Artėjant prie Mažeikių, dėmesį patraukia Krakių kaimo dešinėje pusėje išsiskiriantys grūdų saugyklų bokštai. Tačiau „Krakių grūduose“ šeimininkauja ne grūdų supirkėjas, o kooperatyvas, pagerinęs liūdną kooperacijos statistiką Lietuvoje. „Krakių grūdai“ įgyvendino beveik 10 mln. Lt vertės projektą, kurio 3,8 mln. Lt dengė ES struktūriniai fondai. Pagal projektą dar įsigyti du MAN sunkvežimiai.
Dvi Mažeikių r. bendrovės („Ivasta“, „Jučių aruodas“) ir trys ūkininkai, susivieniję bendram darbui, kreipėsi ES paramos ir ją gavę pastatė modernų grūdų elevatorių. Pasak kooperatyvo direktoriaus Kazimiero Stonkevičiaus, dabar jie yra nepriklausomi nuo grūdų supirkėjų, nes gali saugiai laikyti derlių iki pavasario.
Idėja kurti kooperatyvą ir kreiptis paramos naujoms saugykloms atsirado dar anksčiau - kai grūdų kainos buvo rekordinės ir nebuvo poreikio vienytis derybinėms pozicijoms dėl kainos sustiprinti. Didžiausia žemdirbių, kurie neturi, kur grūdų saugoti, problema - prastovos per javapjūtę, bet ne dėl blogų orų ar technikos gedimų.
Bendrovės „Jučių aruodas“ vadovas Jonas Švažas priduria, kad nusikaltimas, kai kombainai per javapjūtę stovi. Kai laukuose dirbo 6 kombainai, 12 sunkvežimių vos spėjo derlių vežti.
Modernus grūdų elevatorius - svarbi grandis žemės ūkio versle.
Elevatoriaus techninės galimybės ir privalumai
Naujo elevatoriaus saugyklos užkrautos iki pat viršaus: 13 tūkst. t pirmos-antros klasės kviečių (kartu su laikomais kompensaciniuose bokštuose) saugomi kontroliuojamo mikroklimato aplinkoje. Vokietijos kompanijos „Riela“ derliaus pakrovimo, valymo ir džiovinimo įrenginiai valdomi kompiuteriu. Darbo procesas automatizuotas, tad elevatoriui prižiūrėti tereikia vieno prie kompiuterių sėdinčio žmogaus.
Penkiuose bokštų lygiuose įrengti temperatūros jutikliai: vos ji pakyla aukščiau leistino dydžio, įsijungia ventiliatoriai. Pasak K. Stonkevičiaus, Riela elevatoriaus grūdų valomoji išskirtinė, jos konstrukcijoje vietoje sietų įrengta išcentrinio valymo įranga, kuri garantuoja didelį 110 t/val. našumą. J. Švažas paaiškina, kad įprastos konstrukcijos valomosios, neteisingai sureguliavus sietus, gali sužaloti grūdus ir, jei jie sėkliniai, pakenkti sėklos kokybei, o valant išcentriniais įrenginiais tokio pavojaus nelieka.
Elevatorius gali priimti grūdus 120 t/val. našumu, džiovyklos - per valandą išdžiovinti iki 80 t. Be to, drėgni grūdai gali būti džiovinami, o tuo pačiu metu sausi kraunami tiesiai į bokštus. Žemdirbiai patenkinti, kad skirtingi džiovinimo ir krovimo procesai vyksta nepriklausomai.
Kooperatyvui priklausantis elevatorius pastatytas tokioje vietoje, kad grūdus patogu vežti iš kiekvieno ūkio. K. Stonkevičius prasitaria, kad pirminiame projekte buvo numatyta statyti daugiau saugyklų, bet sunkmetis planus šiek tiek pakoregavo. Tiesa, žiūrėdami į perspektyvą, krakiškiai elevatorių pastatė taip, kad vėliau, atsiradus galimybei, prie esamų grūdų saugyklų būtų galima prijungti dar kelias.
