Sprendimas pakeisti aukštąją mokyklą studijų metu gali būti sudėtingas, tačiau kartais neišvengiamas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sėkmingai pereiti iš vienos aukštosios mokyklos į kitą Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami stojantiesiems ir ką reikia žinoti apie valstybės finansuojamas vietas.
Vilniaus Universitetas
Minimalūs reikalavimai stojantiesiems
Stojantiesiems, vidurinį išsilavinimą įgijusiems Lietuvoje iki 2014 m. įskaitytinai ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas, minimalus reikalavimas yra vidurinį išsilavinimą liudijantis dokumentas (remiantis švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 8 d. įsakymu Nr.
Asmenys, 2021- 2023 m. 2024 m. Nuo 2025 m. Tiek į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas stojantys asmenys, vidurinį išsilavinimą įgiję Lietuvoje pradedant 2025 m., į turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris (stojantieji į menų studijų krypčių grupės studijas ir baigę trumposios pakopos studijas - ne mažiau kaip du) valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 2025 m. bendruoju (B) arba išplėstiniu (A) kursu), matematikos (nuo 2025 m. - įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 50 balų, 2024 m. - įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveikojo skaičiaus, prilygsta brandos egzaminų programose nustatytam patenkinamam mokymosi pasiekimų lygiui (2025 m. ir vėlesnių metų abiturientams nuo 41 balo, 2024 m.
Stojantieji, vidurinį išsilavinimą įgiję ankstesniais metais, turi tenkinti jų mokyklos baigimo metais galiojusius minimalius rodiklius, kurie galioja siekiant valstybės finansuojamų vietų.
Stojantieji, 2015-2018 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu.
Vidurinį išsilavinimą Lietuvoje įgijusiems iki 2014 m. ir nuo 2019 m. Nuo 2025 m. matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai organizuojami pagal vidurinio ugdymo bendrojo kurso (B) bendrąją programą ir pagal vidurinio ugdymo išplėstinio kurso (A) bendrąją programą.
Skaičiuojant atitiktį minimaliems reikalavimams vienoda verte galios tiek bendrojo (B), tiek išplėstinio (A) kurso lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Skaičiuojant konkursinį balą didesnę vertę turės išplėstinio (A) kurso valstybinių brandos egzaminų rezultatai.
B kurso perskaičiuoti įvertinimai sudaro 70 proc. Vidurinį išsilavinimą įgijau 2025 m. ir dalyvausiu 2026 m. Kadangi 2025 m. apskaičiuojant valstybinių brandos egzaminų (VBE) įvertinimus, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros dalyką, egzaminų vertinimo komitetų sprendimu buvo pridedama papildomų 10 taškų, skaičiuojamoji VBE vertė apskaičiuojant konkursinį balą 2026 m. bus mažinama tiek, kiek buvo pridėta papildomų taškų.
Konkursinis balas
Konkursinis balas skiriasi tada, kai aukštoji mokykla mokamoms (vnf) vietoms nustato kitokią konkursinio balo sandarą negu švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino valstybės finansuojamoms (vf) vietoms. Aukštoji mokykla vnf vietoms taip pat gali pridėti papildomų balų už tam tikrus pasiekimus.
Skaičiuojant konkursinį balą yra nurodyta, kad antrojo ir trečiojo dalyko gali būti imami tiek metiniai dalykų pažymiai, tiek brandos egzaminų įvertinimai. Visada imamas palankiausias variantas. Papildomus pasiekimus, už kuriuos yra skiriami papildomi balai, reikia nurodyti BPIS.
Papildomi balai į mokamas studijų vietas yra pridedami pagal aukštųjų mokyklų nustatytas taisykles.
Nurodyta, kad konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių brandos egzaminų įvertinimų arba dalykų metinių pažymių. Nieko nereikia papildomai nurodyti. Pirmojo (pagrindinio) dalyko ir lietuvių kalbos ir literatūros bus imami brandos egzaminų įvertinimai, kitus du nesikartojančius dalykus atrinks informacinė sistema, parinkdama palankiausius stojančiajam įvertinimus. Į konkursinį balą įskaičiuojamas palankiausias įvertinimas.
Konkursinį balą galite apskaičiuoti pasinaudoję LAMA BPO tinklalapyje prieinama konkursinio balo skaičiuokle.
