Esminiai teisiniai aspektai perkant ar nuomojantis būstą Lietuvoje

Buto, kotedžo ar namo pirkimas yra malonus, tačiau sudėtingas procesas. Perkant būstą, kaip ir parduodant, reikia kruopščiai planuoti savo veiksmus ir žinoti, ar dabartinė buto pirkimo eiga yra tinkama. Tuomet tikrai įsigysite tokį turtą, kuris atitiks jūsų biudžetą bei realią rinkos kainą ir pakankamai ilgai tarnaus jūsų poreikiams.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius teisinius aspektus, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį asmuo, perkantis ar nuomojantis būstą Lietuvoje, taip pat panagrinėsime, kokie skirtumai egzistuoja tarp didmiesčių ir regionų.

Būsto Rinkos Tendencijos Lietuvoje

Būsto rinka Lietuvoje vis dar labai koncentruota didmiesčiuose, tačiau regionai turi daug potencialo - tiek gyvenimo kokybės, tiek kainų požiūriu. Remiantis „Luminor“ banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį 46 % būsto paskolų buvo suteikta Vilniaus gyventojams, 23 % - Kauno ir 16 % Klaipėdos.

Vidutinė paskolos suma trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose siekia apie 150 tūkst. eurų. O likusiose vietovėse gyventojai skolinasi mažiau - vidutinė suma sudaro 100 tūkst. eurų. Pastebima, kad mažesnių miestų ir regionų gyventojai labiau linkę nesiskolinti maksimaliai.

Kaip rodo „Luminor“ duomenys, kitų miestų ir regionų gyventojų pradinis įnašas - vidutiniškai 24 %, o Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos - 22 %. Trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose 66 % būsto paskolų suteikta butams įsigyti, o 34 % - gyvenamiesiems namams. Likusiose vietovėse pastebime kiek didesnį gyvenamųjų namų populiarumą - jiems įsigyti suteikta 44 % naujų būsto paskolų.

52 % per pirmąjį šių metų ketvirtį suteiktų būsto paskolų buvo skirta 2021 m. ir vėlesnės statybos būstui įsigyti. Tai rodo, kad naujos statybos būstas išlieka patrauklus pasirinkimas dėl modernesnių energinio efektyvumo sprendimų, mažesnių eksploatacinių išlaidų bei dažnai patogesnės infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos.

Regionuose būstą norintys įsigyti gyventojai labiau vertiną ramybę, saugumą, lengvai pasiekiamas paslaugas. O miesto gyventojams svarbu visai kiti aspektai ir prioritetas renkantis būstą dažnai teikiamas gerai išvystos infrastruktūros vietovėms, patogiam viešajam transportui ar artumui iki miesto centro.

Vilniečio pasirinkimas - Druskininkai

Vilnietis Martynas su šeima vis daugiau laiko leidžia Druskininkuose, kur turi įsigiję 2 kambarių butą. Pora džiaugiasi, kad gyvenant mažame mieste atsiranda daugiau laiko, nereikia visur važiuoti automobiliu, dažnai užtenka dviračio, o ir pėsčiomis atstumai nėra dideli.

Pasak vyro, būstą įsigijo COVID-19 pandemijos metu - norėjo ramybės ir mažiau žmonių aplink. Martynas sako, kad Vilniaus triukšmo, gatvių chaoso, lėkimo ir skubėjimo gyvendami tiek Druskininkuose, tiek sodyboje beveik nepasiilgsta. Jis pastebi, kad apie persikėlimą gyventi į mažesnius miestus vis dažniau kalba ir jų šeimos draugai.

Teisiniai Aspektai Perkant ar Nuomojantis Būstą

Nuoma ir nekilnojamojo turto pirkimas yra dvi skirtingos kategorijos, todėl ir teisiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, skirtingi. Bendras patarimas - prieš pasirašant sutartį (nesvarbu, nuomos ar nekilnojamojo turto pirkimo) išsamiai įvertinti sutarties sąlygas, tai yra ar nėra jų nepalankių - ateityje tai gali sukelti neigiamų pasekmių bei ginčų teismuose.

