Jaučiate nemalonų spaudimą ar skausmą kaktos, nosies ir akių srityje? Nors gerklės skausmas ar perštėjimas dažniausiai siejamas su peršalimo ligomis, kartais tai perspėja apie beprasidedančią anginą, arba kitaip ūminį tonzilitą. Su įvairiomis sinusito formomis susiduriama kiekvieną kartą peršalus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra sinusitas ir angina, jų atsiradimo priežastis, tipus, simptomus, gydymo būdus, taip pat galimas komplikacijas ir prevencijos būdus.

Sinusitas: priežastys, simptomai ir gydymas
„Gydytojas pataria“: kaip gydyti alerginę slogą ir kodėl pavasarį kankina ūminis sinusitas?
Sinusai (prienosiniai ančiai) yra kauluose esančios tuščios ertmės, išsidėsčiusios aplink nosį, akis ir skruostų srityje. Sinusitas, kitaip dar vadinamas sinuitu, yra sinusų gleivinės uždegimas.
Sinusito priežastys
Sinusito priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo veiksnių, kurie sutrikdo normalią nosies ertmių ir sinusų veiklą. Sinusitą gali sukelti virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos, alergijos, polipai, netaisyklinga nosies pertvara. Dažniausiai šią būklę sukelia virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas, kurios užblokuoja sinusų angas ir trukdo gleivėms nutekėti. Bakterinės ar grybelinės infekcijos taip pat gali išprovokuoti sinusitą (pasireiškia bakterinis arba grybelinis sinusitas). Kita dažna sinusito atsiradimo priežastis - alergijos ir įkvepiami alergenai, kurie dirgina nosį bei gali sukelti uždegimą, dėl kurio nosies ertmė užsiblokuoja. Dažniausiai tai nutinka, jei imuninė sistema yra susilpnėjusi arba esama anatominės nosies struktūros ypatumų, pavyzdžiui, kreiva nosies pertvara. Sinusitas gali prasidėti kartu su peršalimu, kadangi peršalimą sukėlęs virusas lemia nosies audinių paburkimą bei sinusų užkimšimą.
Sinusito tipai
Sinusitas gali būti ūminis arba lėtinis. Ūminis sinusitas vystosi greitai ir tęsiasi apie savaitę, kartais 2-3 savaites. Kai sinusito simptomai tęsiasi ilgiau nei 12 savaičių, diagnozuojamas lėtinis sinusitas. Ūminis sinusitas gali būti serozinis, pūlingas arba odontogeninis. Lėtinis sinusitas gali būti pūlingas, polipinis, hiperplastinis arba alerginis.
- Ūminis serozinis sinusitas: sinusus užpildo tąsus arba vandeningas sekretas.
- Ūminis pūlingas sinusitas: tiršti ir tąsūs pūliai.
- Ūminis odontogeninis sinusitas: pūliai gali būti dvokiantys, išsivysto dėl danties patologijos.
- Lėtinis pūlingas sinusitas: neretai kartu diagnozuojamas nosies pertvaros iškrypimas arba nosies kriauklių padidėjimas.
- Lėtinis polipinis sinusitas: atsiradimas susijęs su alergijomis ir alerginiu sinusitu, kadangi dažnos alerginės reakcijos sinuso gleivinėje bei gleivinės patinimai daro įtaką polipų susiformavimui.
- Hiperplastinis sinusitas: nustatomas tada, kai sinuso sienelių gleivinė sustorėja keletą milimetrų.
Sinusito simptomai
Sinusito požymiai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo tipo ir sunkumo. Sinusitą galima atpažinti iš tokių simptomų, kaip nemalonus spaudimas ar skausmas kaktos, nosies ir akių srityje, apsunkęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užsikimšusi, arba, priešingai - varvanti nosis, galvos skausmas, kosulys. Visgi vieni iš labiausiai paplitusių simptomų yra pasunkėjęs kvėpavimas, nosies gleivinės ir skruostų patinimas, užgulusi arba, priešingai - varvanti nosis. Dažnai pasitaiko nemalonus skausmas ar spaudimas kaktos, nosies ir akių srityje, kuris gali sustiprėti lenkiantis arba gulint. Sinusitas kūdikiui ar mažam vaikui dažnai yra sunkiau atpažįstamas, nes mažyliai dar nesugeba išreikšti, ką jaučia. Sinusitas vaikui, kuris jau yra paaugęs, dažniausiai pasireiškia panašiais simptomais kaip ir suaugusiesiems.
