Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje: teisiniai aspektai ir naujausios tendencijos

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje yra aktualus ir svarbus klausimas, susijęs su įvairiais teisiniais, ekonominiais ir socialiniais aspektais. Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje prasideda nuo aiškaus supratimo apie teisinius reikalavimus ir procedūras.

Analizuojant Lietuvos teises aktus, reguliuojančius užsieniečių teisinę padėtį, akivaizdu, kad įveikti numatytą užsieniečių įdarbinimo procedūrą nėra labai paprasta. Lietuvos įstatymai numato paprastesnes procedūras atstovams tų profesijų, kurių trūksta Lietuvoje.

Užsieniečiai, norintys dirbti Lietuvoje, susiduria su iššūkiais, susijusiais su dokumentų tvarkymu ir leidimų gavimu. Leidimas dirbti yra būtinas, norint legaliai įsidarbinti Lietuvoje. Yra kelios leidimo gauti galimybės, priklausomai nuo planuojamo darbo trukmės ir darbuotojo kvalifikacijos. Dokumentų tvarkymas ir leidimų gavimas gali atrodyti sudėtingas ir laiko reikalaujantis procesas. Tačiau, kreipiantis į profesionalias įdarbinimo paslaugų centras, galima žymiai palengvinti šią procedūrą.

Beje, supaprastinta tvarka darbdaviai gali įdarbinti ir užsieniečius, kurie Lietuvoje yra baigę studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programą baigimo. Jiems taip pat nėra reikalingas leidimas dirbti - dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje jie gali kreiptis darbo pagrindu.

Lietuvos viza gali būti išduodama ne ilgiau nei metams net tais atvejais, kai ji yra išduodama leidimo dirbti pagrindu. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai, ketinantys gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo turėti aukštojo mokslo diplomą arba gauti Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai. Sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams negali būti išduodamas ilgiau nei dvejiems metams.

Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti. Praėjus dvejiems metams, užsienietis turi teisę pakeisti darbdavį - tam nereikia naujo Užimtumo tarnybos sprendimo.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. atsirado dar viena galimybė įdarbinti Lietuvoje esančius užsieniečius-prieglobsčio prašytojus. Remiantis oficialiai skelbiama Migracijos departamento statistika, 2019 m. Lietuvoje gauti 646 prieglobsčio prašytojų prašymai, dar 277 neišnagrinėti prašymai persikėlė iš ankstesnių metų. 2020 m. sausio 1 d. buvo likę neišnagrinėti 424 prašymai. Nors neskelbiama, kiek laiko nagrinėjami prašymai, galima preziumuoti, kad bent pusės neišnagrinėtų prašymų trukmė viršijo 6 mėnesius, o tai leidžia galvoti, kad daugiau kaip 200 užsieniečių Lietuvoje 2020 m. sausio 1 d.

Užsienietis, kuriam išduota viza kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti ir pas kitą darbdavį.

Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio ar kito nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Valstybės duomenų agentūros paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.

Kaip penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms. Siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, naujoje tvarkoje nustatomos aplinkybės, pavyzdžiui, įmonė užsiima fiktyvia veikla arba nevykdo veiklos Lietuvoje, kurias identifikavus, bendrovė nebegali kviesti įsidarbinti užsieniečių šešis mėnesius.

„Didėjantys darbo migracijos srautai kelia rimtų iššūkių. Reaguodami į šių dienų migracijos procesus pasaulyje bei pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, privalome užtikrinti, kad imigracijos procedūromis mūsų šalyje nebūtų piktnaudžiaujama“, - pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.

Be to, nustačius, kad užsienietį kviečiasi įmonė, kuri negali įdarbinti užsieniečių, jo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus nepriimamas. Pasak pranešimo, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir reguliuoti užsieniečių srautus, nuo šiol išorės paslaugų teikėjų sąrašą tvirtins vidaus reikalų ministras savo įsakymu - iki šiol tai darė Migracijos departamentas. Pastarasis turės suderinti išorės paslaugų teikėjų sąrašą su Valstybės saugumo departamentu, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei pateikti tvirtinti vidaus reikalų ministrui.

Šiuo metu išorės paslaugų teikėjai yra 34 valstybėse. Praėjusiais metais į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys - Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti laikino darbo migrantų leidimų sistemą. „Prezidentas siūlo naują apykaitinės migracijos mechanizmą. Jį galima būtų pavadinti laikino darbo leidimų sistema. Esmė šios sistemos būtų tokia, kad užsieniečiai nustatytos kvotos ribose galėtų atvykti tik pas konkretų darbdavį, negalėtų keisti darbdavio Lietuvoje ir vėliausiai po dvejų metų turėtų išvykti iš Lietuvos bent šešerių mėnesių laikotarpiui. Tai reikštų, kad tai būtų grynai darbui atvykstantys imigrantai. Jie laikui bėgant neįgautų teisės į šeimų susijungimą Lietuvoje ir negalėtų pretenduoti į Lietuvos gyventojo statusą“, - G.

