Skolos už komunalines paslaugas: išieškojimo ypatumai ir skolininkų teisės Lietuvoje

Nesumokėti pinigai už paslaugas ilgainiui tampa opia problema ne tik skolininkui, bet ir kreditoriui. Įmonės ir gyventojai iš pradžių yra perspėjami apie įsiskolinimą, kurio negrąžinus per atitinkamą laikotarpį, skaičiuojami delspinigiai. Jeigu perspėjimas toliau ignoruojamas, kreipiamasi į skolų išieškojimo bendroves, o nepavykus išspręsti ginčo geruoju - teismus.

Skolų išieškojimas yra sudėtingas procesas, todėl patikėkite jį profesionalams, kurie gins jūsų interesus ne tik komunikuojant su skolininkais, bet ir atstovaujant teismuose.

Skolų išieškojimo statistika ir tendencijos

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendra kreditoriams sugrąžintų skolų suma pernai pasiekė 326,6 mln. eurų. Tai 2 proc., arba 6,2 mln. eurų daugiau nei 2024 m. Privatiems fiziniams asmenims 2025 m. sugrąžinta 64,6 mln. eurų pradelstų skolų. Privatiems juridiniams asmenims sugrąžinta 202,5 mln. eurų skolų, tarp kurių patenka pradelsti mokesčiai už ryšio ir komunalines paslaugas, vartojimo kreditai, paskolos ir kitos laiku neįvykdytos prievolės.

Didžiausia 2025 m. išieškota skola - 2,73 mln. eurų. Valstybės biudžetą praėjusiais metais papildė 56,9 mln. eurų išieškotų skolų. Vis dėlto skolų išieškojimo statistikoje esama nerimą keliančių signalų: procesai lėtėja, neišieškotų skolų našta sunkėja, kreditorių nuostoliai auga.

Sugrąžintų skolų skaičius, palyginti su 2024 m. duomenimis, pernai sumažėjo 8 proc. (nuo 142,1 tūkst. iki 130,6 tūkst.). Sulėtėjus išieškojimo procesams, gerokai sparčiau auga bendra pradelstų skolų suma. Ji pirmą kartą „peršoko“ 5 mlrd. eurų ribą ir 2025 m. pabaigoje pasiekė 5,3 mlrd. eurų. Tai beveik 6 proc. daugiau, palyginti su 2024 m. Dominuoja skolos iki 300 eurų.

Bendros kreditorių reikalaujamos skolų sumos augimo nesustabdė net ir tai, kad 2025 m. pateiktų naujų reikalavimų apimtys sumažėjo. Praėjusiais metais antstoliai kreditorių reikalavimu pradėjo vykdyti 248,5 tūkst. naujų procesų (8 proc. mažiau nei 2024 m.) dėl 721,7 mln. eurų skolų išieškojimo (14 proc. mažiau nei 2024 m.).

Didesnė pusė (54 proc.) tarp kreditorių pateiktų reikalavimų - reikalavimai išieškoti skolas iki 300 eurų. Antstolių požiūriu, ši statistika atspindi atsainų dalies skolininkų požiūrį į pinigines prievoles. Kaip ir ankstesniais metais, didžiąją dalį antstoliams pateiktų reikalavimų 2025 m. sudarė valstybės institucijų reikalavimai išieškoti administracines baudas. Priešingai nei kitų, šios rūšies reikalavimų skaičius augo: 2025 m., palyginti su 2024 m., antstoliams jų pateikta beveik 4 proc. daugiau.

Tuo metu naujų reikalavimų išieškoti išlaikymo išmokas (vadinamuosius alimentus) skaičius praėjusiais metais toliau mažėjo. Praėjusiais metais pateikta 3,2 tūkst. tokių reikalavimų, arba 5 proc. mažiau nei 2024 m. Tačiau dėl jau minėtų lėtesnių išieškojimo procesų bendra pradelstų alimentų skolų suma per metus padidėjo apie 15 proc. ir šių metų pradžioje sudarė 213,1 mln. eurų. 2025 m. pabaigoje iš viso buvo vykdoma 45,6 tūkst. tokių bylų.

Kreditoriai pernai kreipėsi į antstolius dėl prievolių, kurių laiku neįvykdė 111,8 tūkst. skolininkų: 104,5 tūkst. privačių fizinių, beveik 7 tūkst. privačių juridinių ir 0,3 tūkst. juridinių asmenų.

Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 105 antstoliai ir apie 500 samdomų darbuotojų. Veikia 92 antstolių kontoros ir 6 antstolių kontorų skyriai. Kasmet antstoliai į valstybės biudžetą sumoka apie 15 mln. eurų mokesčių.

