Šiame straipsnyje aptariami išskirtinio būsto statybos sektoriaus teisiniai aspektai Lietuvoje, analizuojant konkrečių įmonių dalyvavimą teismų bylose bei teisės aktų taikymo ypatumus.
Įmonių dalyvavimas teismų bylose
Nuo 2013 metų įmonė UAB "Redus LT" dalyvavo 16 civilinių bylų. Šiame sąraše pateikiamos tik tos bylos, kurios buvo skelbtos viešai. Skelbiamos tik civilinės Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardų teismų bylos.
Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Išskirtinio būsto statyba” ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma teismo pripažinti atsakovo 2020-09-16 pranešimą dėl vienašalio rangos sutarties nutraukimo neteisėtu ir pripažinti, kad rangos sutartis nutraukta ne dėl Ieškovo kaltės.
Bylų pavyzdžiai, kuriuose minimos Klaipėdos apygardos teismo nutartys:
- Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 15 d.
- Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
Rangos sutarčių vykdymo priežiūra
Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - Įstatymas) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko 2019-05-29 Rangos sutarties Nr. I dalis. „Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, Galinio Pylimo g. 17, vidaus patalpų ir inžinerinių sistemų remonto darbai“, 2019-04-17 skelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, pirkimo Nr. Dalinis 2019-05-29 Rangos sutarties Nr. II dalis. III dalis. IV dalis. vykdymo vertinimą.
Tarnyba, atlikusi Rangos sutarties vykdymo pagal pasirašytas trišales sutartis vertinimą, Įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė. Rangos sutarties vykdymo metu tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ir subrangovo UAB „Vauksa“ 2020-08-10 buvo sudaryta trišalė tiesioginio atsiskaitymo sutartis Nr. J9-2253.
Pastebėtina, kad Rangos sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. spalio 1 dienos, tačiau UAB „Vauksa“ 2020 m. [1] Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-12-31 raštas Nr. [2] 2020-10-16 atliktų darbų aktas Nr. 1, 2020-10-30 atliktų darbų aktas Nr. Nr. 2, UAB „Vauksa“ 2020-10-19 PVM sąskaita faktūra Serija VAU_A Nr. 121355, UAB „Vauksa“ 2020-10-30 PVM sąskaita faktūra VAU_A Nr.
Piktnaudžiavimas teise: teoriniai ir praktiniai aspektai
Problemos aktualumas ir mokslinis naujumas. ias civilines subjektines teises savo nuo~ikra. is socialinis santykis sudtingumas suponuoja poreik/ juos reguliuoti taip, kad nebkts sudaromos prielaidos vienam asmeniui /gyvendinant civilines subjektines teises kartu paneigti kits subjekts teises ar teistus interesus, o socialiniai konfliktai bkts sprend~iami panaudojant optimalias asmens susitarimo galimybes.
iams, s~iningumo ir protingumo principams bkdu, t.y. per~engiant civilinis teisis /gyvendinimo ribas, ir pripa~/sta tok/ asmens elges/ piktnaud~iavimu teise. Prielaida u~tikrinti neleistinum piktnaud~iauti teise yra socialin subjektinis teisis prigimtis bet kuri teis yra nustatoma tam tikram socialiai reikamingam tikslui. Akivaizdu, kad negalima leisti individui net ir savo subjektin teis /gyvendinti ne pagal jos socialin paskirt/, bei aitaip sukelti ~al kits asmens teisms ir teistiems interesams.
.statyms leidjas, siekdamas iavengti tokis situacijs, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 1.2 straipsnyje (toliau str.) /tvirtino imperatyv, u~kertant/ keli piktnaud~iauti teise. Neleistinumas piktnaud~iauti savo teise detalizuojamas 1.137 str. 3 d., kuriame numatyta, kad draud~iama piktnaud~iauti savo teise, t.y. Ma~a to, LR CK 1.137 str. yra /tvirtintas bendro pobkd~io draudimas. Vadinasi, taikomas tada, kai specialiais atvejais draudimas nra reglamentuotas kitaip. Natkralu, kad teismai vadovaudamiesi ia Romos imperijos laiks paveldta teiss taikymo nuostata lex specialis derogat legi generali, taiko konkretaus pobkd~io specialisias teiss normas, kurios iasamiau reglamentuoja atitinkamus civilinius teisinius santykius.