Svarbus rodiklis yra ir slogos trukmė - jei ji tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, tikrai reikia kreiptis į gydytoją. Tikėtina, kad išsivystė bakterinė infekcija ir prireiks antibiotikų.
Sinusito diagnostika
Sinusito diagnostika dažniausiai prasideda nuo išsamaus paciento simptomų įvertinimo ir fizinio patikrinimo. Gydytojas otorinolaringologas atlieka endoskopinę nosies landų apžiūrą - nedidele kamera apžiūrimos nosies landos, tikrinama, ar ten nėra pūlingo sekreto, didelio gleivinės paburkimo. Jeigu sergama ūminiu sinusitu, apžiūros metu pastebima paburkusi ir paraudusi gleivinė, gali būti matomi pūliai. Siekiant patikslinti diagnozę, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, endoskopija, kurios metu nosies ir sinusų ertmės yra tikrinamos naudojant ploną, lankstų vamzdelį su kamera. Diagnozei patvirtinti gali būti skiriama ir prienosinių ančių rentgenograma. Kartais, ypač sudėtingesniais atvejais, išsamesniems vaizdams išgauti gali prireikti atlikti kompiuterinę arba magnetinio rezonanso tomografiją.
Sinusito gydymas
Sinusito gydymas priklauso nuo uždegimo tipo, trukmės ir individualios paciento sveikatos būklės. Po išsamios apžiūros ir diagnozės patvirtinimo, gydytojas parenka tinkamiausią gydymo metodą. Lengvo ūminio sinusito gydymas namuose dažniausiai apima simptomų malšinimą ir gali apsiriboti paprastomis priemonėmis: pavyzdžiui, nereceptinių vaistų nuo uždegimo vartojimu, nosies plovimu fiziologiniu tirpalu ar drėkinančių priemonių naudojimu. Susirgus sinusitu rekomenduojama eiti į karštą dušą ar pagulėti šiltoje vonioje bei gerti daug šiltų skysčių, kadangi tai skatina sekreto skystėjimą ir lengvina jo pašalinimą. Sunkesniam ar lėtiniam sinusitui gali prireikti sudėtingesnio gydymo, įskaitant receptinius kortikosteroidus nosies purškalų pavidalu, kurie mažina uždegimą, ar antibiotikus, jei sinusito priežastis yra bakterinė infekcija. Jeigu sinusito sukėlėjas yra bakterijos, dažniausiai taikomas gydymas antiobiotikais. Jeigu atvejis yra sunkus arba konservatyvus gydymas nepadeda, gali būti taikomos medicininės procedūros - sinusito gydymas atsiurbiant sekretą, kuomet specialiu siurbliu per nosį išsiurbiamas sinusuose susikaupęs sekretas. Jei sinusitas nuolat kartojasi, o jo priežastis - polipai, patariama atlikti operaciją.
Sinusito komplikacijos
Sinusito komplikacijos, nors ir pasitaiko labai retai, tačiau gali būti itin rimtos. Negydomas sinusitas gali sukelti rimtų komplikacijų. Užsitęsęs sinusitas gali sukelti ausies arba plaučių uždegimą. Infekcija taip pat gali išplisti į akiduobes ir galvos smegenis, tokiu būdu paskatindama meningito atsiradimą.