Jeigu asmens brandos atestate įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“ arba prie brandos egzamino įrašyta „(atleistas)“, vietoje nelaikyto (-ų) brandos egzamino (-ų) įvertinimo (-ų) imamas (-i) metinis (-iai) pažymys (-iai), kuris (-ie) perskaičiuojamas (-i) pagal 2026 m. Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašo 5 priedą.
Nustatant konkursinio balo reikšmę A kurso įvertinimai skaičiuojami taip pat ir bet kurio kito dalyko, neturinčio išskirtų pagrindinio ir išplėstinio kursų, VBE įvertinimai. B kursui, kaip ir 2025 m., taikomas koeficientas 0,7. Skaičiuojant 3 VBE vidurkį, netaikomi jokie koeficientai.
Jeigu vidurinę mokyklą baigiau 2010 m. Lietuvoje baigusiųjų mokyklą 2010 ir vėlesniais metais (išskyrus baigusius tarptautinio bakalaureato diplomo programą), brandos atestatų duomenys automatiškai įkeliami į BPIS iš Mokinių registro, brandos atestato kopijos pateikti nereikia. Įgijusiems vidurinį išsilavinimą Lietuvoje anksčiau negu 2010 metais, BPIS reikia pridėti šių dokumentų el. Kai tik LAMA BPO darbuotojas įves Jūsų įvertinimus į BPIS, gausite el. laišką, kad duomenys įvesti. - Brandos atestato ir jo priedo (-ų) arba kitų vidurinį išsilavinimą liudijančių dokumentų (originalus), įgijusiems vidurinį išsilavinimą 2009 m.
Konkursinės eilės
Stojant į aukštąsias mokyklas yra formuojamos dvi konkursinės eilės. Abejose konkursinėse eilėse dalyvauja tik asmenys, atitinkantys minimalius pasirengimo studijuoti reikalavimus.
Priėmimą į pirmosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas sudaro pagrindinis etapas ir papildomas etapas. Priėmimas į antrosios konkursinės eilės valstybės finansuojamas studijų vietas vykdomas tik per pagrindinį etapą.
Vykdant priėmimo pagrindinį etapą, pirmiausia yra organizuojamas stojančiųjų, esančių antrojoje konkursinėje eilėje, konkursas.
Nuo 2024 m. atsirado antroji konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Antrajai konkursinei eilei švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu skiriama apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų. - Nuo 2024 m. - 45 proc.
Pretenduojantiems į antrąją konkursinę eilę būtina 24 mėn. praktinės veiklos patirtis. Ją apskaičiuojant darbas pagal darbo sutartį arba savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį nustatoma iš pastarųjų 3 metų. Tos pačios praktinės veiklos patirties laikotarpiai gali būti sumuojami.
Nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai, atliktai profesinei karo tarnybai ir savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai netaikomas 3 metų laikotarpis, o sumuojamos to laikotarpio, kai stojantysis atliko karo tarnybą (ar jam buvo įskaityta nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba), dienos.
Visi stojantieji, taip pat ir pretenduojantieji į antrąją konkursinę eilę, prašymus galės teikti nuo birželio 1 d., užsiregistravę Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS). Registracija prasideda nuo asmens autentifikavimo per e. Teikiant prašymą, reikės nurodyti, kad asmuo turi teisę pretenduoti į antrąją konkursinę eilę, t. y. atitinka bent vieną iš antrosios konkursinės eilės kriterijų.
Duomenys pagal šiuos kriterijus bus gaunami iš Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Konkurse dalyvaus visi stojantieji, užsiregistravę bendrojo priėmimo sistemoje ir pateikę savo pageidavimus.
Stojantieji, nuo 2024 m. Konkurse dalyvaus visi stojantieji, užsiregistravę bendrojo priėmimo sistemoje ir pateikę savo pageidavimus. Taip, visi užsiregistravusieji BPIS ir pateikusieji prašymą dalyvaus bendrame konkurse.
Konkursas vyks taip, kad turintysis socialinės dimensijos požymį pirmiausia konkuruos antrojoje konkursinėje eilėje, o jei joje jis negali gauti kvietimo į valstybės finansuojamą studijų vietą (pavyzdžiui, dėl mažesnio balo ir atitinkamai žemesnės vietos konkursinėje eilėje), tuomet jis automatiškai pateks į pirmosios konkursinės eilės konkursą. Ne, nieko papildomai pildyti nereikės.
LAMA BPO sistemos pildymas
Stojamieji egzaminai
Noriu studijuoti menų studijų programas. Užpildžius prašymą BPIS, man priskirta laikyti 4 stojamuosius egzaminus. Taip, jeigu pasirinktos studijų programos tai numato ir jos Jums svarbios, norite dalyvauti visuose konkursuose (žr. BPIS stojamųjų egzaminų lentelę).