Kvestionuotina, gal vis dlto draudimas piktnaud~iauti teise yra perteklin LR CK nuostata. Ar funkcionalumo pa~ikriu tikslingiau bkts laikytis pozicijos, kad draudimo piktnaud~iauti teise nuostata yra tarsi rezervin, t.y. ias teisinio reglamentavimo spragas. ios konkretaus civilinio teisinio santykio at~vilgiu, /gyvendinant ir taikant piktnaud~iavimo teise institut, turts bkti sprend~iamos vienintelis teisingumo vykdytojs teisms. Atkreiptinas dmesys, kad kits valstybis teisms praktikoje jau yra suformuota atitinkama pozicija neleistinumo piktnaud~iauti teise instituto interpretavimo bei taikymo klausimais.
Iki aiol negausi teisms praktika rodo, kad Lietuvos teismai nedr/sta naudotis aiuo institutu, ir tik pastaraisiais metais matyti tendencija, kad vis da~niau yra apskritai minimas neleistinumas piktnaud~iauti teise kaip savarankiaka teisin konstrukcija. Pamintina, kad piktnaud~iavimas teise yra tema, kuriai Lietuvos teisin literatkra iki aiol nra skyrusi pakankamai dmesio. iau buvo iavedama netiesiogiai: Konstitucijos 28 str., reikalaudamas, jog asmuo, /gyvendindamas savo teises, nevar~yts kits asmens teisis, bei Lietuvos Tarybs Socialistins Respublikos civilinio kodekso (toliau LTRS CK) 5 str., nustatantis civilinis teisis /gyvendinimo principus, reiakia ne k kit, kaip draudim piktnaud~iauti teise, t.y. iai ar turint tiksl pa~eisti ar kitaip suvar~yti kits asmens teises. io teise, interess. Taigi draudimo piktnaud~iauti teise u~uomazgs galima rasti LTRS CK 5 str.
To meto aktualijoms aptarti buvo 1996 m. publikuotas V. Mikelno mokslinis straipsnis Piktnaud~iavimas teise , kuriame buvo aptariama u~sienio aalis patirtis ir svarstomos hipotetins prielaidos dl piktnaud~iavimo teise, kaip savarankiako instituto /statyminio reglamentavimo /tvirtinimo reikalingumo Lietuvos civilins teiss sistemoje. Primus dabartin/ LR CK, neleistinumas piktnaud~iauti teise buvo labai aiakiai /tvirtintas kaip savarankiaka teisin konstrukcija. Nepaisant to, ai teisin kategorija ir toliau nebuvo kompleksiakai nagrinta teiss moksle tik fragmentiakai aptariama civilinio kodekso komentare bei civilins teiss vadovliuose.
Kyla mokslin problema, kad esant teisins literatkros stokai ir bendrojo pobkd~io reglamentavimui neaiaku, ar teisms praktikoje yra tinkamai identifikuojamas neleistinumas piktnaud~iauti teise kaip savarankiaka teisin konstrukcija bei ar tinkamai teismas vadovaujasi LR CK 1.137 str. 3 d. us. Atsi~velgiant / tai, kad piktnaud~iavimo teise institutas nra iasamiai nagrintas Lietuvos teisinje literatkroje, nebuvo keltos ar analizuojamos problemos susijusios su aio instituto efektyviu taikymu, yra bktina pateikti Lietuvos teisms praktikos analiz, siekiant atskleisti piktnaud~iavimo teise instituto funkcionalum Lietuvos civilinje apyvartoje.
Darbo tikslas iasamiai ir sistemiakai iaanalizuoti ir /vertinti kaip yra taikomas draudimas piktnaud~iauti teise Lietuvos teisms praktikoje bei nustatyti aktualiausias teorines ir praktines aio instituto aiakinimo ir taikymo problemas. Sistemiakai pateikiant u~sienio aalis patirt/ bei teisin/ reguliavim, iasamiai aptarti ir /vertinti neleistinumo piktnaud~iauti teise instituto teisin prigimt/ ir kryptis, kuriomis yra pltojama piktnaud~iavimo civilinmis subjektinmis teismis doktrina.
