JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė importo muitus milijardinės vertės kiniškoms prekėms, iš dalies bausdamas Pekiną už tariamas intelektinės nuosavybės vagystes, kurios, Vašingtono teigimu, JAV bendrovėms atsieina net 600 mlrd. JAV dolerių per metus. Tačiau Kinija šiuos kaltinimus neigia.
JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio biuro neseniai paskelbtoje ataskaitoje Kinija buvo apkaltinta surengusi kibernetinių atakų prieš Amerikos įmones kampaniją, kurią tariamai remia valstybė. Siekdama atsikratyti prekiautojos suklastotomis prekėmis reputacijos, Kinija pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų, stengdamasi stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.
Intelektinė nuosavybė apima nematerialius kūrinius, tokius kaip patentai, prekių ženklai ir autoriaus teisės.
Kinijos iniciatyvos intelektinės nuosavybės apsaugai stiprinti
Kinijos valstybės planus rengianti Nacionalinė plėtros ir reformų komisija kartu su dar 37 vyriausybės institucijomis parengė bendrą veiksmų planą, pagal kurį bus imamasi priemonių prieš daugkartinius intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjus, kuriems grės įvairios griežtos bausmės ir apribojimai, jeigu jie pateks į „juodąjį sąrašą“.
Taikydama naująsias priemones, Kinija sieks šioje srityje kurti socialinio kredito tipo sistemą ir skelbti nacionalinį sąrašą intelektinės nuosavybės teisių pažeidėjų, kuriems skirtingos reguliavimo institucijos galės skirti įvairias bausmes. Pavyzdžiui, Nacionalinė intelektinės nuosavybės administracija pasirūpins, kad į sąrašą patekusioms įmonėms ir asmenims būtų sunkiau užregistruoti patentus ir ginti patento savininko teises. O kitos institucijos galės užtikrinti, kad pažeidėjai turėtų mažiau galimybių naudotis valstybės parama ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose arba iš viso jų neturėtų. Pažeidimai bus įrašomi į įmonės ar asmens kredito istorijoje.
Fiziniams asmenims taip pat gali būti uždrausta eiti pareigas valstybinių įmonių valdybose, pirkti turtą ar vykti prabangių atostogų. Bankams bus liepta atidžiau svarstyti sprendimus dėl kredito linijų suteikimo, o į „juodąjį sąrašą“ patekusioms įmonėms gali būti uždrausta leisti obligacijas.
Į „nesąžiningai besielgiančių“ intelektinės nuosavybės pažeidėjų sąrašą pateks įmonės ir asmenys, kurie pakartotinai pažeidė patentų teises, nesilaikė ankstesnių nutarimų dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir, be kita ko, pateikė suklastotus dokumentus, kai teikė patento paraiškas.
Ekspertų nuomonės
„Tie, kas veikia intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje, neabejotinai sveikina šį žingsnį,“ - sakė Bobas Jinas, intelektinės nuosavybės teisės srityje besispecializuojančios Pekino advokatų kontoros „LexField“ partneris. Jo teigimu, šiomis priemonėmis intelektinės nuosavybės teisių apsaugos srityje žengiamas dar vienas žingsnis teisinga kryptimi, nes serijinių pažeidėjų baudimui bus panaudotos valstybės galios. Kai tie patys asmenys pakartotinai rimtai nusižengia, „mes neturime gero būdo išspręsti šią problemą, todėl šios priemonės iš tikrųjų gali būti naudingos“, - pažymėjo B.Jinas.
JAV pozicija ir kaltinimai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė importo muitus milijardinės vertės kiniškoms prekėms, iš dalies bausdamas Pekiną už tariamas intelektinės nuosavybės vagystes, kurios, Vašingtono teigimu, JAV bendrovėms atsieina net 600 mlrd. JAV dolerių per metus. Tačiau Kinija šiuos kaltinimus neigia. Pasiekus paliaubas prekybos kare, Baltieji rūmai paskelbė, jog abi šalys sutiko derėtis dėl „struktūrinių pokyčių“, kad Kinijoje būtų sustiprinta intelektinės nuosavybės teisių apsauga.
JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio biuro neseniai paskelbtoje ataskaitoje Kinija buvo apkaltinta surengusi kibernetinių atakų prieš Amerikos įmones kampaniją, kurią tariamai remia valstybė. Siekdama atsikratyti prekiautojos suklastotomis prekėmis reputacijos, Kinija pastaraisiais metais ėmėsi veiksmų, stengdamasi stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Be kita ko, buvo įsteigti specializuoti intelektinės nuosavybės teismai, nagrinėjantys ginčus dėl patentų, taip pat autorių teisių bei prekių ženklų teisių pažeidimus.
Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas
Balandžio 6 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (VPB), Kinijos Liaudies Respublikos intelektinės nuosavybės tarnyba (SIPO) ir LPK Lietuvos-Kinijos verslo taryba, surengė seminarą, kuriame VPB ir SIPO atstovai pristatė intelektinės nuosavybės reikšmę verslui ir intelektinės nuosavybės apsaugos Kinijoje aktualijas.
LPK vykdomosios direktorės Giedrės Švedienės teigimu, Kinijos rinka yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų - 2016 m. prekybos apyvarta su Kinija sudarė 840 milijonų eurų, eksportas - 123 mln. Ir šie skaičiai nuolat auga. Seminare dalyvavęs Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys pabrėžė intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą verslui.
Pasak jo, praėjusiais metais VPB pateikta beveik 6 tūkst. paraiškų pramoninės nuosavybės objektams registruoti. Šis paraiškų skaičius išradimų patentams, papildomos apsaugos liudijimams gauti, dizainams ar prekių ženklams registruoti išlieka stabilus. Tačiau suvestiniai praėjusių metų duomenys rodo, kad padaugėjo nacionalinių patentų paraiškų (28 proc.), nacionalinių prekių ženklų paraiškų (9 proc.) ir nacionalinių dizaino paraiškų (57 proc.), lyginant su 2015 m. duomenimis. 2016 m. buvo paduotos 153 nacionalinės patentų paraiškos. Iš jų 95 paraiškas pateikė Lietuvos pareiškėjai, 58 paraiškas - pareiškėjai iš užsienio.
Prekybos derybos ir susitarimai
Kinija penktadienį patvirtino, jog su Jungtinėmis Valstijomis buvo suderintas vadinamasis pirmojo etapo prekybos susitarimas, kuriame, be kita ko, yra numatytas laipsniškas papildomų importo muitų panaikinimas ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos priemonės, tačiau dviem šalims dar reikia jį pasirašyti.
Kinijos prekybos viceministras Wangas Shouwenas reporteriams pareiškė, jog Vašingtonas sutiko „laipsniškai panaikinti“ kiniškoms prekėms nustatytus muitus, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. O finansų viceministras Liao Minas pareiškė, jog Kinija nenustatys papildomų muitų JAV prekėms, kuriuos buvo planuota įvesti, jeigu Jungtinės Valstijos neatsisakytų planų sekmadienį dar padidinti tam tikroms kiniškoms prekėms taikomus importo muitus.
JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais, ketvirtadienį pranešė, jog Vašingtonas Pekinui pasiūlė perpus sumažinti maždaug 360 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms šiuo metu taikomus importo muitus ir atsisakyti gruodžio 15 dieną planuojamo muitų padidinimo. Pasak šaltinių, pasiūlymą sumažinti kiniškoms prekėms šiuo metu taikomus importo muitus Vašingtonas pateikė per maždaug penkias paskutines dienas. Jų duomenimis, mainais Jungtinės Valstijos reikalauja, kad Kinija aiškiai įsipareigotų pirkti didelius JAV žemės ūkio produktų ir kitų prekių kiekius, taip pat saugoti JAV bendrovių intelektinės nuosavybės teises ir plačiau atverti Kinijos finansinių paslaugų rinką. Tuo atveju, jeigu Kinija neįvykdys kurių nors iš šių įsipareigojimų, muitai bus padidinti iki ankstesnių lygių, pažymėjo šaltiniai.
JAV ir Kinija pastaraisiais metais vėlėsi į prekybos karą, tačiau šalių santykiai atšilo, abiejų valstybių prezidentams gruodį sutarus dėl 90 dienų „paliaubų“.
