Finansinė atskaitomybė - pagrindinis ir svarbiausias informacijos šaltinis, siekiant įvertinti bendrovės veiklą, tai finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles nustato Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas.
Šiame straipsnyje plačiau apžvelgiamos trys finansinės atskaitomybės sudedamosios dalys: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir pinigų srautų ataskaita, orientuojantis į tai, kas gali praversti finansinėje analizėje. Be paminėtų formų dar yra: nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas bei (privalomos biržoje kotiruojamoms akcinėms bendrovėms) nepriklausomo auditoriaus išvados.
Finansinė atskaitomybė turi būti aiškiai identifikuojama ir atskiriama nuo kitos informacijos, kurią skelbia įmonė. Verslo apskaitos standartai taikomi sudarant finansinę atskaitomybę, todėl labai svarbu, kad informacijos vartotojai galėtų atskirti pagal Verslo apskaitos standartus parengtą informaciją nuo kitos informacijos, kuri gali būti naudinga, bet rengiama vadovaujantis kitomis taisyklėmis.
Pagrindinės sąvokos:
- Apskaitos politika - bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
- Ataskaitinis laikotarpis - laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama.
- Įmonė - pelno siekiantis ūkio subjektas.
- Metinė finansinė atskaitomybė - finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.
- Pajamos - ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
Finansinės atskaitomybės tikslas - patenkinti informacijos vartotojų poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
Kaip perskaityti finansines ataskaitas per 9 minutes!! Lengviau nei manote!
Pagrindiniai Finansinės Atskaitomybės Reikalavimai
Pagrindiniai finansinės atskaitomybės reikalavimai:
- Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.
- Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
- Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.
- Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima.
- Draudžiami turto prirašymai, pajamų bei sąnaudų ar kitokie iškraipymai.
- Jei dėl apskaitos politikos pakeitimo ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės rodiklių neįmanoma palyginti su praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliais, informacija turi būti pateikiama 7-ojo verslo apskaitos standarto “Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas” nustatyta tvarka.
- Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Nesilaikyti Verslo apskaitos standartų leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina, norint teisingai parodyti įmonės finansinę būklę ir jos veiklos rezultatus.
- Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui. Privalomus straipsnius galima papildyti įterpiant papildomas eilutes, jei to reikia, siekiant teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.
- Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, turi būti sutvarkyti laikantis pasirinktos apskaitos politikos ir bendrųjų apskaitos principų.
Pateikiant finansinę atskaitomybę, kiekvienoje finansinės atskaitomybės ataskaitoje turi būti nurodyta:
- atskaitomybę pateikiančios įmonės pavadinimas, adresas ir kodas;
- ar tai atskiros įmonės, ar įmonių grupės finansinė atskaitomybė;
- finansinės atskaitomybės laikotarpis, paskutinės finansinių metų dienos data ir patvirtinimo data;
- finansinės atskaitomybės valiuta;
- finansinės atskaitomybės duomenų tikslumo lygis.
Finansinė atskaitomybės informacija gali būti pateikiama litais ar tūkstančiais litų. Tūkstančiais litų informacija gali buti pateikiama tik tuo atveju, jei dėl to nebus prarandama svarbios informacijos.
Finansinėje atskaitomybėje gali būti pateiktos pilnos balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos arba trumpos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos.
Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:
- pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus - 7 mln. litų;
- balanse nurodyto turto vertė - 5 mln. litų;
- vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus - 10 žmonių.
Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:
- turtas;
- nuosavas kapitalas;
- įsipareigojimai;
- pajamos ir sąnaudos;
- pinigų srautai.
Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:
- balansas (1 priedas);
- pelno (nuostolių) ataskaita (1 priedas) ;
- nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (2 priedas);
- pinigų srautų ataskaita (3, 4 priedas);
- aiškinamasis raštas.
Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:
- balansas;
- pelno (nuostolių) ataskaita;
- nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
- aiškinamasis raštas.
Finansinių Ataskaitų Elementai
Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti:
- balanse pateikiami elementai - turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas - apibūdina įmonės finansinę būklę;
- pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai - pajamos ir sąnaudos - naudojami veiklos rezultatams įvertinti.
Turtas
Turtas - materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos:
- turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti;
- turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris nėra jos nuosavybė, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą;
- turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.).
Turto apskaitos reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai “Nematerialusis turtas”, “Ilgalaikis materialusis turtas”, “Finansinės priemonės”, “Atsargos” ir kiti.
Įsipareigojimai
Įsipareigojimai - prievolės, atsirandančios dėl atliktų (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti:
- paprastai įsipareigojimai įforminami sutartimi (pavyzdžiui, mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis);
- įsipareigojimai gali būti esamieji ir busimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra busimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali pasibaigti, nors nėra įvykdyti (pavyzdžiui, kai jų neįmanoma įvykdyti, šalių susitarimu, kai skolininkas yra likviduojamas);
- kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais (pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.).