Stojamuosius egzaminus organizuoja aukštosios mokyklos, ne LAMA BPO. Paprastai už egzaminus mokėti nereikia.
Informaciją apie nuotoliniu būdu vykdomą stojamąjį egzaminą aukštoji mokykla atsiųs el. Stojamieji egzaminai galioja tik aukštojoje mokykloje, kurioje egzaminą laikėte.
Studijų finansavimas ir stipendijos
Jau studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje (arba valstybės nefinansuojamoje vietoje su studijų stipendija). Taip, bet ne visais atvejais.
Anksčiau studijavau aukštojoje mokykloje, bet studijų nebaigiau. Norėčiau vėl stoti į aukštąją mokyklą. Jeigu Jūs dar nesate baigęs bakalauro arba vientisųjų studijų programos, bet neįgijote daugiau kaip pusės studijų programos kreditų valstybės biudžeto lėšomis, galite pretenduoti gauti valstybės finansavimą.
Jei patenku į mokamą vietą, kada reikia sumokėti įmoką už studijas? Aukštosios mokyklos gali prašyti sumokėti už studijas prieš prasidedant mokslo metams, bet paprastai tą padaryti reikalaujama per pirmąsias dvi studijų savaites.
Jei noriu studijuoti už savo lėšas, ar man reikia dalyvauti bendrajame priėmime? Bendrajame priėmime vasaros metu rekomenduojame dalyvauti visiems, siekiantiems aukštojo mokslo. Taip numato mokslo ir studijų įstatymas (žr. Jūs turite teisę rinktis bet kurį finansavimo pobūdį, tačiau studijų stipendijų yra ne visoms studijų programoms. Taip. Grąžinti studijų stipendiją po studijų nutraukimo turi tik asmenys, įstojusieji po 2017 m.
Valstybės finansinę paramą studentams teikia Valstybinis studijų fondas. Paskolos teikiamos kasmet, rudens ir pavasario semestrais, vieniems studijų metams. Ne vėliau kaip einamųjų metų rugpjūčio 20 d.
Dokumentai ir sutartys
Stojantysis turi turėti dokumentus, nustatytus aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse.
Aš pats esu išvykęs į užsienį, ar gali mano įgaliotas asmuo sudaryti studijų sutartį su aukštąja mokykla? Sutartį su aukštąja mokykla gali sudaryti pats pakviestasis ar notariškai įgaliotas asmuo.
Vytauto Didžiojo Universitetas (VDU)
Vytauto Didžiojo Universitetas
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įdiegta moderni, Harvardo universiteto (JAV) modeliu grįsta studijų koncepcija. Iš kitų Lietuvos universitetų VDU išsiskiria studentams suteikiama laisve rinktis, patiems projektuoti savo studijas. Studijos šiame Universitete reiškia visapusišką išsilavinimą ateities kūrėjams: platesnį akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, mokėjimą prisitaikyti prie naujų žinių, priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleisti savo lyderystės gebėjimus.
Reitingas patvirtino, kad aukštoji mokykla yra konkurencinga ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje - po studijų sėkmingai įsidarbina net 94,3 proc. baigusiųjų VDU.
Vytauto Didžiojo universitete visi bakalauro studijų studentai, be savo specialybės studijų, gali nemokamai rinktis ir bet kurios kitos programos gretutines studijas. Pradėti studijuoti gretutinę studijų programą studentai gali jau nuo pirmojo studijų semestro.
Vientisosios studijos - tai nepertraukiamos pirmosios ir antrosios pakopos studijos, kurias baigus taip pat suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Šiuo metu VDU galima rinktis Teisės vientisųjų studijų programą.
1,5-3 metų trukmės antrosios pakopos (magistrantūros) studijos skirtos pagilinti arba išplėsti bakalauro laipsnį turinčio absolvento kompetencijas pasirinktoje studijų kryptyje. Pavyzdžiui, politikos mokslų bakalauro laipsnį įgiję universiteto absolventai magistrantūros studijose gali toliau gilinti žinias „Šiuolaikinės Europos politikos“ ar „Diplomatijos ir tarptautinių santykių“ programose arba rinktis giminingas Baltijos ar Rytų Azijos regionų studijas, studijuoti žurnalistiką ar makroekonomiką, rinktis vientisąsias teisės studijas.
