Daugiabučių priežiūros ir remonto darbai jų gyventojams vis dar yra pakankamai jautrus klausimas.
Nors ilgą laiką tai buvo įsisenėjusi problema, bendrovė „Mano būstas“ keičia rinkoje nusistovėjusias praktikas ir į daugiabučių administravimą įneša daugiau skaidrumo.
Bendrovės „Mano būstas“ direktorius Mindaugas Genys pripažįsta, kad gyventojų priekaištai daugiabučių administratoriams kartais būna išties pagrįsti, o visam šių paslaugų sektoriui tikrai reikia pasitempti.
Dėl to bendrovė pirmiausia savo pačios pavyzdžiu skatina rinkos dalyvius tai padaryti.
Kaupiamosios Lėšos
Kaupiamosios lėšos yra tikrai gera priemonė, leidžianti gyventojams išvengti didelių momentinių išlaidų, kuomet namui prireikia didesnės apimties būtinųjų remonto darbų.
Tačiau klausimų gyventojams dažniausiai kyla dėl šių lėšų panaudojimo skaidrumo.
Todėl teikdami paslaugas skaidrumą ir atvirumą siekiame įtvirtinti kaip pagrindinius savo veiklos principus“, - sako M. Genys.
Galimybė Patogiai Gauti Reikiamą Informaciją
Visų pirma, anot M. Genio, bendrovės klientai bet kuriuo metu prisijungę prie „eBūsto“ savitarnos platformos kompiuteryje ar per mobiliąją programėlę gali matyti, kiek lėšų kaupiamajame fonde namas yra sukaupęs ir kam jos buvo naudotos.
Tokią galimybę, M. Genio teigimu, „Mano būstas“ iš visų rinkos dalyvių suteikia vienintelis.
„Tuo pačiu siekiame edukuoti gyventojus, atsakyti į jiems kylančius klausimus, suteikti visą reikiamą informaciją.
Ją gauti gyventojai gali jiems patogiausiu būdu - tiek prisijungę prie „eBūsto“ savitarnos platformos, tiek paskambinę telefonu ar parašę mums el. laišką.
Pavyzdžiui, gyventojams dažnai kyla klausimų dėl atliktų nebūtinųjų ar būtinųjų remonto darbų.
Čia svarbu pabrėžti, kad tik pastariesiems gali būti naudojamos kaupiamojo fondo lėšos.
Pašto dėžučių keitimui ar laiptinės sienų perdažymui kaupiamosios lėšos tikrai nėra ir negali būti naudojamos be gyventojų sutikimo“, - pažymi M. Genys.
Dėl nebūtinų, tačiau daugiabučio infrastruktūrą ar aplinką pagerinti galinčių darbų poreikio gyventojai sprendžia balsuodami.
Neišeinant iš namų sudalyvauti apklausoje ir patogiai atiduoti savo balsą galima „eBūsto“ platformoje.
Tokia nuotolinio balsavimo ir sprendimų priėmimo galimybė, anot M. Genio, leidžia gyventojams aktyviau dalyvauti priimant sprendimus dėl savo namo.
„Gyventojai visuomet patys sprendžia dėl nebūtinųjų darbų reikalingumo.
Tuo metu dėl būtinųjų darbų poreikio, įvertinę namo būklę ir laikydamiesi įstatymų, sprendžia patyrę mūsų inžinieriai ir namų priežiūros komandos specialistai.
Kitas dalykas, dėl kurio visas daugiabučių administravimo sektorius yra po padidinimo stiklu, M. Genio teigimu, yra rangovų remonto ar priežiūros darbams atlikti pasirinkimas.
Tokie darbai dar abai dažnai patikimi su pastato administratoriumi susijusioms įmonėms, kurios nebūtinai užtikrina konkurencingą paslaugų kainą.
„Administravimo paslaugų ir remonto darbų „iš vienų rankų“ praktika yra mūsų sektoriaus piktžolė, kurią tikrai atėjo laikas išrauti.
Darbams atlikti samdant su administratoriumi susijusias įmones ar naudojant vidinius bendrovės resursus neišvengiamai kyla interesų konfliktas.
Tokiais atvejais pastatą administruojanti bendrovė nėra suinteresuota žemesne darbų kaina, o gyventojai dėl to permoka ir patiria didesnes išlaidas“, - sako M. Genys.
Siekiant šioje srityje pokyčių, „Mano būstas“ bendrojo naudojimo remonto darbus užsako per darbų dalijimosi platformą „PortalPRO“, prie kurios gali prisijungti skirtingi meistrai ir remonto paslaugų tiekėjai, turintys reikiamas licencijas ir veikiantys legaliai.
Platformoje jie gali siūlyti savo paslaugas, o jų prireikus administratorius turi galimybę rinktis geriausią pasiūlymą.
Prireikus didesnės apimties darbų, kuriems reikalingi daugiau resursų turintys rangovai, M. Genio teigimu, rengiama techninė užduotis ir organizuojamas paslaugų pirkimo konkursas.
Tokiu atveju bendrovėje yra vertinami mažiausiai trijų rangovų pasiūlymai ir pasirenkamas naudingiausias.
Taigi perkant paslaugas rinkos sąlygomis užtikrinamas skaidrumas ir taupomos gyventojų lėšos.
„Tokiu būdu suteikiame daugiau atvirumo ir galimybę patiems gyventojams labiau įsitraukti į savo daugiabučio priežiūrą, prireikus gauti visą reikiamą informaciją.