Didmiesčiuose didesnė NT objektų pasiūla, pavyzdžiui, naujos statybos butai, loftai, kotedžai, gyvenamosios patalpos administraciniame pastate. Mažesniuose miesteliuose vyrauja klasikiniai sandoriai dėl senesnės statybos butų ir individualių namų. Tai reiškia, kad teisiniai aspektai, priklausomai nuo parduodamo turto ar sudaromos nuomos, skirtingi.

Dažniausiai Kylančios Teisinės Problemos

Mažesniuose miesteliuose retai kada rasi gyvenamosios paskirties patalpų administraciniame name. Įsigijus tokios paskirties turtą, dažnu atveju, negalioja teisės normos, skirtos daugiabučiams namams.

Pagal teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Jei nesilaikoma formos reikalavimų, sutartis negalioja. Be to, jeigu asmenys nėra susituokę, vieno iš sutuoktinių vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas nėra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi bendras teisininko patarimas - turtą įregistruoti abiejų asmenų vardu, siekiant išvengti teisinių ginčų ateityje.

Kad būtų išvengta ginčų, aptartas nuomos sąlygas reikia įrašyti į sutartį. Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu.

Jeigu gyvenamosios nuomos sutartis nėra išviešinta viešajame registre, pavyzdžiui, už nuomininko nesumokėtus komunalinius mokesčius tiesiogiai reikės atsakyti pačiam nuomotojui, nors sutartis numato priešingai.

Ginčų tarp nuomotojų ir nuomininkų būna įvairių - dėl nesumokėto nuomos mokesčio, negrąžinto nuomos depozito, iškeldinimo iš patalpų, padarytos žalos turtui ir kt. Tad sutartyje reikia kuo išsamiau aptarti visas sąlygas, pavyzdžiui, kokius mokesčius turi mokėti nuomininkas, ar jis gali gerinti turtą, netgi ar gali laikyti augintinį ir panašiai.

Svarbiausia - įsitikinti, jog pardavėjas turi banko sutikimą šį turtą perleisti. Tokiais atvejais dažniausiai visas sandoris vykdomas per depozitinę sąskaitą arba notaro depozitą tam, kad bankas pirmiausia gautų jam priklausančią dalį ir išregistruotų hipoteką.

Teisininkas pastebi, kad būstai su defektais - dažnai nagrinėjami ginčai teismuose. Garantiniai terminai būna nuo 5 iki 20 m., priklausomai nuo defekto pobūdžio.

Turto Paveldėjimas Po Sutuoktinio Mirties

Sutuoktinio netektis - vienas skaudžiausių išgyvenimų, sukrečiantis emociškai ir finansiškai. Šalia gedulo ir skausmo, artimiesiems tenka susidurti su neišvengiamais teisiniais formalumais, tarp kurių svarbiausią vietą užima turto paveldėjimo klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato du pagrindinius paveldėjimo būdus: pagal įstatymą ir pagal testamentą. Svarbu pabrėžti, kad paveldėjimo procesas pradedamas pas notarą, kuriam per tris mėnesius nuo sutuoktinio mirties dienos reikia pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kai mirusysis nepaliko testamento, visas jo turtas dalinamas pagal įstatymo nustatytą eilę. Išgyvenęs sutuoktinis yra ypatingas įpėdinis - jis paveldi ne tik su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, bet ir turi specialias teises, susijusias su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Bendroji Jungtinė Nuosavybė

Santuokos metu įgytas turtas (išskyrus dovanotą ar paveldėtą asmeniškai vienam iš sutuoktinių) yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad abiem sutuoktiniams priklauso lygios šio turto dalys (po 1/2), nebent vedybų sutartis numato kitaip.

