Kiekvienas asmuo per visą savo gyvenimą, neišvengiamai, prisiima didesnius arba mažesnius finansinius įsipareigojimus. Tačiau, dėl nepastovios ekonominės padėties, gyvenimiškų aplinkybių ar kitų, nenumatytų atvejų, jų paprasčiausiai nebegali įvykdyti ar tęsti jų vykdymo. Ne retai, nutinka taip, jog asmens finansinių įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas lemia kreditorių iniciatyva inicijuotus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, kuomet skolas (finansinius įsipareigojimus) siekiama išieškoti antstolio pagalba, realizuojant asmeniui turinčiam finansinių įsipareigojimų, kitaip tariant, skolininkui, priklausantį turtą.
Finansinėje apskaitoje ir ekonomikoje turtas ir įsipareigojimai yra du pagrindiniai balanso elementai. Turtas atspindi tai, ką įmonė valdo (pvz., pinigai, nekilnojamasis turtas, įranga), o įsipareigojimai - tai, ką įmonė skolinga (pvz., paskolos, kreditoriniai įsipareigojimai). Kai visas turtas sutampa su visais įsipareigojimais, tai reiškia, kad įmonės nuosavas kapitalas (arba grynoji vertė) yra lygus nuliui.
Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus įsakymas Dėl 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ tvirtinimo numato, kad balanse finansinis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Pinigai paprastai rodomi balanso trumpalaikio turto dalyje. Tačiau, jei pinigų naudojimas apribojamas ilgiau kaip vienus metus, pvz., pinigai laikomi indėlių sąskaitoje ir indėlio terminas baigsis po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, jie turi būti rodomi ilgalaikio finansinio turto dalyje.
Parduoti laikomas finansinis turtas yra toks, kuris buvo įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų, ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ar paskolų ir gautinų sumų. Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas yra toks finansinis turtas, kurį ketinama ir galima laikyti iki nustatyto išpirkimo termino, gaunant fiksuotas arba galimas nustatyti sumas, išskyrus parduoti laikomą finansinį turtą, paskolas ir gautinas sumas.
Finansinis turtas priskiriamas iki išpirkimo termino laikomam finansiniam turtui tik tada, kai įsigijusi įmonė ketina ir sugeba jį išlaikyti iki išpirkimo termino ir nesinaudos galimybe jį parduoti. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto pavyzdžiai gali būti obligacijos su fiksuota palūkanų norma ir nustatyta išpirkimo data, jei obligacijų turėtojas ketina ir gali jas laikyti iki išpirkimo termino.
Prie finansinių įsipareigojimų priskiriami sutartiniai įsipareigojimai sumokėti pinigus arba atsiskaityti kitu finansiniu turtu, tarkim, paskolos ir palūkanos, už parduodamą finansinį turtą iš anksto gautos sumos. Balanse finansiniai įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Sutartinis įsipareigojimas, kurio vertė kinta proporcingai viešai skelbiamam vertybinių popierių rinkos indeksui.
Finansinis turtas apskaitoje turi būti registruojamas tik tada, kai įmonė gauna arba pagal vykdomą sutartį įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Planuojami sandoriai, gautos garantijos ir laidavimai įmonės turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo. Pirmą kartą pripažindama finansinį turtą, įmonė turi įvertinti jį įsigijimo savikaina.
Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Planuojami sandoriai, suteiktos garantijos ir laidavimai, kurių dar nereikia vykdyti, įmonės finansiniais įsipareigojimais nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo. Pirmą kartą pripažindama finansinį įsipareigojimą, įmonė turi jį įvertinti savikaina.
Finansinio įsipareigojimo savikaina nustatoma pagal gauto turto ar paslaugų vertę. Jei įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu per ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį ir jei sutartyje palūkanos nenurodytos arba jų dydis reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos, savikaina apskaičiuojama visą mokėtiną sumą diskontuojant iki dabartinės pinigų vertės pritaikius rinkos palūkanų normą.
