Interneto platybėse kasdien susiduriame su įvairiausiomis antraštėmis, tačiau ne visos jos yra sąžiningos. Neretai pasitaiko vadinamųjų "clickbait" antraščių, kurios siekia pritraukti dėmesį sensacingais pažadais, tačiau realybėje turinys neatitinka lūkesčių. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra "clickbait" antraštės, kaip jos veikia ir kaip atpažinti bei apsisaugoti nuo tokios klaidinančios informacijos.
Kas yra "clickbait" antraštės?
"Clickbait" - tai antraštės, kurios yra sukurtos taip, kad skatintų vartotojus paspausti nuorodą, dažnai naudojant sensacingus, perdėtus ar klaidinančius teiginius. Tokios antraštės dažnai žada stebuklus, neįtikėtinas istorijas ar šokiruojančius atradimus. Pavyzdžiui:
- „Perskaitę šį straipsnį nepatikėsite savo akimis“
- „Pamatykite, kaip dabar atrodo šis aktorius“
- „Moteris manė, kad iš prieglaudos pasiėmė kačiuką - tiesa paaiškėjo tik vėliau“
- „Štai, ką nuo jūsų slepia mokslininkai: šis papildas padės apsisaugoti nuo koronaviruso“
Tokios antraštės siekia manipuliuoti mūsų smalsumu ir emocijomis, kad paspaustume nuorodą. Tačiau dažnai paaiškėja, kad straipsnio turinys neatitinka antraštės pažadų arba yra visiškai nesusijęs su ja.
Kaip veikia "clickbait" antraštės?
Ekspertai teigia, kad sudėtingos situacijos ar krizės tik suaktyvina tokio turinio atsiradimą, nes sukčiai paprastai bando pasinaudoti susidariusia situacija. Per krizes padaugėja ir tų paprastų, ne tik susijusių su krize, kabliukų.
Kaip aiškina Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė, tokios antraštės dažnai piešia kokius nors apokaliptinius scenarijus: po pandemijos pasaulis jau niekada nebus toks pat. Iš principo tai dažnai aplinką skirsto į juodą ir baltą.
A. Grišinas pastebi, kad žiniasklaidos priemones taip elgtis paragina ir patys skaitytojai. Jeigu antraštė užkabina, žmonės linkę straipsnį atsidaryti ir tuo gali būti bandoma pasinaudoti.
"Clickbait" antraštės veikia keliais būdais:
- Apeliuoja į emocijas: Antraštės dažnai sukelia smalsumą, baimę, nuostabą ar kitas stiprias emocijas.
- Naudoja neaiškius teiginius: Antraštės sąmoningai paliekamos neaiškios, kad sukeltų smalsumą ir paskatintų paspausti nuorodą.
- Žada stebuklus ar sensacijas: Antraštės žada neįtikėtinus rezultatus, greitus sprendimus ar šokiruojančius atradimus.
Kaip atpažinti "clickbait" antraštes?
Norint apsisaugoti nuo "clickbait" antraščių, svarbu išmokti jas atpažinti. Štai keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Antraštė skamba per gerai, kad būtų tiesa.
- Antraštėje naudojami perdėti ar sensacingi teiginiai.
- Antraštė yra neaiški ir nekonkreti.
- Antraštė apeliuoja į stiprias emocijas.
- Svetainė, kurioje randama antraštė, atrodo nepatikima ar abejotina.
Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė taip pat rekomenduoja, naršant internete, atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį, panaršyti po pačią svetainę. Kaip atkreipia dėmesį ekspertė, dažniausiai daugelyje internetinių svetainių veikia daugiau nei vienas puslapis: atskiros rubrikos, grafos, atskiri įrašai ir kt. Netikrose internetinėse svetainėse tėra vos vienas ar keli puslapiai, į kuriuos tiesiogiai nukreipiami vartotojai.
Kaip apsisaugoti nuo "clickbait" antraščių?
Apsisaugoti nuo "clickbait" antraščių nėra sudėtinga, jei laikomės kelių paprastų taisyklių:
- Būkite kritiški: Prieš paspausdami ant antraštės, pagalvokite, ar ji skamba patikimai.
- Patikrinkite šaltinį: Atkreipkite dėmesį į svetainės, kurioje randate antraštę, reputaciją.
- Skaitykite atsiliepimus: Paieškokite atsiliepimų apie svetainę ar straipsnį.
- Ignoruokite sensacingas antraštes: Venkite antraščių, kurios žada stebuklus ar šokiruojančius atradimus.
- Tikrinkite informaciją: Jei antraštė skamba įdomiai, patikrinkite informaciją kituose šaltiniuose.
Reikėtų įprasti tikrinti informaciją. Tikrinti, ar yra toks autorius, ar yra toks gydytojas, kuris neva kalbinamas straipsnyje, ar yra toks adresas. Jeigu tai yra parduotuvė, ar paskambinus kas nors atsako. Jeigu neįmanoma paskambinti, ar parašius laišką kas nors atsako. Jeigu neatsako į laišką, didelė tikimybė, kad negausite prekės, neatgausite pinigų.
Ž. Sederevičiūtės-Pačiauskienės nuomone, kovojant su klaidinančia ir netikra informacija daug greičiau suveiktų interneto vartotojų švietimas. Svarbu paaiškinti nustatytą klaidinantį faktą. Vartotojams tai būtų įdomu ir prisidėtų visuomenės švietimo bei melagingų žinių sklaidos.