Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai įmonės turtas, įskaitant automobilius ir nekilnojamąjį turtą, naudojamas asmeniniais darbuotojų ar savininkų poreikiais. Teoriskai šis būdas, kurį Valstybinės mokesčių inspekcija įvardina kaip „pajamos natūra“ nėra nei draudžiamas, nei baudžiamas. Su sąlyga, kad papildomai apmokestinamas. Tačiau bėda ta, kad juo naudojamasi „atpiginti“ pragyvenimą ir išvengti mokesčių.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip tai veikia praktikoje, kokios yra mokestinės pasekmės ir kokią poziciją šiuo klausimu užima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Kaip tai vyksta praktiškai?
Kita populiari sritis, kuri patenka į savotišką pilkąją zoną, - tai bendrovės vardu pirkti automobiliai, tuo pačiu metu naudojami ir asmeniniams darbuotojų poreikiams tenkinti. Kartais taip įsigyjamas ir nekilnojamas turtas - vien buhalteriniais žaidimais sutaupius PVM tokiam pirkiniui sutaupomos didžiulės sumos. Kai kurios įmonės net oficialiuose skelbimuose rašo, kad pirkti automobilius pigiau įmonės vardu, o nekilnojamojo turto brokeriai mielai paaiškina schemutes, kaip butai ir namai perkami įmonių vardu ir taip sutaupomas PVM. O vėliau turtą galima išlaikyti tos pačios įmonės sąskaita.
Automobilį naudingiau pirkti įmonei
Kaip tai vyksta praktiškai, paaiškina Matas Buzelis, „CarVertical“ atstovas spaudai: „Jeigu automobilį perka fizinis asmuo iš savo darbo užmokesčio, tai suma, kurią jis sumoka už automobilį jau buvo apmokestinta visais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais, kurie, grubiai, gali siekti apie 40 proc. nuo į rankas išmokamo atlyginimo. Tuo tarpu perkant automobilį įmonės vardu, tie mokesčiai nėra sumokėti, tačiau po mažą įmoką kas mėnesį turėtų būti mokami pajamų natūra forma (už tai, kad kažkas tuo automobiliu naudojasi savo asmeniniais tikslais).
Paprastai kalbant, jeigu automobilis registruojamas juridinio asmens, tačiau naudojamas ne tik asmeniniais, bet ir darbo reikalais, tai įmonė gali automobilio priežiūros sąnaudas arba eksploataciją nurašyti kaip išlaidas. Ir visa tai mažina pelno mokestį. Eksploatacija ir sąnaudomis vadinami tokie dalykai, kaip automobilio aptarnavimas, degalai, padangos bei kiti su automobiliu susiję reikmenys. Čia svarbu paminėti, kad įmonė vis tiek turi skaičiuoti pajamas natūra tam darbuotojui, kuris naudojasi įmonės automobiliu.
Kitas svarbu momentas yra KASKO draudimo kainos. Jeigu paimtume pavyzdį, kada būtų draudžiamas tas pats automobilis, tik vienu atveju priklausantis fiziniam, o kitu - juridiniam asmeniui, tai draudimo kaina galėtų skirtis kelis kartus. Kitaip sakant, jeigu įmonės direktorius automobilį registruotų savo, kaip fizinio asmens, vardu - už labai brangaus automobilio draudimą galėtų turėti mokėti apie 10 tūkst. eurų ar netgi daugiau, tai tą patį automobilį registravęs kaip savo įmonės nuosavybę, draudimą galėtų užsisakyti už kelis tūkstančius. Kad ir iš kurios pusės pažiūrėsime, visos sąlygos registruoti automobilį įmonės vardu yra palankesnės iš finansinės perspektyvos.“
Tiesiai iš įvykio vietos: nuo policijos bėgęs vairuotojas sudegė automobilyje
Pajamos natūra ir jų apmokestinimas
Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Pajamos natūra - tai pajamų gavimo forma. Kai įmonės turtas, pvz. automobilis, suteikiamas darbuotojui naudotis asmeniniais tikslais, neperduodant nuosavybėn, darbuotojo gauta nauda laikoma jo pajamomis, gautomis natūra (nepinigine išraiška). Darbuotojo iš įmonės gaunamos pajamos natūra turi būti apmokestinamos kaip gyventojo su darbo santykiais susijusios išmokos, t. y., nuo pajamų natūra įmonė privalo sumokėti tuos pačius mokesčius, kaip ir nuo darbo užmokesčio1“, - aiškina VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento (DMMSKD) direktorė Vaimira Jakienė.