Pasak D. „Turėtume atsisakyti galimybės viršijus nustatytą kvotą įsivežti darbuotojus mokant kiek didesnį atlyginimą. Kaip teigė D. „Statybos sektorius, logistika ar socialinės paslaugos - būtent į tai (prezidento siūlymai - ELTA) būtų orientuota“, - aiškino D. Prezidento patarėjas pažymėjo, kad minėtos G. „Čia prezidento iniciatyva, mes pateiksime Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus ir atitinkamai Seime turės būti svarstoma“, - sakė D.

Anot spaudos konferencijoje Prezidentūroje dalyvavusio vidaus reikalų viceministro Gintaro Aliksandravičiaus, praėjusių metų užsieniečių įdarbinimo kvota buvo 24,83 tūkst. „Pagal paskutinę gyventojų apklausą, 67 procentai Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl didėjančios migracijos. Atitinkamai mes irgi konstatuojame, kad tai yra susirūpinimo reikalaujantis klausimas. Per pastaruosius ketverius metus užsienio piliečių skaičius Lietuvoje ženkliai, eksponentiškai išaugo iki 7,5 procento. Jei tokia tendencija toliau išliks, susidursime su rimta tiek valstybės, tiek visuomenė problema, ypač sparčiai mažėjančio gimstamumo kontekste“, - aiškino D.

Anot jo, imtis migracijos griežtinimo priemonių verčia ir žmonių nuogąstavimai dėl užsienio valstybėse nekontroliuojant migracijos atsiradusių reiškinių. „Migracijos procedūros neturėtų skatinti verslo atsivežti kiek galima daugiau darbuotojų. Jos, tos priemonės ir kvotos turėtų skatinti darbdavius ieškoti darbo jėgos Lietuvoje“, - pabrėžė G. D. „Turėtume galvoti apie didesnę atsakomybę verslui.

Remiantis šių metų liepos 1 d. duomenimis, daugiausia užsieniečių įdarbinta apdirbamosios gamybos (24 tūkst.), apdirbamosios gamybos - dešimtadalis (14,5 tūkst.). ir ryšių sektoriuje įdarbinta 5,9 tūkst. ir maitinimo paslaugų - 5,4 tūkst. užsieniečiai žemės ūkio sektoriuje nėra paklausūs. taisytojai bei miškų ūkio darbininkai. tarnyboje pateikiama 700-850 darbo pasiūlymų. darbininkams. nesamdė. žemės ūkio sektoriuje darbuotojų iš užsienio beveik nėra.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje išaugo 23,3 tūkst. ir siekia 42 120. Iki 2026 m. Lietuvoje gali gyventi apie 500 tūkst. užsienio piliečių statistikoje. Sparčiausiai auga Indijos piliečių, uzbekų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pastebimas darbo imigrantų iš Afrikos srautas. Užsieniečių geografija ganėtinai plati, tačiau daugiausia jų dirba apdirbamosios gamybos ir saugojimo veiklos įmonėse.

Užsieniečių darbuotojų nuoma yra itin lankstus ir praktiškas sprendimas įmonėms, siekiančioms efektyviai valdyti savo darbo jėgos poreikius. Lankstumas yra vienas iš pagrindinių užsieniečių darbuotojų nuomos privalumų. Mažesnės administracinės naštos taip pat yra svarbus aspektas. Visi su įdarbinimu, dokumentų tvarkymu ir darbo leidimų gavimu susiję procesai tenka nuomos paslaugas teikiančiai įmonei. Darbuotojų nuoma suteikia galimybę pasiekti darbuotojus iš įvairių šalių, įskaitant tuos, kurie gali turėti specifinių įgūdžių ar patirties, sunkiai randamos vietinėje darbo rinkoje.

Įmonės, norinčios pasinaudoti užsieniečių darbuotojų nuoma, paprastai kreipiasi į specializuotas įdarbinimo ar laikino įdarbinimo agentūras. Šios agentūros turi reikiamus leidimus ir patirtį darbui su užsieniečiais, taip pat išmano visus teisinius reikalavimus, susijusius su užsieniečių įdarbinimu. Nors užsieniečių darbuotojų nuoma siūlo daug privalumų, svarbu pasirinkti patikimą ir patyrusią agentūrą, kuri užtikrintų sklandų viso proceso eigą.

Ukrainos darbuotojai yra vertinami dėl savo darbštumo, atsidavimo ir adaptacijos gebėjimų. Jie sudaro svarbią darbo jėgos dalį daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, kur yra didelė paklausa įvairių sektorių kvalifikuotiems ir nekvalifikuotiems darbuotojams. Ukrainos darbuotojai neabejotinai yra svarbus išteklius Lietuvos ir visos Europos darbo rinkose. Jų indėlis į ekonomikos augimą, kultūrinę įvairovę ir socialinę sanglaudą yra neįkainojamas.

Sėkmingas užsieniečių įtraukimas į darbo rinką gali atnešti didelę naudą įmonėms, ieškančioms kvalifikuotos darbo jėgos.

Užsieniečių įdarbinimas sektoriuose:

tags: #is #uzsieniecio #nuomuojasi #darbuotojus