Izraelio žemės naudojimas: inovacijos ir tvarumas

Izraelis - valstybė Artimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūros rytuose, besiribojanti su Libanu, Sirija, Jordanija, Egiptu. Pagal pagrindinius įstatymus Izraelis save skelbia žydų demokratine respublika. Šalis patenka į subtropinio, Viduržemio jūros tipo klimato juostą, kur vasaros ilgos, karštos ir sausos, o žiemos trumpos, vėsios ir drėgnos. Ne daugelis šalių gali pasigirti tokia geografine įvairove nedidelėje teritorijoje - Viduržemio jūros paplūdimiai, kvapą gniaužiantis kalvų ir slėnių grožis, gąsdinanti Negyvosios jūros ramybė, įspūdingasis Ramono krateris ir beveik pusę šalies ploto užimanti Negevo dykuma.

Tačiau, nepaisant gamtinių iššūkių ir ribotų išteklių, Izraelis sugebėjo sukurti modernų ir efektyvų žemės ūkio sektorių. Šalis yra pripažinta pasauline lydere žemės ūkio technologijų inovacijose. Izraelio maisto produktų eksporto metinė vertė siekia apie 2 mlrd. dolerių, tačiau izraelietiškų žemės ūkio technologijų naujovių pasaulis nori dar labiau ir kasmet jų nuperka už 4,5 mlrd. dolerių.

Kaip Izraeliui pavyko pasiekti tokių rezultatų? Kokios inovacijos ir technologijos leidžia šiai šaliai sėkmingai ūkininkauti net ir atšiauriomis gamtinėmis sąlygomis?

Vandens valdymas: gyvybiškai svarbus išteklius

Vanduo Izraeliui yra aukso vertės išteklius. Teiginys, kad vanduo yra svarbesnis negu gamtiniai energijos ištekliai, turi realų pagrindą. Ne veltui Izraelyje veikia Energetikos ir vandens išteklių ministerija. Tausus vandens naudojimas žemės ūkyje, laistymo būdai - tai labai aktualu Izraelyje, nes klimatas yra viduržemio subtropinis, pasižymintis ilgomis, sausomis ir karštomis vasaromis bei trumpomis, vėsiomis ir drėgnomis žiemomis.

Dėl Izraelio geografinės padėties bei regioninių šalies ypatybių, šaliai būdingi nemaži regioniniai klimato skirtumai. Nuo gegužės iki rugsėjo kritulių praktiškai nepasitaiko. Sausuoju laikotarpiu pučia sausas ir karštas pietų vėjas. Vasaros jūros pakrantėje labai drėgnos, tačiau Negevo dykumoje - labai sausos. Šalčiausias mėnuo - sausis (5-12 °C), karščiausias - rugpjūtis (18-38 °C). Daugiau negu 70 proc. kritulių iškrenta lapkričio-kovo mėnesiais. Negevo dykumoje per metus iškrenta apie 50 mm kritulių, o šiaurėje - apie 900 mm.

Štai keletas pagrindinių vandens valdymo strategijų, kurias taiko Izraelis:

• Nuotekų valymas ir perdirbimas: Gerai išvystyta nuotekų tvarkymo sistema leidžia perdirbti 80 proc. viso nuotekų vandens, ir net 100 procentų Tel Avivo miesto ir jo apylinkių nuotekų. Kol kas tai pasaulinis rekordas. Apdorotas cheminiu ir biologiniu būdu, nuotekų vanduo lėtai sunkiamas per smėlio filtrus ir išvalomas iki tokio lygio, kad tinka ne tik žemės ūkiui, kur sudaro 50 proc. viso irigacijai naudojamo vandens, bet ir buitiniam naudojimui. Palyginimui, kitos pasaulio šios srities pirmūnės: Ispanija teperdirba 15 proc., Australija - 9 proc. nuotekų vandens.
• Jūros vandens gėlinimas: Kita technologija - jūros vandens nudruskinimas, vadinamasis vandens gėlinimas. Pirmoji geriamojo vandens gaminimo iš jūros vandens stotis pradėjo veikti 1997 m., tačiau technologijos ištakos - nedidelė mokslininkų komanda, susibūrusi Ben Guriono universitete septintajame dešimtmetyje. Palei Viduržemio jūrą pastatytos nudruskinimo gamyklos ir beveik visas geriamojo vandens poreikis miestuose tenkinamas gėlinant jūros vandenį. Šalis yra pasaulinė lyderė vandens gėlinimo ir regeneravimo technologijų srityje.