„Gruodžio 21 dieną JAV ir Kinija organizavo derybas telefonu viceministrų lygiu, kurių metu buvo apsikeista tokiais klausimais, kaip prekybos balansas ir intelektinės nuosavybės apsaugos sustiprinimas, ir buvo pasiektas progresas“, - rašoma Kinijos komercijos ministerijos pranešime. Tai buvo antras tokio pobūdžio JAV ir Kinijos atstovų pokalbis.
Su derybomis susiję šaltiniai teigia, kad pagrindas apima algoritmo ir kitų intelektinės nuosavybės teisių licencijavimą. Praktikoje tai reiškia, kad Kinija galėtų suteikti leidimą JAV įsikūrusiai bendrovei naudoti rekomendacijų variklį pagal licencijos sutartį, o ne perduoti visišką nuosavybę.
Septyni klausimai, nulemsiantys derybų sėkmę
Intelektinė nuosavybė: Jungtinių Valstijų mesti kaltinimai, esą Kinija verčia amerikiečių kompanijas dalytis įslaptintomis technologijomis ir vagia intelektinę nuosavybę, yra vienas aštriausių klausimų ir gali pakišti koją bet kokiam galimam susitarimui.
„Huawei“ ir 5G: „Huawei Technologies Co.“, didžiausia Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintoja, ilgą laiką neigė JAV ir jos sąjungininkių kaltinimus dėl valstybės remiamo šnipinėjimo.
„Pagaminta Kinijoje 2025“: Pekino „Pagaminta Kinijoje 2025“ planu siekiama, kad Kinija taptų pažangia gamybos lydere, sutelkiant dėmesį į 10 kylančių pramonės sektorių, įskaitant robotiką, švarios energijos transporto priemones ir biotechnologijas.
Energija: Prekybos įtampa sutrukdė abiems šalims pelningą sandorį: JAV tampa svarbia naftos ir gamtinių dujų eksportuotoja, o Kinija - stambiausia jų pirkėja.
Žemės ūkio importas: Investuotojai stebės, ar Kinija panaikins atsakomuosius tarifus Jungtinių Valstijų žemės ūkio produktams, įskaitant sojos pupeles, kukurūzus, medvilnę, sorgą ir kiaulieną, smarkiai pakenkusius vidurinei Amerikos daliai.
Automobilių tarifai: Įvedusi 25 proc. atsakomąjį tarifą iš JAV importuojamoms transporto priemonėms, Kinija nuo sausio 1 d. laikinai atšaukė muitus, dviems didžiausioms pasaulio ekonomikoms ieškant būdų sušvelninti prekybos įtampą.
Kinija yra įtraukta į beveik visus minėtus tyrimus, antradienį pažymėjo FTB direktorius Christopheris Wray`ius.
„Nėra jokios kitos šalies, kuri šiuo metu keltų rimtesnę grėsmę Jungtinių Valstijų kontržvalgybai nei Kinija“, - sakė jis Jungtinių Valstijų Senato teismų komitetui.
Pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie siekia pavogti JAV bendrovių paslaptis.
Vašingtonas teigia, kad situaciją dar labiau pablogino Pekino „Tūkstančio talentų“ programa, pagal kurią suteikiami finansiniai apdovanojimai tiems Kinijos profesionalams užsienyje, kurie sugrąžina pažangias technologijas atgal į antrą pagal dydį pasaulio ekonomiką.
Birželio mėnesį JAV Energetikos departamentas nusprendė užkirsti kelią savo mokslininkams dalyvauti „Tūkstančio talentų“ programoje, nes tokiu būdu siekia sustiprinti JAV konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.
250 milijardų dolerių JAV Prekybos atstovybė praėjusiais metais nustatė, kad Kinija ir toliau pažeidinėja intelektinės nuosavybės teisę. Remdamasi šiais duomenimis, JAV pakėlė tarifus maždaug 250 milijardų Kinijos prekių. Kinijos požiūris į intelektinę nuosavybę atsidūrė derybų dėl prekybos karo pabaigos dabartinio etapo centre, ir D. Trumpas tvirtina, kad susitarimas jau ne už kalnų.