VDU stojantiesiems siūlo rinktis iš 58 magistrantūros (28 iš jų - anglų kalba) programų. Stojantieji į magistrantūrą gali rinktis nuolatinę arba ištęstinę studijų formą.
Baigus trečiosios pakopos arba doktorantūros studijas, suteikiamas daktaro mokslo laipsnis. VDU siūlo rinktis iš 23 mokslo krypčių doktorantūros. Stojantieji į doktorantūrą gali rinktis nuolatinę arba ištęstinę studijų formą.
Ištęstinės studijos yra lankstesnės: jų trukmė, paskaitų ir konsultacijų laikas, egzaminų sesijos grafikas sudaromas taip, kad studijas universitete studentas galėtų sėkmingai derinti su profesine veikla.
Universitete taip pat vykdomos podiplominės studijos, skirtos persikvalifikuoti, kvalifikacijai pasirinktoje studijų kryptyje kelti arba profesiniams įgūdžiams tobulinti. VDU siūlo 16 podiplominių studijų programų. Šios studijos, apimančios pirmosios pakopos studijų dalykus, skirtos jų nestudijavusiems kolegijų absolventams, ketinantiems stoti į antrosios pakopos studijų programas. Šie studijų dalykai būtini tam, kad studentas turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms.
Neformaliojo švietimo programos - tai programos, skirtos profesinei kvalifikacijai tobulinti, papildomoms kompetencijoms įgyti bei bendriesiems gebėjimams ir erudicijai plėtoti. Baigusiesiems neformaliojo švietimo programą išduodamas universiteto nustatytos formos kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas.
Ką daryti, jei studijos neteikia džiaugsmo
Psichologė Laura Rimkutė teigė, kad pirmieji požymiai, siunčiantys pavojaus signalą, kad žmogus pasirinko ne tas studijas yra tokie pat, kaip ir dirbant nemėgstamą darbą: „Pirmadienio rytą kaip tik teko girdėti kavinėje prie baristos prieinantį jau vieną puodelį kavos išgėrusį klientą ir sakantį: „Labai nenoriu eiti į darbą, išgersiu dar vieną“. Kai žmogus nejaučia džiaugsmo sėdėdamas paskaitose, jei nenori į jas eiti, turėtų stabtelti ir susimąstyti, kas yra ne taip.
Kartais gali būti, jog vienas dėstytojas ar bendrakursis, ar neatlikti namų darbai yra to nemalonaus jausmo priežastis, bet dažnai tai tiesiog būna požymis, kad studijuojama tai, kas neteikia džiaugsmo ir kam nejaučiama susidomėjimo ir aistros.“
Tiems, kurie savo studijų pasirinkimu abejoja, psichologė patarė būti drąsiems: „Vietoj to, kad kančioje pabaigtumėte metus ar net visą studijų pakopą, geriau tą laiką skirti savo pašaukimo ir aistros paieškai.
Šiais laikais yra daugybė savanorystės programų, tad galima išvykti į užsienį ir savanoriaujant išbandyti save įvairiose srityse. Taip kaupiama tiek gyvenimiška patirtis, tiek lengviau tampa išsigryninti, kokia veikla teiktų gyvenime džiaugsmą.“
Anot jos, kai studentas lieka „kentėti” ir šitaip užbaigia pirmus metus, dažnai tėvai jį įkalba baigti ir visas nemėgstamas studijas - kuo daugiau įnvestuojama į jas savo laiko, tuo sunkiau vėliau keisti savo pasirinkimą.
L.Rimkutė atkreipė dėmesį, kad jauniems žmonėms tėvų įtaka yra didelė, ypač, jei šie moka už jų mokslą. „Man yra tekę girdėti nemažai istorijų, kai žmogus sako, kad norėtų studijuoti grafinį dizainą, bet jo tėvai (mat jie moka pinigus), liepia rinktis verslo studijas.
Jaunas žmogus tada jaučiasi neturintis pasirinkimo ir daro tai, kas jiems „draugiškai” patariama. Idealu, kai tavo svajonių specialybės siekį palaiko tavo artimiausia aplinka“, - dėstė psichologė.
Specialistės teigimu, kitų lengviau įtakai pasiduodantys žmonės dažnai taip ir baigia kitų jiems parinktus mokslus, o paskui gyvena gyvenimus, kuriuose nesijaučia laimingi. „Išmintingi tėvai gali duoti patarimą, bet pagrindinė žinutė iš jų lūpų turėtų būti: „Mes palaikysime tave, kad ir ką tu benuspręstum”.