Apskaičiuotų palūkanų metodas trumpalaikiam finansiniam turtui gali būti netaikomas, jeigu jo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Toks turtas finansinėse ataskaitose turi būti parodomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo sumą. Pasikeitus įmonės planams ar galimybėms, finansinis turtas gali būti priskiriamas kitai šio standarto 7 punkte nurodytai finansinio turto grupei. Tada turtas turi būti įvertinamas iš naujo pagal tai grupei taikomus įvertinimo reikalavimus.
Nesusiję su rinkos kainomis trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai finansinėse ataskaitose rodomi savikaina, jei apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis yra nereikšmingas. Įmonė turi nurašyti finansinį turtą (ar jo dalį) tik tada, kai ji netenka teisės tą turtą (ar jo dalį) kontroliuoti. Įmonė netenka teisės kontroliuoti turtą tada, kai ji gauna visą sutartyje numatytą naudą, baigiasi teisių galiojimo laikas arba šias teises ji perleidžia kitiems ūkio subjektams.
Teisės kontroliuoti finansinį turtą perleidimo pavyzdys galėtų būti faktoringo sutartis be regreso teisės, pagal kurią įmonė perleidžia kitai įmonei teisę atsiimti iš pirkėjų gautinas sumas. Gautinų sumų (skolų) perleidimo sandoris (pavyzdžiui, faktoringas be regreso teisės, t. y. Jei už pinigus ar kitą atlygį finansinio turto nuosavybės teisė perleidžiama kitai įmonei, tačiau neperleidžiama visa su to turto naudojimu susijusi rizika ir nauda, nuosavybės teisę perleidžianti įmonė sandorį registruoja kaip užstatu garantuotą skolą.
Pavyzdžiui, įmonė sudaro atpirkimo sandorį, pagal kurį perleidžia kitai įmonei turto nuosavybės teisę, tačiau šį turtą kontroliuoja, o praėjus tam tikram laikui perleistą nuosavybės teisę ji išpirks. Pelnas ar nuostoliai dėl finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės pasikeitimo turi būti įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo, įvertintų amortizuota savikaina, amortizacijos suma parodoma ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo.
Jei tikėtina, kad įmonė neatgaus gautinų sumų (pagrindinės sumos ir palūkanų) ar iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, turi būti pripažįstamas nuostolis dėl vertės sumažėjimo. Nuostolio suma turi būti įtraukiama į ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitą. Kiekvieno reikšmingo finansinio turto vieneto vertės sumažėjimas nustatomas ir registruojamas atskirai.
Akcijos | Kaip nuosavas kapitalas uždirba jums pinigus
Galimos pasekmės
Štai kelios galimos pasekmės, jei visas turtas sutampa su visais įsipareigojimais:
- Finansinis pažeidžiamumas: Įmonė yra labai pažeidžiama finansinių sukrėtimų, nes neturi jokio finansinio rezervo. Netikėtos išlaidos ar pajamų sumažėjimas gali greitai sukelti mokumo problemų.
- Sunkumai gaunant finansavimą: Bankams ir kitiems kreditoriams gali būti nenoriai skolinti pinigus įmonei, kurios nuosavas kapitalas yra nulinis, nes jie mato didelę riziką, kad paskolos nebus grąžintos.
- Bankroto rizika: Jei įmonė negali vykdyti savo įsipareigojimų, ji gali būti priversta bankrutuoti. Bankroto atveju įmonės turtas bus parduotas, o gautos lėšos bus panaudotos įsipareigojimams padengti.
- Ribotos investicijos: Tokia situacija gali apriboti investicijas į įmonę. Investuotojai gali būti nenorūs investuoti į įmonę be jokio nuosavo kapitalo, nes jie mato didelę riziką, kad jų investicijos bus prarastos.