Tam pasitarnauja ir į klientą orientuotas mūsų veiklos modelis.
Savo procesus sudėliojome taip, kad visos klientų užklausos į reikiamus specialistus būtų efektyviai nukreipiamos per pažangią klientų aptarnavimo sistemą.
Ji ne tik leidžia greičiau registruoti gedimus ir užtikrinti operatyvesnį reagavimą į juos, bet ir suteikia galimybę vesti savotišką namo „ligos istoriją“, kurioje fiksuojami visi gedimai ir atlikti darbai“, - pasakoja M. Genys.
Jo įsitikinimu, tokios naujovės padeda kurti geresnius santykius su daugiabučių bendruomenėmis, greičiau spręsti kylančias problemas ir užtikrinti efektyvesnį bei skaidresnį namų administravimą.
Tuo pačiu keliama kartelė ir visam daugiabučių administravimo sektoriui.
100 Proc. Baigtumo Reikalavimai
Pabrėžtina, kad naujasis reikalavimas bus taikomas tik tiems daugiabučiams (3 ir daugiau butų), kuriems statybos leidimas išduotas jau prasidėjus 2024 metams.
Aplinkos ministerija Eltai pabrėžė, kad 100 proc. baigtumo reikalavimas individualiems gyvenamiesiems namams, kotedžams ir pan. nebus taikomas.
Šiuo metu mažiausi reikalavimai daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbams 100 proc. baigtumui yra šie: įstatyti langus, palanges ir įėjimų į patalpas duris, patalpose, kuriose neprivaloma užbaigti apdailą atitvarų paviršius parengti dažymui, plytelių ar tapetų klijavimui ir įrengti pagrindus grindų dangai.
Taip pat turi būti įrengtos funkcionuojančios ir atitinkančios nustatytus reikalavimus inžinerinės sistemos, užbaigta bendrojo naudojimo patalpų ir kitų bendrojo naudojimo objektų apdaila.
Iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo šiuos ministro įsakymu nustatytus reikalavimus planuojama pakartotinai peržiūrėti, aiškiai atskiriant tuos darbus, kuriuos užbaigti gali pats gyventojas, ir tuos, kuriuos privalo užbaigti viso pastato statytojas.
Statybos įstatymo pakeitimuose numatytas ribojimas - gyvenamąsias patalpas įsigyti tik esant 100 proc. pastato baigtumui - taikomas tik notaro tvirtinamoms nuosavybės teisės perleidimo sandorių sutartims.
Gyventojai su nekilnojamojo turto vystytoju ir toliau galės sudaryti preliminarią nepastatyto buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Tačiau pastaroji notaro galės būti patvirtinta tik tuomet, kai vystytojas registruos 100 proc. pastato baigtumą.
Tokios pat nuostatos taikomos rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims.
Anksčiau ministerija taip pat buvo sulaukusi klausimu, ką reiškia 100 proc. baigtumas.
„Kalbame ne apie sienų spalvą ar vonios įrangą, o apie tuos darbus, kurių patys pirkėjai negali pasidaryti.
Naudoti pastatą galima tik tada, kai jo statyba užbaigta ir pastatas įregistruotas.
Šimtaprocentinį baigtumą galima fiksuoti, kai pastate baigti visi bendrieji dalykai - konstrukcijos, inžinerija, lauko darbai, o bute palikta tiek, kad žmogus galėtų įsirengti pagal savo skonį.
Dabar gyventojas, kuris įsigyja būstą dalinio baigtumo pastate, stipriai rizikuoja, nes perka turtą objekte, kurio išbaigto kaip galutinio produkto dar nėra“, - pranešime sakė aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
100 proc. baigtu statinys laikomas tada, kai jis pastatytas taip, kaip numatyta statinio projekte, kurio turinį apibrėžia teisės aktai.
Pastarieji numato galimybę statinį laikyti užbaigtu 100 proc. neatlikus tam tikros dalies darbų atskiro buto lygmenyje.
Norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą nekilnojamojo turto vystytojas statinio projekte neprivalo numatyti ir suprojektuoti, kaip atrodys ir bus įrengti butai.
Kitaip sakant, daugiabučio gyvenamojo namo projektas gali būti parengtas ir su nebaigta tam tikra apdaila.
Tuomet norint fiksuoti 100 proc. baigtumą nėra ir prievolės įrengti butus.
Įrengti butus būtina tik tada, jei tai numatyta statinio projekte.
Taigi 100 proc. baigtumo koncepcija neapriboja būsto su daline apdaila pardavimo, jei toks butų įrengimo lygis bus numatytas pastato projekte.
Pirkėjai ir toliau galės įsigyti butus su daline apdaila ir juos įsirengti pagal savo norus.
Būsto remonto darbai
Būsto Pritaikymas Neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus.
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Neįgaliajam pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.
Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau).
Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai.
Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.).
Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
- būsto savininkui nėra apribotos daiktinės teisės į būstą, išskyrus hipoteką.
- jei būsto statyba nebaigta (baigtumas ne mažesnis kaip 80 procentų), jis turi nuosavybės teise priklausyti asmeniui, kuriam prašoma pritaikyti būstą, ar atstovui.
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas.
Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
galiojantį išrašą iš medicininių dokumentų (Forma Nr. 027/a).
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
tags: #jei #gyventojas #savo #busta