„Vieša paslaptis, kad vartojimas per įmones, kai verslininkai bendrovės resursu naudoja asmeninėms reikmėms, nutinka, tačiau VMI to netoleruoja. Reikia skaičiuoti pajamas natūra, kas pakankamai apmokestinama. Taip pat ir būsto pirkimas įmonės vardu asmeninėms reikmėms. Jei nekilnojamasis turtas taip perkamas, tai jame gyvenantis žmogus bendrovei turi mokėti nuomą, legaliai naudoti PVM lengvatą taip pat nepavyks“, - aiškina bendrovės „Taxlink“ direktorius Justinas Basalykas. Jo žiniomis, tokių atvejų pasitaiko, tačiau tendencija taip elgtis mažėja.
Problemos ir iššūkiai
„Mūsų mokestinė sistema painus dalykas, kontroliuoti, ar viskas, ką perka įmonei, reikalinga atlikti įmonės funkcijoms, o ne naudojami asmeninėms reikmėms, sudėtinga. Ribojimai turėtų būti didesni. Sudėtinga atskirti, ar tarnybiniu automobiliu užvažiavai paimti vaiko iš darželio, ar pas klientą. Jei pradedama labai riboti, tie dalykai vėlgi perkeliami į sąnaudas. Įmonėms tai naudinga. Jei žmonės negalės naudotis tarnybiniu transportu, reikės mokėti didesnius atlyginimus, kuriems netaikomos mokestinės lengvatos. Tada prekės ir paslaugos šiek tiek pabrangtų. Tačiau taip būtų geriau nei yra dabar“, - sako ekonomistas Romas Lazutka.
Ekspertė sako, kad „pajamas natūra“ mokesčių inspekcija kartais vertina keistai. Pavyzdžiui, mėgina joms priskirti darbuotojų vežimą autobusu į darbą. Daugiausia mokesčių prarandame dideliuose projektuose, kuriuos sunku kontroliuoti.
VMI pozicija ir kontrolės priemonės
Valstybinės mokesčių inspekcijos komentare apie vartojimą įmonių sąskaita rašoma: „Kalbant apie privačių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis, primename, kad įmonės turtas gali būti naudojamas ir asmeniniams poreikiams tenkinti ir tai savaime - nėra neteisėta veikla, tačiau galioja tam tikros papildomos mokestinės taisyklės, t. y. turto naudojimas turi būti teisingai apskaitytas ir sumokėti atitinkami mokesčiai.
Siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai deklaruoja ir moka mokesčius, VMI vertina visus gaunamus faktus apie mokesčių mokėtojus, t. y. mokesčių mokėtojų deklaruojamus bei iš trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis, viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, pateiktus duomenis apie galimą mokesčių vengimą ir pan. Itin vertingi ir gyventojų pranešimai apie galimus mokestinius pažeidimus2. Privačių poreikių tenkinimo įmonės lėšomis atvejai neretai nustatomi bendrų kontrolės veiksmų metu, žinoma, VMI stebi ir konkrečiai su šia rizika susijusius mokesčių mokėtojų elgsenos kriterijus, tokius kaip prabangaus automobilio įsigijimas, vadovai be asmeninių automobilių, kuro pildymas ar stovėjimas mokamose automobilių stovėjimo aikštelėse ne darbo metu ir pan.