Skolų išieškojimo efektyvumo mažėjimas

Skolų išieškojimo efektyvumą mažina 2024 m. įvesti įstatyminiai palengvinimai skolininkams: sumažintos iš pajamų išskaičiuojamos sumos, įvestos „skolų atostogos“ ir papildomi suvaržymai išieškojimui iš skolininkų turto. Jei anksčiau 1000 eurų skolos išieškojimas iš MMA uždirbančio asmens trukdavo apie 6 mėnesius, tai dabar jis tęsiasi ilgiau nei metus.

Solidarioji skola už komunalines paslaugas

Jei skola solidari, o į ieškovo ieškinį vienas skolininkas atsiliepia, o kitas nerandamas (įsiskolinimas už komunalines paslaugas), ar teismai būtinai priteis visą skolą iš to vieno atsiliepusiojo? Ar teismas turi pareigą ieškoti? Ieškovas pasirinko skolą priteisti iš abiejų skolininkų - abu įtraukė į bylą atsakovais, tad įteikiti, kad ir neranda vieno iš atsakovo (paliekant deklaruotoje gyv. vietoje ar viešo paskelbimo būdu) teismas privalės.

Jei vienas iš skolininkų nori įvykdyti prievolę - gali kreiptis į ieškovą, sudaryti taikos sutartį, sumokėti visą/dalį skolos, jog ieškovas ieškinio dalies/ viso ieškinio atsisakytų. Bandyti tartis su ieškovu dėl skolos padalinimo visada įmanoma.

Skolą sumokėjęs vienas iš skolininkų (dalį ar visą) kurios dydis viršija skolininko dalį bendroje skoloje (tarpusavio skolininkų santykiuose), turi regreso teisę į kitą skolininką. Dėl komunalinių patarnavimų - skola prieš paslaugų teikėją solidari. Tarp skolininkų tarpusavio santykiuose - skolos dydis proporcingai turimai buto/patalpų daliai, nors galima ir kita proporcija pagal faktinę naudojimosi kom. Dėl vykd. rašto - bus išduodama toks skaičius kiek solidarių atsakovų, ieškovas perdavęs antstoliui vykd. raštą norės tiesiog greičiausio skolos išieškojimo, nesvarbu iš kurio ir po kiek.

Regreso teisė

Iš kurio pavyks išieškoti skolą, iš to ir išieškos. Paskui, jei iš jūsų bus išieškota visa skola ar didesnė nei pusė, turėsi regreso teisę į kitą skolininką, t.y. teisę susigrąžinti ką permokėjote viršijant pusę skolos. Taigi, jei yra du bendraskoliai, tai visą skolą padengęs gali reikalauti pusės iš kito bendraskolio. Tačiau tai taikoma tik atgręžtiniams reikalavimams.

Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

Pvz. įstatymas numato, kad skolininkas ir laiduotojas atsako solidariai. Sutartimi du solidarūs skolininkai tarpusavyje gali susitarti, kad vienas dengs 1/3, o kitas 2/3 skolos dalis (ar bet kokiomis kitomis dalimis). Kreditoriui atitinkamas susitarimas neturi jokios įtakos, jis iš kiekvieno gali reikalauti sumokėti visą skolą.

Nuomininko skolos už komunalines paslaugas

Kiekvienas nuomotojas tikisi rasti patikimą nuomininką. Tačiau iškilus problemoms - žalai ar įsiskolinimams - svarbu kuo greičiau rasti jų sprendimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip elgtis susidarius situacijai, kai nuomininkas nemoka už komunalines paslaugas, bei kokios yra nuomotojo teisės ir pareigos.

Ką daryti, jei nuomos sutartis nesudaryta raštu?

Žodinės nuomos sutartys yra teisėtos pagal Civilinį kodeksą, jame numatyta, jog nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Vis tik kilus nesutarimams ir neturint rašytinės sutarties, nuomotojui kyla daug praktinių problemų. Tačiau be rašytinės sutarties nuomotojui tenka remtis tik Civilinio kodekso nuostatomis, o ne lankstesniais šalių susitarimais, kurie gali būti numatyti nuomos sutartyje.

Susidūrus su nuomininko mokumo problemomis (nepaisant to, ar šalys yra sudariusios ar nesudariusios rašytinę nuomos sutartį), pirmasis patarimas nuomotojui - raštu kreiptis į nuomininką fiksuojant nuomininko padarytus pažeidimus, raštu teikti raginimus nuomininkui padengti susidariusį įsiskolinimą. Tokia dokumentacija gali tapti ne tik svarbiu įrodymu sprendžiant ginčą, jei jis persikeltų į teismą, tačiau dažnu atveju net ir išsprendžia pačią problemą, kadangi nuomininkas įvertina galimas neigiamas finansines pasekmės, kurios tik augtų, jei ginčas persikeltų į teismą.