Po vieno sutuoktinio mirties, pirmiausia iš bendro turto masės yra išskiriama išgyvenusiam sutuoktiniui priklausanti dalis (paprastai - pusė turto). Paveldima yra tik mirusiajam priklausiusi bendrosios jungtinės nuosavybės dalis (kita pusė) ir visas jo asmeninis turtas (įgytas iki santuokos, dovanotas, paveldėtas asmeniškai).

Pavyzdys: Sutuoktiniai santuokoje įsigijo butą, kurio vertė 100 000 eurų, ir automobilį, kurio vertė 20 000 eurų. Mirusysis taip pat turėjo asmeninį žemės sklypą, paveldėtą iš tėvų, vertą 30 000 eurų. Po vyro mirties, žmonai nuosavybės teise lieka pusė buto (vertė 50 000 eurų) ir pusė automobilio (vertė 10 000 eurų). Paveldėjimo objektu (palikimu) tampa kita buto ir automobilio pusė (bendra vertė 60 000 eurų) bei visas žemės sklypas (vertė 30 000 eurų). Taigi, bendra paveldimo turto masė yra 90 000 eurų.

Sutuoktinio Dalis Paveldint Pagal Įstatymą

Išgyvenusio sutuoktinio paveldima dalis priklauso nuo to, su kurios eilės įpėdiniais jis paveldi:

• Jei yra pirmos eilės įpėdinių (mirusiojo vaikai, įvaikiai): Sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį (1/4) palikimo. Likę trys ketvirtadaliai (3/4) lygiomis dalimis padalinami vaikams.
• Jei nėra pirmos eilės įpėdinių, bet yra antros eilės įpėdinių (mirusiojo tėvai, įtėviai, vaikaičiai): Sutuoktinis paveldi pusę (1/2) palikimo. Kita pusė atitenka antros eilės įpėdiniams.
• Jei nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių: Išgyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Paveldėjimo Procesas Žingsnis Po Žingsnio

1. Kreipimasis į notarą. Per tris mėnesius nuo mirties datos reikia kreiptis į mirusiojo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos notarą.
2. Pareiškimo pateikimas. Notarui pateikiamas pareiškimas dėl palikimo priėmimo.
3. Dokumentų rinkimas. Notaras nurodys, kokius papildomus dokumentus reikia pateikti.
4. Palikimo priėmimas pagal apyrašą (rekomenduojama).
5. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas. Praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.
6. Turto įregistravimas. Su gautu paveldėjimo teisės liudijimu reikia kreiptis į atitinkamas institucijas, kad paveldėtas nekilnojamasis turtas ar kitas registruotinas turtas būtų įregistruotas jūsų vardu.

Notaro biuras - svarbus žingsnis paveldėjimo procese

Turto Apsauga Skyrybų Atveju

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan.

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.

Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos.

Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Advokatė įspėja šiuo atveju nepasirašyti vedybų sutarties | VERTA ŽINOTI

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios.

• Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo.
• Sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
• Sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Pagrindiniai žingsniai perkant būstą su kreditu

Ši seka galioja įsigyjant būstą su kreditu:

• Turto išsirinkimas ir apžiūra
• Finansinės galimybės
• Planuojamo įsigyti būsto dokumentai
• Sandorio šalys
• Preliminarioji sutartis
• Pagrindinė sutartis
• Hipotekos sutartis
• Galutinis atsiskaitymas
• Faktinio turto priėmimo-perdavimo aktas

Dokumentai, reikalingi parduodant butą

Dokumentai, kurių reikia parduodant butą - išties svarbi viso sandorio dalis. Norint parduoti butą, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar tikrai galite jį parduoti, ar turite visus sandoriui reikalingus dokumentus, ar gausite notaro leidimą butą parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų).

Dokumentų sąrašas:

• Turto įgijimo dokumentas, kurio pagrindu Jūs įgijote turtą (pirkimo-pardavimo sutartis / paveldėjimo teisės liudijimas / dovanojimo sutartis / teismo sprendimas ir pan.);
• Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys;
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas;
• VĮ Registrų centro išrašas;
• Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas butą parduoti;
• Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.

tags: #jei #pastatas #priklauso #turto #bankui