Kai girdime tokius žodžius, kai jaučiame palaikymą, mums ir sprendimus daryti lengviau, ir tie sprendimai dažniausiai būna teisingi.
Aukštųjų mokyklų pavyzdžiai
Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas
VGTU Logotipas
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studijas per pirmąjį semestrą nutraukia 1-4 proc. studentų. Dažniausiai studijas nutraukti pasiryžta antros pakopos studentai, semestro pabaigoje pamatę, kad nesugebės įveikti sesijos dėl turimo darbo, o dirba apie 90 proc. magistrantų.
VGTU studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas ragina studentus neskubėti užtrenkti universiteto durų: „Visų pirma, siūlytume neskubėti nutraukti studijų, nes pirmieji studijų metais dažniausiai skirti bendriesiems studijų dalykams, o jau nuo antrų metų pradedami studijuoti specialybės dalykai.
Savo pasirinktą profilį studentai gali modeliuoti per alternatyvių arba laisvai pasirenkamų dalykų tikslingą pasirinkimą. Studentai, studijuojantys valstybės nefinansuojamose vietose (VNF), studijų programą gali keisti beveik bet kada“.
Pašnekovo teigimu, pagrindinė klaida, kurią daro studentai - tai nepranešimas aukštajai mokyklai apie savo apsisprendimą nutraukti studijas, nes tada jie finansiškai nukenčia dvigubai - turi sumokėti už studijas ir jų nutraukimo dienas.
VGTU galiojanti tvarka numato, kad pirmos pakopos (bakalauro) studentai, esantys valstybės finansuojamose (VF) vietose, jei studijas nutraukia iki pavasario semestro pradžios, neturi grąžinti studijų krepšelio. Antros pakopos (magistro) studentai, studijuojantys VF, nutraukiantys studijas turi visada grąžinti studijų krepšelį Valstybiniam studijų fondui (išskyrus išimtis, numatytas Valstybinio studijų fondo).
VNF studentai gali nutraukti studijas bet kada, ir jiems skaičiuojamos studijų sąnaudos proporcingai studijuotam studijų laikotarpiui.
Kauno Technologijos Universitetas
KTU Herbas
Kauno technologijos universiteto (KTU) turimais duomenimis, didžiausias studijas nutraukusiųjų arba pašalintų iš universiteto už nepažangumą skaičius yra per pirmąjį studijų semestrą.
Per pirmąjį studijų semestrą paprastai studijas nutraukia (ar būna pašalinami iš universiteto) nuo 11 iki 15 proc. bakalauro ir nuo 5 iki 8 proc. magistrantūros studijų pirmakursių (paskutiniųjų 3-jų metų duomenimis). Didžiausias skaičius studijų sutarčių yra nutraukiama gruodžio-sausio mėnesiais, atėjus egzaminų sesijai.
„Universitetas beveik visose studijų programose yra numatęs specialų studijų modulį „Įvadas į specialybę“, skirtą susipažinti su studijų lauku, karjeros galimybėmis, verslo įmonėmis ir pan. Tai padeda studentams geriau įsivaizduoti, kokį išsilavinimą jie gaus ir kokias galimybes jis jiems atvers.
Reikia pripažinti, kad inžinerinės studijos nėra lengvos, todėl nemaža studentų dalis, susidūrę su tiksliųjų mokslų moduliais, išsigąsta, galvoja, kad nepajėgs studijuoti. Tokiais atvejais, KTU studentams siūlo nemažai pagalbos: juos konsultuoja tutoriai, mentoriai“, - kalbėjo KTU Studijų organizavimo departamento direktorė Kristina Ukvalbergienė
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dėl pasirinktos studijų programos abejojantiems studentams sudaromos sąlygos neprarandant valstybės finansuojamos vietos galima kreiptis dėl studijų perkėlimo į kitą studijų programą.
Tačiau jeigu studentas galvoja, kad ne visai sėkmingai pasirinko pačias studijas ir jeigu norima studijų programa yra toje pačioje studijų krypčių grupėje, tuomet sėkmingai išlaikius pirmojo semestro egzaminus, galima keisti studijų programą, neprarandant valstybės finansuojamos vietos.
Tokiu atveju, reikia kreiptis į norimą studijų programą vykdantį fakultetą.
„Galima perstoti ir į kitos studijų krypčių grupės studijų programos aukštesnį semestrą, tačiau gali tekti išsilaikyti nemažai papildomų modulių, kurie skiriasi tarp studijų programų“, - sakė KTU Studijų organizavimo departamento direktorė.