Vandens gėlinimo schema

Išmanusis laistymas: efektyvumas ir derlius

Be laistymo sistemų nė vienas daržovių laukas neįsivaizduojamas. Izraelis stipriai pažengęs ir vadinamųjų išmaniųjų vamzdžių srityje. Specialios konstrukcijos drėkinimo sistemos leidžia ne tik perpus sumažinti sunaudojimo vandens kiekį, bet dar ir iki 50 proc. padidinti derlių. Augalas ne „skandinamas", laistant vandeniu ir jį, ir žemę aplinkui, o maitinamas tiesiai „per burną" - šaknis.

Požeminių vamzdžių ir žarnelių struktūra, atsižvelgiant į augalų užsodinimo tankį, leidžia tiksliai paskirstyti vandenį ir maistines medžiagas individualiai kiekvienam augalui. Ir tik tiek, kiek jam reikia. Kadangi žemė aplink augalą nedrėkinama, veši tik tas augalas, kuris reikalingas - piktžolėms užaugti maisto ir drėgmės tiesiog nepakanka.

Anksčiau vyravusią purškiamą laistymo sistemą pakeitė lašelinė. Purškiamoji sistema dažniausiai naudojama ruošiant dirvą, o dygstantiems ir augantiems augalams - lašelinės sistemos. Lašelinio laistymo privalumai:

• Augalai tolygiai aprūpinami reikiamu vandens kiekiu.
• Lengviau ir efektyviau tręšiama (laukuose kartu su laistymu įrengtos ir tręšimo sistemos - didelės talpos su trąšų koncentratu, iš kurių mitybinis tirpalas per dozatorius kartu su vandeniu paduodamas augalams).
• Augalų lapai neapdega, kas atsitikdavo naudojant purškiamą laistymo sistemą (kadangi naudojamas jūros ar nuotekų išvalytas vanduo, jam nugaravus ant lapų paviršiaus susidarydavo didesnės druskų koncentracijos).
• Mažesnė ligų tikimybė, augalų lapija ir antžeminė dalis lieka sausi, išvengiama perteklinės drėgmės, dėl kurios kyla infekcijų grėsmė.

Kadangi vandens svarba yra lemiama, valstybė nutiesia vamzdyną iki laukų, ir ūkiui belieka tik įrengti laistymo fertigacijos sistemą ir naudotis vandeniu. Įrengtas vamzdynas dažomas specialia spalva, kuri pažymi, kad šis vanduo yra išvalytas nuotekų ir gali būti naudojamas tik laistymui.

Lašelinio drėkinimo sistemos

Kibucai ir mošavai: unikalios žemės ūkio formos

Izraelyje paplitusios dvi unikalios žemės valdymo formos - kibucai ir mošavai.

• Kibucai - tai kolektyviniai ūkiai, kuriuose viskas valdoma bendrai, o nariai aprūpinami maistu, pastoge ir kitomis paslaugomis. Nuo pat savo atsiradimo kibucai gyvena pagal komunos taisyklę: iš kiekvieno pagal sugebėjimą - kiekvienam pagal darbą. Vis­kas spren­džia­ma ben­druo­se su­si­rin­ki­muo­se. Sa­vo gy­ven­to­jus ki­bu­cai ap­rū­pin­da­vo mais­tu, dra­bu­žiais, pa­sto­ge, ap­mo­kė­da­vo trans­por­to, švie­ti­mo, me­di­ci­nos ir kt. pa­slau­gas. Šiuo me­tu Iz­ra­e­ly­je yra 269 ki­bu­cai, juo­se gy­ve­na 116 tūkst. žmo­nių.
• Mošavai - tai savarankiškų ūkių kooperatyvai, kurie bendrai parduoda produkciją, perka techniką bei įrangą, kuria socialines tarnybas. Tai sa­va­ran­kiš­kų ūkių ko­o­pe­ra­ty­vai, ben­drai par­duo­dan­tys pro­duk­ci­ją, per­kan­tys tech­ni­ką bei įran­gą, ku­rian­tys so­cia­li­nes tar­ny­bas.

