyje įsikūrusios kaimo turizmo sodybos. Puoselėjamos maisto paveldo tradicijos restorane „Romnesa“.
Julius Lukijanskas, 30-metis, gimęs, užaugęs ir dabar su šeima gyvenantis Strigailiškyje, čia sukūrė savo turizmo verslą ,,Pas Julių”. Jis nuomoja irklentes, baidares, pirtis, kubilus, batutus, čiuožyklas šventėms, kartu su Egle Šilinikaite organizuoja vandens žygius, smagius bernvakarius, mergvakarius, vežioja limuzinu, o prie viso to dar ir prekiauja malkomis. Ateityje planuoja poilsiautojams nuomoti sodybą.
„Nesuprantu tų, kurie sako, kad Ignalinoje nėra ką veikti, neįmanoma verslauti. Veiklos čia tiek, kad nežinau, kaip viską suspėti…”,- sako Julius.
Slaptoji agentų komisija Ignalinos vidurinėje mokykloje
Prieš 70 metų, 1948-1950 m., Ignalinos vidurinėje mokykloje veikė pogrindinė antisovietinė moksleivių organizacija - Slaptoji agentų komisija (SAK). Organizacijai priklausė Joakimas Subačius, Petras Žilėnas, Albertas Juodagalvis, Marijonas Matorka, Kazys Cicėnas ir dar keletas kitų.
Pogrindinę organizaciją mokykloje sumanė kurti M. Matorka. Būtent jo ir buvusio direktoriaus B. Liutkevičiaus-Raudienio bei mokytojos A. Lekavičiūtės dėka, moksleiviai mokyti savarankiškai vertinti okupacinės valdžios veiklą bei brukamas komunizmo idėjas. Pažangių mokytojų idėjos skatino daugelį moksleivių mąstyti kitaip, negu juos mokė vadovėliai, žadino patriotizmo jausmus ir nepaklusnumą esamai santvarkai ir jos savivalei.
1948-aisiais rudenį M. Matorka ėmė burti ištikimiausius ir priešiškai tarybų valdžiai nusiteikusius klasės draugus į grupelę. Pirmasis Marijono tikslą puikiai suprato ir jam pritarė jo artimiausias draugas ir bendramintis A. Juodagalvis. Kartu su juo į grupę buvo priimti K. Cicėnas ir P. Beinorius. Pirmasis antitarybinės slaptos organizacijos susirinkimas įvyko 1948-1949 mokslo metų pradžioje jo bute.
Pavadinimą Slaptoji agentų komisija sugalvojo M. Matorka. Kiekvienas SAK narys prisiekė ir pasirašė po priesaikos tekstu. Priesaiką pasirašę prisiekė apie organizacijos egzistavimą niekam neprasitarti, netgi artimiausiems draugams, o jeigu šį pasižadėjimą kas nors išduos, tai bus griežtai nubaustas. Priesaikoje buvo įrašyta, kad svarbiausias tikslas - visokiais būdais kovoti prieš sovietinę okupaciją, kenkti jai ir rinkti medžiagą apie sovietinės valdžios aktyvistus.
Pirmajame susirinkime buvo išrinkti jos vadovai. Pirmininko pareigos buvo patikėtos A. Juodagalviui, pavaduotojo - M. Matorkai, o sekretoriaus - P. Beinoriui. K. Cicėnas paskirtas diversinės grupės vadovu.
Kiek vėliau į SAK buvo priimti baigiamosios klasės moksleivis P. Žilėnas ir bendraklasis B. Petkelis. Visi stropiai vykdė priesaikos reikalavimus ir aktyviai dalyvaudavo slaptuose susirinkimuose.
Ryšiai su partizanais
A. Juodagalvis prisimena: „Palaikėme ryšius su partizanais. Aš sutartose vietose susitikdavau su Vytauto apygardos kovotojais Jonu Makausku-Šilu ir ypač dažnai su Vladu Gaideliu-Jovaru. Iš jo gaudavau užduočių, partizanų leidžiamų laikraščių ir juos atnešdavau į mokyklą paskaityti draugams. Be užduoties trukdyti kurtis komjaunimui, iš Jovaro buvome gavę nurodymą trukdyti ir paskelbtai kaimo kolektyvizacijai. Partizanų pavedimu net buvau įsidarbinęs Ažušilės, kur gyvenau, kolūkyje.“
Organizacijos demaskavimas
SAK buvo demaskuota 1951 m. sausį. Pranas Beinorius, organizacijos sekretorius, išdavė SAK, perduodamas mokyklos mokytojui Aleksandrui Počtariovui raštelį apie SAK veiklą, o šis jį nunešė į saugumą.