Sinusito prevencija
Sinusito prevencija ypač svarbi tiems, kurie yra linkę į šią būklę ar patyrę jos simptomus anksčiau. Norint išvengti sinusito, reikėtų visapusiškai stiprinti imunitetą, šaltuoju metų laiku dėvėti galvos apdangalus, drėkinti patalpas. Peršalus, labai svarbu laiku pradėti gydymą, kad sloga nepereitų į sinusitą. Reguliarus nosies plovimas. Infekcijų vengimas. Sveika mityba ir pakankamas vandens vartojimas. Tinkamas oro drėkinimas. Alergijų valdymas.
Angina (ūminis tonzilitas): priežastys, simptomai ir gydymas

Angina, arba ūminis tonzilitas, yra bakterinės ar virusinės kilmės gomurio migdolų (tonzilių) uždegimas. Šia liga žmonės serga ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu sergančiųjų skaičius gerokai išauga, nes atsiranda palankios sąlygos daugintis ir plisti anginą sukeliantiems virusams ir bakterijoms. Tai dažna liga, kuria bent kartą gyvenime serga trečdalis visų 5-9 metų amžiaus vaikų. Jaunesni (iki 3 metų amžiaus) vaikai ir suaugusieji tonzilitu serga gerokai rečiau.
Tonzilių vaidmuo
Prieš pradedant kalbėti apie tai, kas sukelia anginą, pirmiausia verta aptarti, kokį vaidmenį žmogaus organizme atlieka gomurio migdolai, arba kitaip tonzilės. Šie organai yra svarbi (ypač vaikystėje) imuninės sistemos dalis ir veikia tarsi savotiški filtrai, kurie sulaiko ir pašalina pro nosį bei burną patenkančius mikroorganizmus. Tačiau kartais mikroorganizmai įveikia tonzilių filtrą ir sukelia jų uždegimą - tonzilitą.
Anginos priežastys
Ūminį tonzilitą sukelia bakterijos ar virusai, kurie į organizmą patenka oro-lašeliniu būdu. Dažniausiai bakterinį tonzilitą sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas Streptococcus pyogenes, rečiau - stafilokokai, pneumokokai. Streptococcus pyogenes sukeltas tonzilitas sudaro apie 10 proc.
Anginos formos
- Folikulinė angina: dėl bakterijų pažeistų gilesnių tonzilių audinių atsiranda pūlių. Folikulinė anginos forma yra sunkesnė, galimas karščiavimas iki 39 laipsnių, kamuoja stiprus gerklės skausmas. Tonzilės būna paburkusios, gali būti padengtos balkšvais taškeliais. Laiku ir tinkamai gydoma folikulinė forma praeina per 5-7 dienas.
- Lakūninė angina: pūliai padengia visą tonzilės paviršių. Lakūninės anginos simptomai panašūs į folikulinės. Lakūninė - per 10 dienų.
- Katarinė angina: užsikrėtus virusiniu ūminiu tonzilitu, pasireiškia katarinė forma, kai uždegimas kyla tik tonzilių paviršiuje. Ligos pradžioje ima perštėti gerklę, atsiranda skausmas ryjant, vargina bendras silpnumas, galvos skausmas, gali matytis pūlinukai. Ši anginos forma yra lengviausia, jos gydymas trunka 3-5 dienas. Jei per tiek laiko būklė negerėja, būtina kreiptis į gydytoją, siekiant užkirsti kelią komplikacijoms.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei tampa itin skausminga ryti seiles, sunku prasižioti ar skausmas intensyvėja vienoje ryklės pusėje, būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Išvardinti požymiai gali reikšti, kad gomurio migdoluose esanti infekcija išplito į greta esančias sritis.
Anginos gydymas
Pagrindinis gydymas esant tiek virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui yra skausmo malšinimas. Tam naudojami vietinio veikimo preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Mažiems vaikams (iki 3-4 m.) rekomenduojama naudoti pastiles, nes skalavimo skystį jie gali nuryti, o purškalas gali sukelti gerklų spazmą. Skausmą malšinti taip pat galima paracetamoliu ar ibuprofenu. Skausmo malšinimas būtinas, kadangi dėl didelio skausmo ligoniui darosi sunku valgyti ir gerti. Anginos gydymas namuose gali apimti ir gerklės skalavimą druskos tirpalu. Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti gydymą antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvinio baltymo koncentraciją. Pradėjus vartoti antibiotikus būtinas visas gydymo kursas, trunkantis 10 dienų. Priešingu atveju po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Profilaktikai gali būti skiriamos gerosios burnos bakterijos, rekomenduojamas bendras organizmo stiprinimas, ypač po antibiotikų kurso.
