Apribojimai Išieškojimui iš Skolininko Turto Lietuvoje

Vykdymo procesas yra griežtai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos tvarkos. Vienas iš pagrindinių principų yra tas, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų dalyvių teisių.

Šiame straipsnyje aptarsime, į kokį turtą negali būti nukreipiamas išieškojimas, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.

668 straipsnis. Išieškojimo negalimumas

Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato tam tikrus apribojimus, į ką negalima nukreipti išieškojimo. Šie apribojimai skirti apsaugoti skolininko ir jo šeimos būtiniausius poreikius.

Pagal CPK 668 straipsnį, išieškojimas negali būti nukreipiamas į:

• Buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi.
• Pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).
• Visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.

Vykdant išieškojimą iš valstybės, savivaldybės ar biudžetinių įstaigų, išieškojimas gali būti nukreipiamas tik į joms priklausančias pinigines lėšas.

Išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas netaikomas, kai lėšos išieškomos dėl pažeidimų.

Civilinė byla Nr. 2S-2258-392/2016 iliustruoja, kaip teismai sprendžia ginčus dėl išieškojimo apribojimų taikymo. Šioje byloje pareiškėjas S. M. skundė antstolės veiksmus, teigdamas, kad iš jo neteisėtai išieškomos lėšos, reikalingos būtiniausiems poreikiams įkalinimo įstaigoje tenkinti. Teismas atmetė skundą, nurodydamas, kad į pataisos namų sąskaitą įplaukiančios lėšos nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus, kai išieškojimas negalimas.

Skolininko Turto Areštas ir Išieškojimo Eilė

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

CPK numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:

1. Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
2. Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
3. Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).

Svarbu: Jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.

Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Apribojimai Išieškojimui iš Būsto

Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.

Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.

Lentelė. Išieškojimo apribojimai pagal CPK 668 straipsnį

Areštuoto Turto Realizavimas ir Varžytinės

Areštuoto turto realizavimas - tai areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių per antstolius. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybę taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas.

Jei turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė, tokiu atveju areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę susirasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis) ir tokiu būdu turtą parduoti jam palankesnėmis sąlygomis.

Skolininkui pačiam nesusiradus turto pirkėjo, turtą realizuoja antstolis.

Varžytinės būna pirmosios ir antrosios, tam tikrais atvejais varžytines tenka pakartoti, todėl būna pirmosios pakartotinės ir antrosios pakartotinės. Per pirmąsias varžytines antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), o per antrąsias varžytines šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.

Antrosios varžytinės skelbiamos tada, kai išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo.

Tais atvejais, kai ir antrosios varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Skola lieka nepadengta. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą (CPK 723 straipsnis).

Jei turto antstoliui nepavyksta realizuoti jis grąžinamas skolininkui, tačiau antstolio vykdymo išlaidas skolininkas privalo padengti. Tiksliau vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o vėliau jos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis).

Turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina arba turtas buvo įkainotas nepagrįstai didesne nei rinkos verte ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos turtą parduoti iš antrų varžytinių. Tokiu atveju patenkinus mažesne apimtimi išieškotojo reikalavimus ir sukeliant neigiamų padarinių skolininkui.

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio. Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis teisinės konsultacijos.

Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija iliustruoja, kaip netikėtai galima netekti turto dėl skolų. Moteris neteko pusės buto dėl įsiskolinimų už bendrabutį, kuriame negyveno. Ši istorija rodo, kaip svarbu žinoti savo teises ir ginti savo interesus teisme.

Daugelis žmonių jaučiasi nesmagiai, kai apie jų finansines problemas sužino aplinkiniai. Kaip reikėtų pasirūpinti informacijos apie savo skolas konfidencialumu. Ar vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo neišvengiamai siunčiamas į darbovietę arba mokymosi įstaigą? Antstolis nesiekia pakenkti skolingo asmens reputacijai ir neturi tikslo informuoti darbovietę apie jo skolas. Vykdymo proceso tikslas yra išieškoti lėšas. Todėl antstolis noriai priima aktyvių žmonių pasiūlymus bei derina palankiausius išieškojimo būdus. Bendradarbiaujant su antstoliu, visada yra galimybė išsaugoti privačios informacijos konfidencialumą. Patikimiausias būdas išvengti vykdomojo dokumento patekimo į darbovietę - susitarti su išieškotoju, kad jis šio dokumento nepateiktų antstoliui.

