Intelektinė nuosavybė yra svarbus turtas, kurio perleidimas turi būti atliekamas laikantis įstatymų. Lietuvoje intelektinės nuosavybės perleidimą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius intelektinės nuosavybės perleidimo būdus, atsižvelgiant į tai, kokios rūšies intelektinė nuosavybė yra perleidžiama.
Autorinių Teisių Perleidimas
Autorinės teisės gali būti perleistos sutartimi. Svarbu, kad sutartis būtų sudaryta raštu ir aiškiai apibrėžtų perleidžiamas teises bei perleidimo sąlygas. Autorius gali perleisti visas arba tik dalį savo teisių.
Pavyzdžiui, autorius gali perleisti teisę atgaminti kūrinį, platinti jį, versti į kitas kalbas ar adaptuoti.
Kodėl seni kūriniai vėl patenka į autorių teisių apsaugą? – Prekių ženklų ir patentų teisės ekspertai
Patentų Perleidimas
Patentas gali būti perleistas visiškai arba dalinai. Perleidžiant patentą, būtina sudaryti rašytinę sutartį ir įregistruoti perleidimą Valstybiniame patentų biure. Tik įregistravus perleidimą, jis įgauna galią trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Patento perleidimo sutartyje turi būti nurodytas patento numeris, išradimo pavadinimas, perleidimo apimtis ir kitos svarbios sąlygos. Dalinis patento perleidimas gali apimti teisę naudoti išradimą tam tikroje teritorijoje arba tam tikroje pramonės šakoje.
Prekės Ženklų Perleidimas
Prekės ženklas gali būti perleistas kartu su įmone arba atskirai. Perleidžiant prekės ženklą, būtina sudaryti rašytinę sutartį ir įregistruoti perleidimą Valstybiniame patentų biure. Kaip ir patentų atveju, tik įregistravus perleidimą, jis įgauna galią trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Prekės ženklo perleidimo sutartyje turi būti nurodytas prekės ženklo registracijos numeris, prekės ar paslaugos, kurioms ženklas yra registruotas, perleidimo apimtis ir kitos svarbios sąlygos. Svarbu, kad perleidimas ne suklaidintų vartotojų dėl prekių ar paslaugų kilmės.
Kiti Intelektinės Nuosavybės Objektai
Be autorinių teisių, patentų ir prekės ženklų, intelektinės nuosavybės objektai gali būti ir kiti, pavyzdžiui, dizainas, komercinės paslaptys, know-how ir kt. Šių objektų perleidimas taip pat turi būti atliekamas sutarties pagrindu, atsižvelgiant į specifinius kiekvieno objekto ypatumus.
Komercinių paslapčių ir know-how perleidimo sutartyse būtina numatyti konfidencialumo sąlygas ir apribojimus, siekiant apsaugoti šią informaciją nuo neteisėto atskleidimo ar naudojimo.
Civilinio Kodekso Nuostatos
Civilinis kodeksas nustato bendruosius sutarčių sudarymo ir vykdymo principus, kurie taikomi ir intelektinės nuosavybės perleidimo sutartims. Civilinio kodekso normos dėl priverstinės hipotekos įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 d.
Civilinio kodekso 5.32 straipsnio ir 5.50 straipsnio 6 dalies normos įsigalioja nuo testamentų registro veiklos pradžios. Civilinio kodekso 6.767 straipsnio 2 dalies normos dėl franšizės sutarties sudarymo fakto registravimo juridinių asmenų registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.
Chronologija
Šioje lentelėje pateikiami Civilinio kodekso pakeitimai, susiję su intelektinės nuosavybės reglamentavimu:
| Data | Pakeitimas |
|---|---|
| 2025-09-25 | Pakeista XV-443 |
| 2025-06-26 | Pakeista XV-364 |
| 2024-11-12 | Pakeista XIV-269 |
| 2024-10-15 | Pakeista XIV-3146 |
| 2024-08-11 | Pakeista XIV-3026 |
Ši chronologija rodo, kad teisės aktai nuolat keičiasi, todėl svarbu sekti naujausias įstatymų pataisas ir atnaujinimus.
Intelektinės nuosavybės perleidimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir teisinio išmanymo. Siekiant užtikrinti, kad perleidimas būtų teisėtas ir veiksmingas, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus teisininkus, kurie specializuojasi intelektinės nuosavybės srityje.
tags: #intelektines #nuosavybes #peremimas