Visapusiakai aptarti Lietuvoje /tvirtinto draudimo piktnaud~iauti teise samprat, jam keliamus tikslus ir siektin rezultat. Kompleksiakai iaanalizuoti Lietuvos teisms praktik, nagrinjamu klausimu ir /vertinti bei sistemiakai pateikti pagrindinius aspektus. Hipotez. Tyrimo metodai. Taikomas sistemins analizs metodas, kuris naudojamas siekiant tinkamai iasiaiakinti teisines nuostatas. Pagrindinis empirinis tyrimo metodas visame magistro darbe yra dokuments analizs metodas.
`is darbas turi neabejotinai tiek teorin, tiek praktin reikam. Tyrimo aaltiniai. Darbe naudotasi Lietuvos bei u~sienio valstybis moksline literatkra mokslinmis monografijomis, teiss akts komentarais, moksliniais straipsniais, vadovliais.
Piktnaudžiavimas teise: paradoksalios situacijos
Piktnaud~iavimo teise problema yra ne tipin ir daugeliu atveju iakylanti paradoksaliose situacijose. iau vienais atvejais drastiakas teiss savo teiss /gyvendinimas laikomas neteistu, t.y. piktnaud~iavimu teise, kitais ne. is civilinius teisinius santykius atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo. Asmuo /gyvendina civilines subjektines teises, siekdamas patenkinti savo poreikius. Dar senovs Romos teisininkai susidurdavo su tuo, kad asmuo /gyvendindamas jam suteikt civilin subjektin teis padarydavo ~al kitiems asmenims. iu, jei naudojasi savo teismis).
Kiekvienas ~mogus galjo veikti vadovaudamasis tik savo interesais, pavyzd~iui, galjo pastatyti savo sklype aukat nam, kuris u~stos avies kaimynui, o kiti savo interesais tegul rkpinasi patys. is asmens interess ir kits teiss subjekts naudojimsi savo teismis. Nuostata buvo /tvirtinta teisine formule, kad piktnaud~iavimas yra neleistinas (malitiis non est indulgendum). `i taisykl apibr~, kad yra tam tikros teisis /gyvendinimo ribos.
Tenka pa~ymti, jog romns teiss /naaas formuluojant draudimo piktnaud~iauti teise princip teisinje literatkroje vertinamas prieataringai. Antai V. io civilinio teisinio santykio aalies reikalavimus, kurie atitinka aios teiss socialin paskirt/. Kita vertus, pasak M. pasakytina apie romns teiss po~ikr/ / verg kaip daikt (instrumentum vocale) ir daiktines teises turimas / j/) neatitinka socialins subjektins teiss paskirties, kaip ji suprantama aiuolaikine prasme. is socialinis poreikis. io civilinio teisinio santykio subjekto reikalavimus, kurie atitinka aios teiss socialin paskirt/, ne/galina teigti, jog tokios nuostatos nesilaik ir romns teis.
ios piktnaud~iavim teise. io teisis deklaracijoje 1789 metais. `io dokumento 4 straipsnis skelbia: Laisv yra galimyb daryti visk, kas nedaro ~alos kitam. iomis teismis. is, nuomonis reiakimas yra viena ia vertingiausis ~mogaus teisis ir kiekvienas pilietis gali laisvai pasisakyti, raayti, spausdinti tik atsakydamas u~ piktnaud~iavim ta teise. Atitinkamai viening piktnaud~iavimo teise teorij, Kontinentinje Europoje devynioliktame am~iuje pirmieji pradjo vystyti Pranckzijos teismai ir mokslin doktrina.
iau teismai savo praktikoje rmsi Pranckzijos civilinio kodekso 1382 str. /tvirtintu generalinio delikto institutu. 1915 metais Pranckzijos Kasacinis Teismas suformavo taisykl, kuria buvo /tvirtinta savininko, kuris naudojasi savo subjektine teise vien nordamas pakenkti kitam asmeniui ir ia to negaudamas jokios naudos sau, atsakomyb. Klasikiniu pavyzd~iu laikomas Pranckzijos teisms praktikos atvejis, kai pirm kart buvo apribota absoliuti nuosavybs teis. 1855 metais Kalmaro mieste savininkas ant savo namo stogo pastat didel krosn/ be dkmtraukio, su tikslu u~stoti kaimynui avies. Teismas prim sprendim sugriauti t dirbtin/ ~idin/ remdamasis tuo, kad /statymas nepripa~/sta kaltu asmens, kuris naudojasi savo teismis, iaskyrus jei jis naudojasi savo teismis su iaimtiniu tikslu sukelti ~al kitam asmeniui ir negaudamas ia to jokios naudos sau.