Anginos prevencija
Angina užkrečiama, todėl svarbu dažnai plauti rankas, vengti ilgo kontakto su tonzilitu sergančiais asmenimis iki 24 val. Taip pat reikėtų nepamiršti nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą. Itin svarbu sveikai ir subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, skirti laiko veiklai, kuri padėtų atsikratyti per dieną susikaupusios įtampos ir streso, sureguliuoti miego-poilsio režimą, daugiau laiko praleisti gryname ore.
Sloga ir sinusitas: ką svarbu žinoti
Užsikimšusių ir spaudžiančių sinusų pojūtis, galvos skausmas pasilenkus ir tiršta geltona sloga, kuri tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, - tai gali būti sinusų uždegimo, paprastai vadinamo sinusitu, simptomai. Neverta nekreipti dėmesio į slogą. Teigiama, kad negydoma ji trunka septynias dienas, o gydoma - savaitę, tačiau šiame sarkastiškame posakyje tiesos nėra. Negydoma sloga gali atnešti nemalonių ir net rimtų komplikacijų. Viena iš jų yra sinusitas.
Kaip gydyti slogą?
Kad taip neatsitiktų, būtina palaikyti organizmą kovoje su virusais ir pradėti gydyti net ir lengvą slogą. Puikus būdas kovoti su sloga yra inhaliacijos. Jos veiksmingos, saugios ir neturi šalutinio poveikio. Jas galima naudoti net kūdikiams - prekyboje esama modernių inhaliatorių su vaikams pritaikytais antgaliais. Taip pat nepamirškite, kad kovojant su virusais svarbi ir nosies higiena. Vis dažniau kalbama, kad nosies pūtimas į nosinaitę nėra geriausias būdas kovoti su sloga - tai sukelia sekreto, kuris, beje, turi baktericidinių savybių, perteklių. Gera išeitis - naudoti hipertoninius jūros druskos tirpalus aerozolio pavidalu. Jie ne sausina, o drėkina gleivinę, suteikdami palengvėjimo pojūtį. Panaudojus jį lengviau išvalyti nosį - nuo skysčio, kuris savaime išteka iš nosies. Todėl nereikia stipriai pūsti, kad nebūtų pažeistos, pavyzdžiui, ausys. Vaikams, pasitarus su vaikų gydytoju, galima naudoti aspiratorių, t. y. prietaisą sekretui ištraukti.
Kiti sinusų užsikimšimo veiksniai
Sinusų angos užsikimšimą gali lemti ne tik virusinės infekcijos. Pasitaiko atvejų, kai tai sukelia kiti veiksniai, pavyzdžiui, kreiva nosies pertvara, anatominiai sinuso ertmės srities skirtumai arba polipai nosyje ar sinusuose. Labai svarbu stebėti ligos eigą, o iškilus gydymo sunkumams apsilankyti pas otorinolaringologą. Specialistas galės diagnozuoti problemos priežastį.
COVID-19 ir uoslės praradimas
Nors koronaviruso sukeliamai COVID-19 infekcijai būdingi įvairūs ir gana skirtingi simptomai, uoslės ir / ar skonio pojūčio praradimas visuomenėje tapo kone išskirtiniu šios ligos požymiu. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Otorinolaringologijos centro vadovės gydytojos otorinolaringologės Ingos Tamošaitienės, iš tiesų šis simptomas būdingas maždaug trečdaliui sergančiųjų COVID-19. Uoslės sutrikimui užsitęsus ilgiau nei dvi savaites, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją uoslės netekimo priežastį. Svarbu įvertinti, ar uoslės suprastėjimą lėmė COVID-19, ar žymus nosies paburkimas, kiti pažeidimai. Priklausomai nuo diagnozės, gydytojas gali skirti labiausiai tinkantį gydymą, kuris pagreitintų uoslės atgavimą.