Nuosavas Kapitalas
Nuosavas kapitalas - įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pagrindiniai pelno apskaičiavimo elementai yra pajamos ir sąnaudos:
- pajamos - ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus;
- sąnaudos - ekonominės naudos sumažėjimas, pasireiškiantis turto arba jo vertės sumažėjimu ar įsipareigojimų prisiėmimu per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą;
- pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Įprastinės veiklos pajamos paprastai skirstomos į pardavimo pajamas, kitos veiklos pajamas, finansinės veiklos pajamas, investicinės veiklos pajamas.
Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus.
Apskaitos lygtis: Turtas = Įsipareigojimai + Nuosavas kapitalas
Pelno (Nuostolių) Ataskaita
Pelno (nuostolių) ataskaita - finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.
Pagrindinės sąvokos:
- Išlaidos - turto ar paslaugų sunaudojimas bei turto vertės sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį.
- Įprastinė veikla - pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.
- Ypatingieji straipsniai - straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.
- Netipinė veikla - ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.
- Pardavimo pajamos - ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.
- Pardavimo savikaina - per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos, tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.
- Tipinė veikla - ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.
- Veiklos sąnaudos - patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę ir kitą veiklą.
Duomenys apie įmonės uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį gali būti pateikti pilna ar trumpa forma.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje informacija turi būti pateikiama pagal tokius straipsnius:
- I. Pardavimo pajamos;
- II. Pardavimo savikaina;
- III. Bendrasis pelnas (nuostoliai);
- IV. Veiklos sąnaudos;
- V. Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai);
- VI. Kita veikla;
- VII. Finansinė ir investicinė veikla;
- VIII. Įprastinės veiklos pelnas (nuostoliai);
- IX. Pagautė;
- X. Netekimai;
- XI. Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą;
- XII. Pelno mokestis;
- XIII. Pinigų srautų ataskaita
Pinigų Srautų Ataskaita
Pagrindinės sąvokos:
- Finansinės veiklos pinigų srautai - pinigų srautai, susiję su nuosavo kapitalo ir įmonės įsipareigojimu, susijusiu su pasiskolintais pinigais, pasikeitimais.
- Investicijos - pinigai ir įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti įmonės funkcijų įgyvendinimą.
- Investicinės veiklos pinigų srautai - pinigų srautai, susiję su ilgalaikio turto ir kitų ilgalaikių investicijų įsigijimu bei perleidimu.
- Išmokos - bet koks pinigų išleidimas.
- Nerealizuotas valiutų kursų pasikeitimas - valiutinių straipsnių perkainojimo rezultatas.
- Pagrindinės veiklos pinigų srautai - pinigų srautai, susiję su pagrindine (gamybine, prekybine ir paslaugų teikimo) įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę veiklą.
- Pinigai - pinigai įmonės kasoje ir bankų sąskaitose.
- Pinigų ekvivalentai - trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius nėra priskiriamos pinigų ekvivalentams.
- Pinigų srautai - pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos per ataskaitinį laikotarpį.
- Realizuotas valiutų kursų pasikeitimas - valiutinių ūkinių operacijų rezultatas, susidaręs dėl skirtingo valiutos kurso operacijos įregistravimo dieną ir atsiskaitymo dieną.
- Pinigų srautų ataskaita - finansinė ataskaita, nurodanti įmonės finansinių metų pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.
Ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai pinigų srautų ataskaitoje turi būti grupuojami pagal pagrindinę, investicinę ir finansinę veiklą. Pinigų srautus įmonės grupuoja pačios, atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį bei Verslo apskaitos standarto „Pinigų srautų ataskaita“ reikalavimus.
Įmonės pagrindinės veiklos pinigų srautai gali būti pateikiami tiesioginiu arba netiesioginiu būdu. Tiesioginiu būdu pateikiant pagrindinės veiklos pinigų srautus, ataskaitoje atskleidžiamos apibendrintos pinigų įplaukos ir pinigų išmokos per ataskaitinį laikotarpį. Pinigų srautų ataskaitą rengiant tiesioginiu būdu, duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas pateikiami kartu su pridėtinės vertės mokesčiu. Duomenys apie pinigų įplaukas ir išmokas gali būti gaunami:
- iš apskaitos įrašų, t.y. apibendrinant pinigų sąskaitų judėjimą;
- perskaičiuojant pelno (nuostolių) ataskaitos rodiklius (pajamas ir sąnaudas) į pinigų įplaukas ir išmokas.