Kreipimasis į teismą

Kai konflikto nepavyksta išspręsti geruoju, nuomotojui iš esmės lieka vienas kelias - kreiptis į teismą, siekiant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prisiteisti skolą ir iškraustyti nuomininkus. Gyvenamųjų patalpų nuomai įstatymai numato griežtesnius reikalavimus - Civilininiame kodekse numatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka. Be to, gyvenamųjų patalpų nuomos specifika lemia ir tai, kad vien faktas, jog nuomininkas nesumokėjo nuomos ar komunalinių mokesčių už 1 mėnesį, dar nesudaro pagrindo nuomotojui inicijuoti sutarties nutraukimo. Pagal Civilinį kodeksą, nuomininkas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, jei jis nuolat, tačiau ne mažiau kaip tris mėnesius, nemoka nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Net jei nuomininkas yra skolingas už nuomą, jis vis tiek yra įstatymais saugomas nuo savavališko iškeldinimo: „Nuomotojas, kuris savavališkai iškeldina nuomininką, gali būti traukiamas ne tik civilinėn, bet ir administracinėn, o išskirtiniais atvejais - net baudžiamojon atsakomybėn. Teismui priėmus sprendimą dėl iškeldinimo, patį sprendimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Iškeldinant vaiką, taip pat dalyvauja Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas.

Svarbūs patarimai nuomotojams

• Sutarties terminas: vengti ilgalaikių ar neterminuotų nuomos sutarčių. Geriau sudaryti vienerių metų nuomos sutartį, kuri gali būti atnaujinama.
• Komunikacija ir kompromisas: nuomininkui pradelsus mokėjimus, pirmiausia ieškoti su juo kompromiso ir teikti raginimus padengti įsiskolinimus, vengiant kraštutinių priemonių, tokių kaip komunalinių paslaugų apribojimas ar priverstinis iškraustymas.

Savivaldybių parama gyventojams, turintiems skolų už komunalines paslaugas

Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas pasakojo, kad turi skolų, todėl tikisi savivaldybės pagalbos. „Skolos susikaupė, nes neapmokėjau būsto komunalinių išlaidų sąskaitų. Esu skolingas šilumos, vandens tiekėjams, namo administratoriui. Norėčiau skolas grąžinti, tačiau algos tam neužtenka. Ar galiu prašyti pašalpos, kuri padengtų mano skolas?“ - klausė vyras.

Didžiųjų miestų savivaldybės tikino, kad gyventojai patiriantys finansinių sunkumų gali kreiptis dėl vienkartinės pašalpos. Ji gali būti skiriama ir skoloms apmokėti.

Klaipėdos miesto savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyriaus vedėja Regina Grabauskė komentavo, kad gyventojai gali kreiptis dėl Materialinės paramos, kuri apima įvairias rūšis (vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė ir kt.), dydžius, kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo (teikimo) tvarką. Šis aprašas numato 15 paramos rūšių, viena iš jų - Materialinė parama skoloms už komunalines ir telekomunikacines paslaugas apmokėti (paramos dydis - iki 8,8 tūkst. eurų.). Parama teikiama vieną kartą, tiesiogiai pervedant paslaugų teikėjams. Ši parama gali būti skiriama Klaipėdos miesto gyventojams įvertinus jų gaunamas pajamas, turimą turtą ir (ar) kitas aplinkybes.

Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė irgi komentavo, kad vilniečiams, patekusiems į sunkią materialinę padėtį, Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi piniginės paramos priemones - vienkartines, tikslines, sąlygines ir periodines pašalpas. Įsiskolinimui už būsto komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti vieną kartą per metus gali būti skiriama iki 1375 eurų dydžio tikslinė pašalpa. Šios pašalpos skiriamos individualiu atveju, vertinant asmens ar šeimos vidutines mėnesio pajamas - kai vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 704 eurų arba kai kiekvienam iš bendrai gyvenančių asmenų tenkančios pajamos per mėnesį neviršija 616 eurų.

Kauno miesto savivaldybė

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė tai papt tikino, kad kauniečiams piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais (vienkartinės, tikslinės, sąlyginės pašalpos) skiriama, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos įstatymų nenustatytais atvejais skyrimo tvarkos aprašu. Pašalpą gali gauti ir skolininkai, tačiau jos sumos neatskleidė. Socialinė parama skiriama tik tuomet, jeigu asmenys atitinka apraše nustatytas sąlygas tokiai paramai gauti.

tags: #iki #kiek #skola #gali #but #uz