COVID-19 komplikacijos
Gydytoja otorinolaringologė I. Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos COVID-19 persirgusius pacientus kamuoja ir refliukso paūmėjimas. Ji atkreipia dėmesį, kad kai kuriuos COVID-19 persirgusius pacientus kamuoja ir refliukso paūmėjimas. „Dėl užsitęsusio kosulio, infekcijos simptomams malšinti vartotų medikamentų, streso gali paūmėti ir gastroezofaginio refliukso liga, kuriai būdingi ir tokie simptomai kaip balso prikimimas, kvėpavimo takų dirginimą primenantis stemplės sudirgimas, skatinantis norą krenkšti, diskomfortas gerklėje“, - sako gydytoja otorinolaringologė.
Jei minėti simptomai: kvapo ir / ar skonio pojūčių susilpnėjimas ar netekimas, sloga ar kosulys tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, rekomenduojama apsilankyti pas ausų, nosies, gerklės (LOR) gydytoją ir atlikti išsamesnį LOR ištyrimą.
Lėtinė sloga: kada kreiptis į gydytoją
Visiškai nekaltai atrodantis nosies užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas naktimis gali slėpti klastingą ligą, apie kurią daugelis gyventojų net nesusimąsto kovodami su užsitęsusia sloga. Varvanti nosis, sloga dažnam gyventojui praeina be jokių komplikacijų, tačiau kartais ji gali virsti lėtine sloga, kuriai išgydyti gali prireikti ir operacijos. Pasak gydytojos, lėtine slogą galima vadinti tuomet, kai ji nesibaigia ir užsitęsia ilgiau nei tris savaites.
Taip pat kalbant apie lėtinę slogą, svarbu, nepamiršti ir alerginės slogos, kuri taip pat gyventojus gali kankinti ilgą laiką. Jei sloga yra alerginė ir žmogus jos negydo, nesisaugo kontakto su alergenu, jam gali atsirasti nosies polipozė. Viena iš užsitęsusios ir negydomos slogos komplikacijų gali būti ir rinosinusitas. Medikė įspėjo, kad pro pirštus žiūrėti į slogą, užgulusį kvėpavimą ar sunkumą nosyje nereikėtų ne tik dėl galimų negydomų lėtinės slogos rizikų.
Įspėjimas dėl vėžinių susirgimų
Medikė įspėjo, kad pro pirštus žiūrėti į slogą, užgulusį kvėpavimą ar sunkumą nosyje nereikėtų ne tik dėl galimų negydomų lėtinės slogos rizikų. „Didelė dalis žmonių, jausdami nosies užgulimą, pavyzdžiui, miegant, delsia kreiptis į specialistą. Tačiau pastebima, kad daugėja onkologijos susirgimų ir navikų sinusų srityje. O čia tie patys elementarūs simptomai. Todėl jausdami diskomfortą nosyje ar sunkesnį kvėpavimą gyventojai turėtų nedelsi ir kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų, ar nėra jokių neįprastų darinių“, - įspėjo E. Morozaitė.
Chirurginis gydymas
Kaip pasakojo gydytoja, lėtinei slogai gydyti gali būti taikomas neoperacinis arba chirurginis gydymo būdai. Gyventojui, kuris kreipiasi į specialistą dėl nesibaigiančios slogos, pirmiausiai visuomet siūlomas nechirurginis gydymas, tačiau jam esant neefektyviam ar nuolat atsinaujinant slogai, gali prireikti ir sudėtingesnių gydymo būdų nei vaistai. Kaip pridėjo specialistė, po operacijos pacientas gali džiaugtis sumažėjusia sekrecija, kuri gali varginti lėtinės slogos metu ne tik dėl varvančios nosies, bet ir sekrecijos nuolatinio tekėjimo į gerklę.