Sužinojus, kad priimtas sprendimas bus vykdomas, reikėtų kreiptis į išieškotoją ir su juo aptarti, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir per kokį terminą bus grąžinama skola. Paprastai žmogus gerokai anksčiau už antstolį sužino apie savo skolas ir jo atžvilgiu priimtus teismų ar kitų institucijų sprendimus. Pavyzdžiui, teismui priėmus sprendimą, lieka 20 dienų terminas iki jo įsiteisėjimo. Tad, jeigu nesirengiama ginčyti sprendimo aukštesnės instancijos teisme, galima iš karto tartis su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo. Po to, kai kreditorius jau pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui, skolininkas vėl turi ne mažiau kaip 5 - 10 dienų (nuo antstolio raginimo ar pranešimo išsiuntimo dienos), per kurias gal padengti įsiskolinimą geruoju. Norint apsisaugoti nuo galimų nemalonumų darbovietėje, taip pat galima tartis su antstoliu arba išieškotoju, kad pinigines lėšas būtų leidžiama savarankiškai mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai išieškotojui. Dėl to reikėtų pasirūpinti pažymomis apie gaunamą darbo užmokestį. Jeigu nuo gaunamų darbo pajamų dydžio priklauso ir periodiškai mokėtina suma (pavyzdžiui, alimentai), tokias pažymas antstoliui reikėtų pateikti kuo dažniau. Išieškotojas ir antstolis neturi abejoti, ar skolininkas nebando nuslėpti dalies pajamų ir išvengti didesnių išskaitų. Kitas būdas - prašyti antstolio nukreipti išieškojimą ne į atlyginimą, bet į kitą turtą.

Kai išieškomi alimentai, sveikatai padaryta žala, su maitintojo gyvybės atėmimu susijusi žala, taip pat tais atvejais, kai reikia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, iš uždarbio ar kitų pajamų, kurios neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), gali būti išskaitoma 30 proc. gaunamos sumos (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Visų kitų rūšių išieškoms gali būti išskaitoma 20 proc. gaunamų pajamų, jei ko kito nenustato įstatymas ar teismas. Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. gaunamos sumos. Iš darbo užmokesčio ir kitų išmokų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 proc. lėšų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Įstatymai nereglamentuoja, kokia suma po išskaitų turi likti skolininkui - nustatomi tik maksimalūs išskaitymo dydžiai. Terminų, per kuriuos gali būti daromos išskaitos, taip pat nėra. Skola gali būti išieškoma visą gyvenimą, pirmiau iš darbo užmokesčio, vėliau - iš pensijos. Tačiau skolininkas turi teisę žinoti, kiek ir pagal kokius dokumentus jis yra atsiskaitęs. Jeigu išskaitos daromos darbovietėje, čia galima prašyti pažymų, kiek lėšų yra išskaičiuota pagal vieną ar kitą dokumentą ir kiek dar liko išieškoti. Tokios pažymos išduodamos nemokamai. Visas kitas įmonės išlaidas, susijusias su pinigų pervedimu bankiniais pavedimais, jau turi padengti pats skolininkas. Išlaidos, susijusios su pinigų išmokėjimu grynaisiais ar persiuntimu paštu, išskaičiuojamos iš asmenų, kuriems pinigai išmokami ar siunčiami.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir jo pajamos viršija MMA, jis gali prašyti sumažinti periodiškai išieškomą sumą. Tokiu atveju reikėtų su rašytiniu prašymu kreiptis į antstolį. Išskaitoma skolos dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Tačiau tokiu būdu negali būti mažinama įstatymų ar teismo nustatyta dalis - dėl jos pakeitimo jau reikėtų kreiptis į teismą.

Pagal CPK 663 straipsnį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima padengti per šešis mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Skolininko ar jo šeimos narių prašymu teismas taip pat gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį būstą, būtiną šiems asmenims gyventi, jeigu skola susidarė neatsiskaičius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.

Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t. y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų. Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu 2 ar 3 punkte nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

tags: #isieskojimas #negali #buti #nukreipiamas