Technologijos „yra tikriausiai didžiausias mūsų konkurencinis pranašumas, ir gindami savo intelektinę nuosavybę mes dar ilgai pirmausime visame pasaulyje“, - trečiadienį per kongreso klausymą pareiškė JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris. Kinija „kuo puikiausiai žino, kaip tai svarbu. Technologijos lemia, kas valdys ateitį.“ R. Lighthizeris vadovauja Jungtinių Valstijų deryboms dėl prekybos susitarimo su Pekinu; susitarimas taip pat leistų JAV bendrovėms veikti Kinijoje be būtinybės įgyti vietinių partnerių. Šiuo metu užsienio technologijų kompanijoms praktiškai neįmanoma patekti į Kiniją, nesuteikiant savo žaidimų licencijų vietinėms įmonėms, o štai Kinijos bendrovėms, veikiančioms Amerikoje, tokių apribojimų nėra.
Ką sako analitikai
„Nėra jokios garantijos, kad JAV kompiuterinių žaidimų kompanijos rinksis veikti Kinijoje tiesiogiai, o ne per partnerius, turint omeny, kad jos veikia netiesiogiai kituose regionuose, kur to nėra reikalaujama. Vis dėlto sąlygų suvienodinimas suteiktų didesnį lankstumą ir daugiau galimybių“, - teigia Matthew Kantermanas iš „Bloomberg Intelligence“.
Nenuostabu, kad licencijavimo sandoriai Kinijos kompanijoms tapo melžiama karve. Kinijos „Tencent“ šiuo metu yra didžiausia pasaulyje kompiuterinių žaidimų bendrovė pajamų atžvilgiu, o Kinijos įmonės nuo 2015 m. įsigijo 70 proc. visų žaidimų pramonės licencijų, remiantis JAV ir Kinijos ekonominės ir saugumo peržiūros komisijos 2018 m. gegužės mėnesio ataskaita. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad šalyje plačiai paplitęs amerikietiškų žaidimų piratavimas.
Viešai uždrausta Kinija viešai paneigė JAV kaltinimus dėl intelektinės nuosavybės vagysčių toleravimo, tvirtindama, kad įvykdė visus įsipareigojimus, prisiimtus prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos 2001 m., įskaitant specialių teismų įsteigimą. Kinijos ambasados spaudos tarnyba Vašingtone neatsakė į elektroniniu paštu išsiųstą prašymą pakomentuoti. Tačiau R. Lighthizerio biuro atliktas tyrimas nustatė, kad Kinijos intelektinės nuosavybės ir jungtinių įmonių politika Jungtinėms Valstijoms atnešė milijardinius nuostolius. Baltieji rūmai pagrasino dar labiau padidinti muitus, jei nepavyks pasiekti prekybos susitarimo su Pekinu. R. Lighthizerio biuras taip pat nustatė, kad kompiuterinių žaidimų pramonė yra Kinijos autorių teisių pažeidinėjimų praktikos auka.
Kai kurios JAV žaidimų kompanijos subtiliai pasveikino šias Baltųjų rūmų pastangas. „Mūsų vyriausybė yra sutelkusi dėmesį į tai, kaip svarbu rūpintis intelektine nuosavybe, kuri yra antra pagal dydį Amerikos eksporto prekė po lėktuvų ir raketų“, - vasario 6 d. interviu pareiškė Straussas Zelnickas, Niujorke įsikūrusios žaidimų kompanijos „Take-Two Interactive Software“ generalinis direktorius, užklaustas apie Kiniją. „Tam tikras progresas“ „Pastebimas tam tikras progresas šioje srityje, - pridūrė S. Zelnickas. - Jei reguliacijos sušvelnės, galimybės dar labiau išaugs. Tačiau mes suprantame, kad turime dirbti tokioje aplinkoje, kokioje esame.“ Ši aplinka netrukus gali pradėti keistis.
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos vyriausybė paskelbė naujas sankcijas intelektinės nuosavybės vagystes praktikuojančioms įmonėms. Kita vertus, Pekinas gali nenorėti dar labiau sugriežtinti įstatymų, kol nesuvoks, kad intelektinės nuosavybės vagystės aukomis tampa ir vietinės kompanijos, teigia Scottas Kennedy, Kinijos ekspertas Strateginių ir tarptautinių studijų centre.
„Vyriausybė vietinę rinką tebelaiko internetinės nuosavybės vartotoja, o ne internetinės nuosavybės kūrėja, - pabrėžia jis. - Kol tai nepasikeis, Kinijai bus nelengva gerbti užsienio intelektinės nuosavybės teises.“
tags: #jav #ir #kinijos #intelektualines #nuosavybes #skandalas