Balansas: Įmonės Finansinė Padėtis
Balansas - įmonės turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo, kitaip sakant - finansinės situacijos, ataskaita tam tikru laiko momentu, paprastai ataskaitinio ketvirčio, pusmečio ar metų pabaigai. Įvairūs straipsniai į balansą įtraukiami pagal tam tikrus pripažinimo ir vertinimo kriterijus (plačiau - žr. VAS ir TAS).
Pagal naudojimo laiką bendrovės turtas yra skirstomas į trumpalaikį (iki 1 metų) ir ilgalaikį (virš 1 metų). Pagal apskaitos principus į ataskaitą įrašoma grynoji (balansinė) materialinio turto vertė, kuri randama iš bendrosios vertės (to turto įsigijimo kaštų atėmus sukauptą nusidėvėjimą]. Taigi turtas apskaitomas įsigijimo, o ne dabartine verte. Nematerialusis turtas taip pat gali būti amortizuojamas.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad kompanija gali turėti nematerialaus turto, kuris neatsispindi jos balanse, nes neatitinka į balansą apskaitomo nematerialaus turto kriterijaus (tikėtina, kad įmonė gaus su šiuo turtu susijusios ekonominės naudos ateityje, o turto savikaina gali būti patikimai nustatyta - 38.21 TAS). Taip pat balanse neatsispindi tyrimų etape atsirandantis nematerialusis turtas (plėtros metu pripažįstamas esant tam tikroms sąlygoms - 38.54,57 TAS). Taip pat balansui lankstumo suteikia atsargų apskaita. Jas galima įvertinti įsigijimo arba grynąja galimo realizavimo verte (turi būti imama mažesnė, tačiau įmonė gali elgtis kaip jai palankiau).
Atsargų įsigijimo savikainai skaičiuoti galima taikyti kelis būdus. Tuo tarpu realizavimo vertė gali kisti daugeliu atvejų (prekei dėvintis, senstant, augant gamybos baigimo ar pardavimo išlaidoms), o turint perteklinį medžiagų kiekį prekę galima nukainoti žemiau savikainos. Kad įmonė kažką nutyli, galima spėti, jeigu trumplaikis turtas nėra išskaidytas smulkesnėmis dalimis (be abejo, tai nėra vienintelis požymis).
Akcininkų nuosavybė, arba buhalterinė akcijų vertė - iš įmonės pozicijos yra investuotojų sumokėti pinigai per pirminį akcijų pardavimą plius (minus) uždirbtas pelnas (patirti nuostoliai) minus išmokėti dividendai. Įstatinis kapitalas, arba akcinis kapitalas - tai maksimalus skaičius akcijų, kurį įmonė gali išleisti, ir gali būti pakeistas tik akcininkų nutarimu. Įmonės vadovybė paprastai suinteresuota, kad šis skaičius būtų didesnis už išleistų akcijų skaičių, kas leidžia papildomai bet kada parduoti akcijų ir taip prasimanyti pinigų. Suma balanso eilutėje kapitalas lygi bendrovės išleistų pasirašytų ir apmokėtų akcijų skaičiui padaugintam ir nominaliosios vertės.
Akcijų priedai - skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos (t.y., kainos, kuria buvo vykdomas pirminis ar papildomas akcijų pardavimas investuotojams). Perkainojimo rezervas (rezultatai) - nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo. Apskritai rezervas pagal VAS yra laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams. Tai yra, dalis paskirstytinojo pelno pervedama į rezervą.
Privalomasis rezervas - įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti. Dažnai išreiškiamas kaip atitinkamas procentas nuo akcinio kapitalo. Rezervas savoms akcijoms įsigyti sudaromas taip, kad jo dydis būtų ne mažesnis už iš anksto numatytų įsigyti savų akcijų įsigijimo verčių sumą. Taip pat rezervai gali būti sudaromi premijoms, tantjemoms ar kitoms išmokoms.
Priklausomai nuo apmokėjimo termino, įsipareigojimai gali būti trumpalaikiai (per 1 metus) ir ilgalaikiai (po 1 metų). Atidėjinys - įsipareigojimas, kurį, tikėtina (pvz., ieškinys teisme arba skolos tiekėjams esant nemokiems klientams), reikės padengti ir kurio padengimo sumą galima patikimai įvertinti. Finansinių įsipareigojimų vertė priklauso nuo jų pobūdžio ir pasirinkto vertinimo. Susiję su (pvz., vertybinių popierių) rinkos kainomis apskaitomi tikrąja verte, nesusiję ilgalaikiai įsipareigojimai - amortizuota savikaina, trumpalaikiai - savikaina. Tai leidžia manipuliuoti skaičiais ir nurodyti mažesnį įsiskolinimą nei iš tikrųjų. Kad įmonė kažką nutyli galima spėti, jeigu, pvz., trumplaikiai įsipareigojimai nėra išskaidyti smulkiau arba trumpalaikės ir ilgalaikės skolos suplakamos į vieną krūvą.