Artėjant šildymo sezonui, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atkreipia dėmesį į renovacijos svarbą mažinant šildymo išlaidas ir ragina pasinaudoti valstybės parama daugiabučių ir individualių namų atnaujinimui. Daugelis Lietuvos daugiabučių yra senesni nei 1993 m., jų inžinerinės sistemos susidėvėjusios, todėl šiluminės energijos pralaidumas iš vidaus į išorę yra didelis.
Šiltinamas daugiabučio fasadas. Šaltinis: ENA.lt
Renovacijos nauda ir valstybės parama
Pasak G. Burbienės, šalyje yra daugiau nei 300 tūkst. seniau statytų individualių gyvenamųjų namų, kurių šildymui sunaudojama daug energijos ir juose gyvenantiems žmonėms už šilumą tenka mokėti dideles sumas. Nustatyta, kad pastato sienų apšiltinimas padeda sutaupyti apie 38 proc. šiluminės energijos, stogo - 11 proc., daugiabučio langų pakeitimas ir balkonų įstiklinimas - 30 proc. Nuo to tiesiogiai priklauso išlaidos pastato energijos reikmėms.
Visą spalio mėnesį dėl kompensacinių išmokų kviečiami kreiptis gyventojai, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties namą. Antrą kartą šiais metais paskelbtam kvietimui iš Klimato kaitos programos skirta 10 mln. eurų. Didžiausia galima kompensacinė išmoka vienam namo atnaujinimo projektui siekia 14,5 tūkst. eurų. Parama bus išmokama, kai atnaujinus gyvenamąjį namą bus pasiekta ne mažesnė nei B namo energinio naudingumo klasė ir sumažintos skaičiuojamosios šiluminės energijos suvartojimo sąnaudos ne mažiau kaip 40 proc.
Lapkričio mėn. su šiuo kvietimu pristatoma naujovė - fiksuota paramos suma už 1 kv. m. Tai sudarys galimybes gyventojams palyginti rinkos pasiūlymus ir pasirinkti kokybiškiausią, lūkesčius labiausiai atitinkantį variantą. Be to, bus užtikrinamas lankstesnis ir spartesnis namo renovacijos procesas, atsisakoma dalies dabar taikomų procesinių reikalavimų.
Aplinkos ministerija informuoja, kad iki 2027 m. vasario 13 d. pratęstas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms šilumos siurbliams ir komfortiniams vėsintuvams įsigyti. Parama gali siekti iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų ir yra skirta mažinti fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (F-dujų).
Išmanūs namai: komfortas, saugumas ir energijos taupymas
Išmanūs namai šiandien nebėra ateities vizija ar technologijų entuziastų prabanga. Tai vis labiau kasdienybe tampantis sprendimų rinkinys, leidžiantis efektyviau valdyti būstą, taupyti energiją, didinti saugumą ir prisitaikyti prie individualių gyventojų poreikių. Išmanūs namai - tai būstas, kuriame įvairios inžinerinės ir buitinės sistemos yra sujungtos į bendrą valdymo tinklą, leidžiantį jas kontroliuoti automatiškai arba nuotoliniu būdu.
Išmanūs namai. Šaltinis: Manonamai.lt
Technologiškai išmanūs namai remiasi keliais pagrindiniais elementais: jutikliais, valdikliais, vykdomaisiais įrenginiais ir valdymo platforma. Jutikliai fiksuoja aplinkos pokyčius - temperatūrą, judesį, drėgmę, apšvietimą ar durų atidarymą. Svarbi išmaniųjų namų dalis yra centrinė valdymo sistema arba programėlė, leidžianti gyventojui stebėti ir valdyti visus procesus vienoje vietoje. Valdymas gali vykti telefonu, planšete, balsu ar automatiškai - be jokio tiesioginio žmogaus įsikišimo.
Šiuolaikiniai išmanūs namai dažniausiai kuriami moduliniu principu. Tai reiškia, kad sistema gali būti plečiama palaipsniui: pradėjus nuo kelių išmanių sprendimų, vėliau juos integruojant į visą namų valdymo ekosistemą.