Kagėbistai sausio 25 d. Vilniaus geležinkelio stotyje areštavo buvusį vidurinės mokyklos moksleivį A. Juodagalvį, taip pat devintoką A. Bileišį. Po dviejų dienų tokio pat likimo sulaukė vienuoliktokas K. Cicėnas. Sausio 29 d. iš pamokų buvo išvestas mokytojas T. Glodas. Tą pačią dieną areštavo ir buvusį mokyklos pirmos laidos abiturientą P. Žilėną, kuris dirbo kaime mokytoju. Vasario 2 d. areštuoti vienuoliktokas J. Subačius ir devintokas J. Matkevičius.
A. Juodagalvis, K. Cicėnas, J. Subačius, T. Glodas, R. Žilėnas, J. Matkevičius ir A. Bileišis, kelias dienas praleidę Ignalinos KGB būstinėje, buvo išvežti į Lukiškių kalėjimą, kur prasidėjo ilgas ir kankinantis tardymas.
Praėjus daugiau kaip mėnesiui - kovo 23 d. - iš tolimojo Sibiro į Vilnių buvo atgabentas ir M. Matorka. Du mėnesius jį laikė KGB rūmų rūsiuose ir tik po to buvo perkeltas į kalėjimą.
Kaip sovietų saugumas atskleidė organizaciją? Per tardymus aiškėjo, kad SAK kažkas išdavė, vėliau įsitikinta: išdavikas - organizacijos sekretorius Pranas Beinorius.
P. Žilėnas pasakojo, kad MGB tardytojai jų jau nemušė, stengėsi palaužti kitais būdais: mėnesius kalino vienutėse, neleido miegoti, laikė įkaitintose metalinėse spintose, kurių žymės išliko ligi šiol.
„Ypač sunku buvo ištverti nemigą. Nuo anų laikų liko įprotis prireikus užmigti akimirksniu bet kokioje aplinkoje ir išsimiegoti per 3-5 minutes“, - sakė P. Žilėnas.
Kai kurie SAK nariai kalėjime susikalbėdavo Morzės abėcėle, keitėsi būtiniausia informacija. Iš viso Lukiškėse praleista apie pusę metų.
Štai keletas ištraukų iš M. Matorkos apklausos protokolų (kalba netaisyta):
Tardytojas: Papasakokite apie priežastis, kurios paskatino pasirinkti šį nusikalstamą kelią?
M. Matorka: Aš tikrai užsiiminėjau priešiška socializmo idėjoms veikla, kuri pasireiškė šmeižiant sovietinę vyriausybę, jos vadovus ir platinant antitarybines nuotaikas.
Tardytojas: Kam siuntei iš tremties laiškus?
M. Matorka: Ignalinos vidurinės mokyklos moksleiviams, savo artimiesiems draugams ir bendraminčiams.
Tardytojas: Ar gerai pažįstate mokytoją Tomą Glodą ir ką žinote apie jo antitarybinę veiklą.
M. Matorka: Gerai pažinojau. Jis buvo visų mylimas ir gerbiamas mokytojas. Jo dėka mokykloje buvo įkurtas dramos būrelis, kuriame aktyviai dalyvavau. Apie jo antitarybinę veiklą nieko nežinojau ir negirdėjau.
Tardytojas: MGB organai turi duomenų apie tai, kad buvai vienas iš antitarybinės pogrindinės jaunimo organizacijos Ignalinos vidurinėje mokykloje organizatorių ir vadovų. Ar taip buvo?
M. Matorka: Taip. Aš tikrai buvau vienas iš minėtos organizacijos organizatorių ir vadovų. Tik noriu patikslinti. Ne organizacijos, o jaunimo pogrindinės grupės, kurioje buvo suburti antitarybiškai nusiteikę moksleiviai.
Tardytojas: Kaip ji vadinosi?
M. Matorka: „Slaptoji agentų komisija“, trumpiau - SAK.
tags: #ignalinos #sodybos #strigailiskyje