Šias dvi formas papildo centrinėje šalies dalyje ir Galilėjoje įsikūrusios arabų gyvenvietės su savo specifika.

Kibucas

Ekologinis ūkininkavimas: tausojantis gamtą

Nuolat intensyvinant žemės ūkio veiklą, nukenčia aplinka, todėl šalies žemės ūkiui keliami dideli ekologiniai reikalavimai. Karštų ir sausų regionų dirvožemiams labai trūksta organinių medžiagų, todėl jie mažai derlingi. Aukšta temperatūra palanki kenkėjams daugintis.

Tačiau Izraelio ekologiniai plotai ir šiltnamiai tapo dideliu bandymų lauku. Prof. Katano sukurtas dirvožemio apšvitinimas tapo pagrindiniu metodu nuo ligų, piktžolių ir kirmėlių, atsisakyta metilo bromido. Per pas­ku­ti­niuo­sius pen­ke­rius me­tus eko­lo­gi­nė ga­my­ba spar­čiai au­go, to­dėl Iz­ra­e­lio val­džia įtei­si­no šią že­mės ūkio ša­ką kaip pa­grin­di­nę.

Ty­ri­mams bu­vo skir­ta pi­ni­gų, įkur­ti du eko­lo­gi­nės žem­dir­bys­tės ban­dy­mų plo­tai - dar­žo­vių ir lau­ko au­ga­lų. No­rin­tiems vers­tis eko­lo­gi­ne žem­dir­bys­te bū­ti­na baig­ti vie­nos sa­vai­tės kur­sus. Tarp­tau­ti­nės ko­o­pe­ra­ci­jos cen­tras prie Iz­ra­e­lio že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos ren­gia tarp­tau­ti­nius kur­sus, ku­riuo­se kas­met pa­bu­vo­ja per 1,6 tūkst. da­ly­vių.

Iz­ra­e­lis vyk­do ben­drus pro­jek­tus su JAV, Vo­kie­ti­ja, Olan­di­ja ir kt. ša­li­mis. Eko­lo­gi­nės žem­dir­bys­tės kri­ti­kai įsi­ti­ki­nę, kad to­kia pro­duk­ci­ja tin­ka tik tur­tin­goms Va­ka­rų ša­lims. Dau­ge­liu at­ve­jų gal tai ir tie­sa, ta­čiau eko­lo­gi­nės žem­dir­bys­tės moks­li­nių ty­ri­mų is­to­ri­ja kur kas trum­pesnė ne­gu tra­di­ci­nio že­mės ūkio.

Žemės ūkio produkcija: įvairovė ir eksportas

Nors pusėje šalies teritorijos driekiasi dykumos, ir dirbama žemė užima tik apie 400 tūkst. ha, o 40 proc. dirbamos žemės drėkinama, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais. Izraelio žemdirbiai sudaro tik apie 3,4 proc. darbingų šalies gyventojų, tačiau vienas žemės ūkio dirbantysis gali išmaitinti 90 žmonių, todėl dalis žemės ūkio produkcijos eksportuojama.

Štai keletas svarbiausių Izraelio žemės ūkio produktų:

• Daržovės (pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos ir kt.)
• Vaisiai (citrusiniai, avokadai, bananai, obuoliai, vynuogės ir kt.)
• Grūdai (kviečiai, sorgai, kukurūzai)
• Pienas ir pieno produktai
• Paukštiena ir kiaušiniai

Centrinėje šalies dalyje plėtojama tvenkinių žuvininkystė, o išilgai jūros pakrantės įrengtuose specialiuose sodeliuose auginamos ir jūrinės žuvys.

Lentelė: Izraelio žemės ūkio statistika

Apibendrinant, Izraelio žemės naudojimas yra pavyzdys, kaip inovacijos, technologijos ir racionalus išteklių valdymas gali padėti sėkmingai ūkininkauti net ir sudėtingomis gamtinėmis sąlygomis. Šios šalies patirtis gali būti naudinga ir kitoms šalims, siekiančioms tvaraus žemės ūkio vystymo.

tags: #izraelis #zemes #naudojimas