iau ai teis turi bkti /gyvendinama pateisinamo ir rimto intereso ribose. Prieaingu atveju, kai veiksmai prieatarauja moraliniams principams, teismas pripa~/sta tok/ asmens veikim, kuris yra nepateisinamas jokiais asmeniniais interesais, bet tik atneaa ~al kitam asmeniui, kaip inspiruot piktavaliaks ketinims. `is laiks Pranckzijos teisms praktika piktnaud~iavimo teise atvejus pripa~/sta interpretuodama civilinio kodekso 1382 ir 1383 str., kuriuose reguliuojama atsakomyb u~ ~alos padarym. is, teisminio bylos nagrinjimo, nuosavybs ir darbo teiss srityse. Kaip matome, aios valstybs civilins teiss sistema pagrindiniu kriterijumi, kuriuo yra grind~iama piktnaud~iavimo teise doktrina, laik tiesiogin/ tiksl sukelti ~al. inio tikslo pakenkti. ios valstybs.
Iaskirtinai pamintina, kad XIX-XX a. vokiakosios tradicijos kontinentins Europos valstybse, teiskkroje /sitvirtino vadinamoji chicane . is schikane, russ H8:0=0. Chicane (aptariamu atveju Schikaneverbot), kaip teisin kategorija reiak piktnaud~iavim teise su vieninteliu tikslu pakenkti kitam asmeniui, sukeliant ~al. Vokietija, Austrija ir `veicarija vienos pirmsjs /tvirtino toki piktnaud~iavimo teise teorij /tvirtino /statyminiu lygmeniu. Pirm kart klausimas, ar imtis sankcijs siekiant iavengti piktnaud~iavimo teise, bktent chicane forma, iakilo, kai buvo sudaromas Vokietijos civilinio svado projektas.
Kaip pirmoje, taip ir antroje komisijoje, dirbusioje su aiuos projektu, klausimas bendrai u~drausti chicane atnaujinamas, bet abu kartus lemiamas sprendimas neigiamas. Pagrindiniai argumentai buvo, kad apskritai chicane /tvirtinimas pakenkts teisingumo tvirtumui ir sukelts neigiam poveik/. Nepaisant tokios pozicijos, Bundesratas /trauk / projekt nuostat, orientuot / nuosavybs teisinius santykius. i kodekso dal/. Tokiu bkdu paplito ir /sitvirtino civilinio kodekso 226 str. nuostata, teigianti, kad teiss /gyvendinimas yra neteistas, jei jo pagrindinis tikslas sukelti ~al kitam asmeniui. Austrijos civilinis kodeksas numato, jei asmuo, naudodamasis teise, laikosi teistumo ribs, jis nra atsakingas u~ ~al sukelt kitam asmeniui. Aiaku, kad aiuo atveju teiss norma nukreipia adresat / kitus susijusius straipsnius, nes kyla visai pagr/stas klausimas, ar yra aiakiai apibr~tos tos teistumo ribos naudojimosi teise atveju.
Austrijos civilinio kodekso 1295 str. ia teise, subjektas atsako tiktai tuo atveju, jei /gyvendindamas savo teis turjo akivaizds tiksl pakenkti kitam asmeniui. Pamintina, kad bktent chicane forma atlikt piktnaud~iavim teise draud~ia Austrijos /statyms leidjas. Vokietijos pavyzd~iu pasuko ia `veicarijos /statyms leidjas. Jis piktnaud~iavim sieja s~iningumo principu. `veicarijos civilinio kodekso 2 str. numatyta, kad kiekvienas /gyvendindamas savo teises turi veikti s~iningai. Akivaizdus piktnaud~iavimas teise yra nepriimtinas ir /statyms nesaugomas.