Įsivaizduokime įmonę, kurios visas turtas (įskaitant pinigus, atsargas ir įrangą) sudaro 100 000 eurų. Tačiau įmonė taip pat turi 100 000 eurų įsipareigojimų (įskaitant paskolas ir kreditorinius įsipareigojimus). Tokiu atveju įmonės nuosavas kapitalas yra lygus nuliui (100 000 eurų turto - 100 000 eurų įsipareigojimų = 0 eurų nuosavo kapitalo). Tai reiškia, kad įmonė neturi jokio finansinio rezervo ir yra labai pažeidžiama finansinių sunkumų.
Pavyzdys
Štai kaip tai atrodo balanse:
| Turtas | Suma (eurais) | Įsipareigojimai | Suma (eurais) |
|---|---|---|---|
| Pinigai | 20 000 | Paskolos | 60 000 |
| Atsargos | 30 000 | Kreditoriniai įsipareigojimai | 40 000 |
| Įranga | 50 000 | ||
| Viso turto | 100 000 | Viso įsipareigojimų | 100 000 |
| Nuosavas kapitalas | 0 | ||
Kaip to išvengti
Norint išvengti tokios situacijos, įmonės turėtų stengtis išlaikyti sveiką nuosavo kapitalo lygį. Tai galima pasiekti didinant pelną, mažinant įsipareigojimus arba pritraukiant nuosavą kapitalą iš investuotojų.
Nemokumo Byla
Nemokumo byla yra teismo procesas, kuriuo sprendžiama skolininko nemokumo arba gresiančio nemokumo problema. Skolininkas, kuris yra verslo subjektas (nesvarbu, juridinis ar fizinis asmuo), taip pat yra nemokus, jeigu jis yra per daug įsiskolinęs.
Nemokumo įstatyme nėra įsakmiai nurodyta, kokį nemokumo metodą turi naudoti konkretus skolininkas, šiuo klausimu paliekama pasirinkimo galimybė. Be likvidavimo proceso (bankroto) dar galima pasirinkti atgaivinimo elementą (reorganizavimą ir skolos mažinimą).
- Bankrotas yra bendras būdas spręsti nemokumo klausimus, kai, remiantis nutartimi dėl bankroto paskelbimo, didžioji nustatytų kreditorių reikalavimų dalis patenkinama iš turto realizavimo pajamų. Nepatenkinti reikalavimai arba jų dalys neišnyksta, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
- Reorganizavimas gali būti naudojamas sprendžiant skolininkų, kurie yra verslo subjektai, nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus. Vykdant reorganizavimą pertvarkomas verslas. Paprastai tikimasi, kad kreditorių reikalavimai bus stabiliai tenkinami, kol skolininko verslas bus vykdomas taikant nemokumo teismo patvirtintame reorganizavimo plane išdėstytas jo valdymo atgaivinimo priemones.
- Skolos mažinimas yra būdas spręsti nemokumo arba gresiančio nemokumo klausimus skolininkams, kurie yra fiziniai asmenys (nepriklausomai nuo to, ar jie užsiima verslu) arba juridiniai asmenys, kurie nėra verslo subjektai. Šiuo nemokumo metodu labiau atsižvelgiama į socialinius sumetimus negu ekonominius aspektus.
Šiuo metodu siekiama suteikti skolininkams galimybę pradėti iš naujo ir skatinti juos aktyviai dalyvauti grąžinant skolą. Paprastai reikalaujama, kad skolininkai galėtų padengti bent visą nemokumo administratoriaus atlyginimą ir pinigines išlaidas, bent tokią pat sumą kitiems kreditoriams, be to, visą bet kokių reikalavimų į išlaikymą pagal įstatymą sumą ir asmeniui, rengiančiam prašymą dėl skolos mažinimo, mokamą mokestį.
Nemokumo bylą galima inicijuoti pateikus prašymą. Byla iškeliama tą dieną, kai prašymą gauna teismas, turintis tinkamą jurisdikciją tai bylai nagrinėti. Nemokumo teismas nutartį dėl bankroto paskelbimo priima kaip atskirą sprendimą. Išimtiniais atvejais ši nutartis gali būti derinama su sprendimu dėl nemokumo (jeigu skolininkas yra asmuo, negalintis pasinaudoti reorganizavimu arba skolos mažinimu).