Išmaniųjų namų privalumai:
- Energijos taupymas
- Saugumas ir kontrolė
- Komfortas ir automatizacija
Energijos kainų svyravimai ir augantis dėmesys tvarumui lemia, kad išmanūs namai vis dažniau vertinami ne tik kaip komforto, bet ir kaip racionalaus išteklių valdymo sprendimas. Didžiausią įtaką energijos taupymui daro išmanus šildymo ir vėdinimo valdymas. Sistema analizuoja vidaus ir lauko temperatūrą, gyventojų buvimą patalpose bei paros laiką ir pagal tai reguliuoja šilumos poreikį.
Vienas svarbiausių argumentų, kodėl gyventojai renkasi išmaniuosius namus, yra saugumas ir galimybė nuolat kontroliuoti savo būstą, net nebūnant jame fiziškai. Išmaniosios saugumo sistemos apima judesio, durų ir langų atidarymo, dūmų, dujų bei vandens nuotėkio jutiklius. Visi šie elementai veikia kartu ir perduoda informaciją į centrinę valdymo platformą.
Kaip išmanūs saugumo sprendimai veikia kasdienybėje:
- Automatiniai pranešimai apie atidarytas duris ar langus.
- Vandens nuotėkio aptikimas ir momentinis vandens tiekimo sustabdymas.
- Nuotolinis vaizdo stebėjimas ir įrašų peržiūra bet kuriuo metu.
- Scenarijai, imituojantys buvimą namuose išvykus.
Svarbu pabrėžti, kad saugumas išmaniuose namuose apima ne tik fizinę, bet ir skaitmeninę apsaugą. Išmaniųjų namų sprendimai šiandien sėkmingai pritaikomi tiek individualiuose namuose, tiek daugiabučių butuose. Vis dėlto šių dviejų būstų tipų galimybės ir apribojimai skiriasi, todėl planuojant išmaniųjų sistemų diegimą svarbu įvertinti technines sąlygas, erdvės dydį ir gyventojų poreikius.
Dažniausios klaidos diegiant išmanius namus:
- Skirtingų, tarpusavyje nesuderinamų sistemų pasirinkimas.
- Saugumo ir duomenų apsaugos ignoravimas.
Išmaniųjų namų technologijos ir toliau vystosi kryptimi, kuri orientuota ne į sudėtingumą, o į nematomą, natūralų pritaikymą kasdienybėje. Artimiausiais metais vis didesnį vaidmenį atliks dirbtinis intelektas, leidžiantis sistemoms ne tik vykdyti iš anksto nustatytus scenarijus, bet ir mokytis iš gyventojų elgsenos.
Kiti aktualūs klausimai
Gyventojams taip pat aktualūs klausimai, susiję su bendrijų valdymu, technine priežiūra ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad žmonės, gyvenantys pirmuose daugiabučių aukštuose, privalo mokėti už lifto remontą. Taip pat svarbu žinoti, kokios nuobaudos gali būti skiriamos už netinkamą bendrijos valdymą ir ar reikia bendraturčių sutikimo norint pertvarkyti laikančiąją sieną.
Be to, gyventojams svarbu gauti informaciją raštu, o tai galima padaryti el. paštu, papildžius bendrijos įstatų dalį "Bendrijos pranešimai ir skelbimai" atitinkama formuluote. Taip pat svarbu žinoti, kiek kainuoja notaro patvirtinimas įgaliojant atstovauti bendrijos steigiamajame susirinkime.
Ukmergės gyventojai pasipiktino, kad ant vieno daugiabučio nuolat kabo valstybės vėliava ir jos niekas nenukabina. Tačiau pagal įstatymą, Lietuvos vėliava privalo būti iškelta tik tris kartus per metus - vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją. Daugiau apie daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą ir eksploataciją galima sužinoti iš UAB „Ukmergės butų ūkis“ direktoriaus pavaduotojo Nerijaus Žilevičiaus parengto aiškinamojo straipsnio.
Galiausiai, svarbu žinoti, ar galima įkurti bendriją nebaigtos statybos name. Steigiant bendriją svarbu, kad tiek namas, tiek butai/patalpos, esantys name, būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai.
Apibendrinant, individualių namų gyventojams aktualūs įvairūs klausimai, pradedant nuo šildymo išlaidų mažinimo ir renovacijos, baigiant išmaniaisiais namais ir bendrijų valdymu. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad galėtumėte priimtiInformuojame, kad svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutinku
tags: #individualiu #namu #gyventojams