Pa~ymtina tai, kad bktent chicane /tvirtinimo klausimas daugelio tess mokslininks gretose sukl abejonis dl piktnaud~iavimo teise instituto praktinio pritaikomumo civilins teiss aakoje. Manytina, kad ia teiss teoretiks polemikos galima iaskirti tris po~ikrius / piktnaud~iavimo teise ir civilins teiss abipus/ santyk/. Vieni js rmsi pirmine senovs Romos jurists pozicija ir sikl neigiam atsakym / ai problem. Pagrindinis aalininks argumentas buvo, jog neleistinumo piktnaud~iauti teise teorija silpnina civilin/ teisin/ apibr~tum ir /veda daug neaiakums, nes asmuo savo civilines teises su~ino ne ia /statymo, o post factum ia teismo sprendimo.
`iai pozicijai atstovaujantys mokslininkai iareiak neigiam po~ikr/ / apskritai vis piktnaud~iavimo teise teorij ir neiaskyr draudimo chicane jis buvo laikomas deliktu. ios laisvs subjektinis teisis disponavimo atveju. iajam po~ikriui priklaus visi teiss mokslo tyrintojai piktnaud~iavim teise siejantys su s~iningumo koncepcija. `iuo atveju argumentai pagr/sti objektyvija s~iningumo samprata. ias /statymo leid~iams /gyvendinimo forms ribas.
Piktnaud~iavimas teise chicane forma da~niausiai formuluojamas kaip draudimas fiziniams ir juridiniams asmenims naudojantis teise atlikti veiksmus, kuris iaskirtinis tikslas padaryti ~al kitam asmeniui. Reikia pripa~inti, jog teismin praktika, susijusi su aiuo institutu, daugelyje valstybis yra labai nedidel. Ne iaimtis ir teiss mokslas, kur ais institutas kelia daug prieataravims ir diskusijs dl chicane vertinimo. Nesutariama dl daugelio aspekts: ar visuomet turi bkti veikiama piktybiakai, ar /manoma /vykdyti chicane ir aplaid~iai elgiantis, t.y. ius veiksmus reikia /rodyti, kad asmuo turjo tik vienintel/ tiksl sukelti ~al kitam asmeniui, ar ais tikslas egzistuoja kartu su kitais aalutiniais ketinimais, svarstoma ar sukelta ~ala gali pasireikati tiek materialiniais, tiek moraliniais nuostoliais.
Pamintina, kad daugeliu atveju, prajus keleriems metams po /tvirtinimo piktnaud~iavimo teise tik chicane forma pastebta, kad nuostata nra labai veiksminga. Pagrindiniai argumentai buvo, kad chicane atveju labai sunku /rodyti ~al bei kvestionuotina aios nuostatos veikimo apimtis, t.y. siauras piktnaud~iavimo teise traktavimas neapm atvejs, kuomet naudojantis ...
Statybos įmonių kvalifikacijos atestatai
SSVA: Išduotas statybos veiklos įmonių kvalifikacijos atestatas. Suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangovu. (duomenys atnaujinti 2025-10-13).
Kitos statybos įmonės Lietuvoje
- „ADESO" - generalinis statybų rangovas. Mūsų kompetencija apima visą statybos paslaugų spektrą - projektavimą, statybos darbų atlikimą bei generalinę rangą.
- Tilsta, UAB stato ir remontuoja įvairiausių konstrukcijų ir sudėtingumo tiltus ir viadukus - plieninius ir gelžbetoninius, medinius ir plienbetonius, iš surenkamų elementų ir monolitinius, su iš anksto įtempta ir karkasine armatūra bei kt.
- Agentus, UAB stato naujus pastatus bei renovuoja ir rekonstruoja senus statinius: Naujų pastatų statyba: visuomeniniai pastatai ir prekybos paskirties pastatai, gyvenamieji pastatai bei įvairūs individualūs pastatai, sandėliavimo paskirties pastatai, biurų statyba visoje Lietuvoje.
- UAB VERSLO - tai statybos įmonė, įkurta 2012 metais ir pasižyminti solidžia statybų sektoriuje sukaupta darbo patirtimi, apimančia projektus ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje.
tags: #isskirtinio #busto #statyba #bylos