2022 - 2023 m. taikant švelniąsias stebėsenos priemones ir tik išimtinais atvejais atlikus kontrolės veiksmus, nustatyti asmeninių poreikių tenkinimo įmonių lėšomis bei pajamų gavimo natūra atvejai: į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos sudarė apie 15 mln. eurų. 2023 m. baigta apie 500 stebėsenos ir apie 100 kontrolės veiksmų, po jų papildomai priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė daugiau negu 8,3 mln. Eur. Per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta daugiau nei 40 kontrolės bei dar beveik 220 stebėsenos veiksmų, kurių metu į biudžetą priskaičiuotos mokėtinos/deklaruotinos mokesčių ir su jais susijusios sumos iš viso sudarė daugiau negu 2,6 mln. eurų.“
Teigiamos tendencijos
Pažymėtina, kad dauguma įmonių pajamas natūra skaičiuoja teisingai, o vertinant pastarųjų kelių metų laikotarpį (2020-2023 m.), stebime teigiamas pajamų natūra deklaravimo tendencijas. Pajamas natūra už 2023 m. deklaravo vos ne triskart daugiau įmonių nei už 2020 m., beveik 5 kartus išaugo jų apskaičiuotų pajamų suma. Atitinkamai reikšmingai - net 6 kartus augo deklaruotų mokesčių suma: nuo 2020 m. 6 mln. eurų GPM iki 2023 m. - 36,4 mln. eurų.
Siūlo gigantiškas baudas
„Užsienyje tikrinami ne tik dokumentai, bet ir faktiniai duomenys. Pavyzdžiui, įmonės perka daug remonto reikmenų ar buities prietaisų ir tikrinama, ar medžiagos buvo naudotos jos biuro remontui ar ne. Tačiau esu girdėjęs iš mūsų Valstybinės mokesčių inspekcijos, jog neįmanoma taip tikrinti, nes nubaustieji bylinėjasi ir bylos tęsiasi metų metais. Reikalauja dar resursų. Dėl to renkamasi tikrinti tik stambius pažeidėjus. Smulkieji paliekami sau. Manau, vienintelė išeitis baudos, kurių dydis toks, kad jas sumokėjus įmonė bankrutuotų“, - dėlioja R. Lazutka ir sako, kad už darbo pažeidimus net garsios įmonės mokas baudas nuo kelių iki kelių šimtų eurų. Milijonų eurų gryno pelno gaunančioms bendrovėms tai neskausminga. Iš nelegalaus darbuotojo įmonė per savaitę gauna daugiau nei sumoka baudos.
Kalbant apie stambius pirkinius „ant įmonės“, tokio pirkimo nauda milžiniška. Įmonė nekilnojamąjį turtą perka ir susigrąžina PVM vėliau remontuoja ir išlaiko bendrovės sąskaita. „Išaiškinus tokį atvejį bauda turėtų būti tokio dydžio, kad sukčiauti net nevertėtų. Tektų arba bankrutuoti, kad parduoti šį objektą. Negalime pasakyti, kad kalti tik mentalitetas ir kultūra. Vakaruose tai seniai išspręsta, o šiuos dalykus daro karta, kuri jau gimusi po Nepriklausomybės. Svarbu užkardymo priemonės“, - vienintelį kelią sustabdyti tokį piktnaudžiavimą mato R. Lazutka ir sako, kad jis pats žino žmonių, kurie paslaugas teikia nuotoliniu būdu, tačiau iš visų įmanomų pažįstamų renka degalų čekius, kaip pagarsėję savivaldybių politikai, ir susigrąžina pinigus už degalus. Nors realiai užtenka patikrinti klientus, kuriuos aptarnavo per mėnesį ir kaip galėjo juos lankydami nuvažiuoti tūkstančius kilometrų.
Taip, pasak ekonomisto, vertinama Vakaruose - tikrinami ne dokumentai, bet ar išlaidos realiai atitinka faktinę veiklą ir pagavus sukčiaujant skiriant gigantiškos baudos. Tačiau mūsų pareigūnai taip elgtis bijo, nes teismų praktika tokia, kad jie gali bylinėtis metų metais ir dažnai laimi.
Apibendrinant, nors įmonės turto naudojimas asmeniniais tikslais nėra draudžiamas, būtina tinkamai apskaityti pajamas natūra ir sumokėti atitinkamus mokesčius. VMI stebi šią sritį ir taiko kontrolės priemones, o teigiamos deklaravimo tendencijos rodo, kad situacija gerėja. Vis dėlto, būtina griežtinti kontrolę ir baudas už pažeidimus, siekiant užtikrinti sąžiningą mokesčių mokėjimą.