Sprendimas inicijuoti nemokumo bylą įsigalioja nemokumo registre (žr. toliau) paskelbus pranešimą apie nemokumo bylos inicijavimą. Nemokumo teismas gali ex officio nurodyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol priims sprendimą dėl prašymo dėl nemokumo, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip.
Nemokumo bylos skelbiamos Teisingumo ministerijos (ček. Ministerstvo spravedlnosti) administruojamame nemokumo registre. Nemokumo registras pirmiausia veikia tam, kad nemokumo bylų viešumas būtų kuo didesnis ir būtų galima stebėti jų eigą. Nemokumo registras yra ne tik informacijos šaltinis, bet ir itin svarbi priemonė dokumentams įteikti - tai yra daugumos teismų sprendimų ir kitų dokumentų pristatymo priemonė.
Nuosavybė Nemokumo Atveju
Kai turtą skolininkas turi bendrosios nuosavybės teise, į nemokaus skolininko turtą įtraukiama skolininkui priklausanti tokio turto dalis. Kitų asmenų turtas nemokaus skolininko turtui priklauso tuo atveju, jei tai nustatyta įstatymu, ypač tada, kai tai yra atlygis už negaliojančiais teisiniais veiksmais perduotą turtą.
Jeigu įstatymu nenustatyta kitaip, nemokaus skolininko turtą sudaro pinigai, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pramonės objektai ir įranga, banko knygelės, indėlių sertifikatai, kitų formų indėliai, pajai, vekseliai, čekiai ir kiti vertybiniai popieriai, akcijų paketai, skolininko piniginiai ir nepiniginiai reikalavimai, įskaitant sąlyginius reikalavimus ir reikalavimus, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, skolininko darbo užmokestis, darbo premijos, su darbu susijusį skolininko atlygį atitinkančios pajamos, kitos teisės, kitas turtas, turintis vertę, kurią galima išreikšti pinigais.
Nemokumo administratoriaus pagrindinė misija - valdyti nemokaus skolininko turtą ir administruoti šalutinius ir kitus ginčus. Nemokumo administratoriai privalo veikti sąžiningai ir rūpestingai. Jie privalo dėti visas pastangas, kurių iš jų galima pagrįstai reikalauti, kad kuo geriau patenkintų kreditorių reikalavimus.
Per bankroto procedūrą nemokumo administratorius gauna įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis teisėmis ir vykdyti skolininko prievoles su turtu susijusiais klausimais. Pirmiausia nemokumo administratorius naudojasi akcininko teisėmis, susijusiomis su nemokaus skolininko turtui priklausančiomis akcijomis, vykdo darbdavio teises ir pareigas skolininko darbuotojams, yra atsakingas už skolininko verslo vykdymą, buhalterinę apskaitą ir mokestinių prievolių vykdymą.
Vykstant reorganizavimo procesui, nemokumo administratoriai pirmiausia prižiūri savo valdomo skolininko veiklą, nustato turtą ir parengia jo aprašą, administruoja šalutinius ginčus, parengia ir papildo kreditorių sąrašą ir teikia ataskaitas kreditorių komitetui.
Per bankroto procedūrą skolininkas praranda įgaliojimus disponuoti turtu, naudotis kitomis teisėmis ir vykdyti prievoles su turtu susijusiais klausimais. Šie įgaliojimai pereina nemokumo administratoriui. Vykstant reorganizavimo procesui, skolininkas ir toliau valdo turtą su tam tikrais apribojimais. Teisinius veiksmus, turinčius esminę reikšmę disponavimui nemokaus skolininko turtu ir šio turto valdymui, turtą valdantis skolininkas atlieka tik sutikus kreditorių komitetui.