Kai tik buvo gautas teigiamas Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymas, pernai rudenį suskubta kloti elevatoriaus pamatus, šį pavasarį prasidėjo įrenginių montavimo darbai. Direktorius prisimena, kad vos spėjo iki javapjūtės pradžios viską baigti. Rinkdamiesi skirtingų užsienio gamintojų įrangą, kooperatyvo nariai vadovavosi visiems žemdirbiams svarbiais kriterijais - kokybe ir techniką parduodančios įmonės įrangos priežiūros galimybėmis. Kaina nebuvo svarbiausias pasirinkimą nulėmęs veiksnys.
Direktorius motyvuoja, kad geras ir kokybiškas daiktas pigiai negali kainuoti, nes kas iš to jei elevatorius būtų pigus, bet netenkintų jų reikalavimų, arba nebūtų kam jo prižiūrėti.
Per dieną naujas elevatorius priimdavo vidutiniškai 500-600 t grūdų. K. Stonkevičius šiųmečiais derliais nelabai džiaugiasi: kviečiai subrandino 5 t/ha, o rapsai prastokai užderėjo. Direktorius spėja, kad tam turėjo įtakos kelios priežastys. „Nesilaikėme sėjomainos, rapsai į tuos pačius laukus sugrįžo, nepraėjus trejiems metams, tad pasėlius ligos užpuolė. Be to, taupydami išlaidas trąšų normas visiems augalams pamažinome, o norint gauti gerą rapsų derlių, trąšų nereikėtų gailėti“, - tikina kooperatyvo direktorius, vadovaujantis ir bendrovei „Ivasta“.
Ūkininkų patirtis ir iššūkiai
Kooperatyvo steigimą inicijavusios bendrovės valdo daugiau kaip 3 500 ha: „Ivasta“ dirba 2 300, o „Jučių aruodas“ - apie 1 400 ha. Kooperatyvas įkurtas grūdų supirkimo, valymo, džiovinimo ir saugojimo paslaugoms teikti. Grūdus sėja, javus augina ir nukūlę derlių į kooperatyvo elevatorių veža jo nariai - bendrovės bei ūkininkai. Tiesa, kol kas galime saugoti tik kooperatyvo narių grūdus, nes elevatoriuje daugiau tiesiog netelpa“, - detalizuoja K. Stonkevičius ir didžiuodamasis sako, kad dvi bendrovės užaugina tiek grūdų, kiek sovietmečiu perdirbti parduodavo visas Mažeikių rajonas.
„Ivasta“ įkurta buvusio kolūkio „Lenino keliu“ vietoje. Tiesa, sovietmetį primena tik vienas likęs MTZ traktorius. Pasak bendrovės vadovo, tai pati sudėtingiausia bendrovėje dirbanti technika. „Ne kiekvienas gali juo pavažiuoti“, - juokiasi K. Stonkevičius.
Abi bendrovės modernizuotos, pagal SAPARD ir BPD programas įsigyta šiuolaikiška, kompiuterizuota technika. J. Švažas tikina, kad jei moki telefoną valdyti, nesunku ir naujoviškomis mašinomis išmokti važiuoti. Abu vyrai sutartinai kalba apie didelius žemdirbystės pokyčius įstojus į ES. Įsigijus naujos technikos, efektyvumas taip padidėjo, kad anksčiau būtų buvę sunku įsivaizduoti, kaip vienas traktorius gali apsėti visą plotą. Ir nereikia nei 60 traktorininkų, nei 30 vairuotojų, nei 60 specialistų. „Ivastoje“, kuriai dar priklauso Skuode stovintis senesnės statybos elevatorius, dirba 28, o „Jučių aruode“ - 12 žmonių.
Nors abi bendrovės įkūrė vieną kooperatyvą, tačiau visi joms priklausantys plotai apdirbami atskirai. J. Švažas pasakoja, kad Lietuvoje jau tokios klimato sąlygos, kad darbymečiai netrunka ilgai ir vienu metu reikia daug ir įvairios technikos, todėl žemės ir javapjūtės darbus atliekame nuosavomis mašinomis. Kaip sako ūkio vadovas, „profilaktiškai“ ir jis kiekvieną javapjūtę stengiasi bent vieną bunkerį grūdų prikulti, kad žinotų, ko iš kombainininkų reikalauti.
Lentelė: Ūkių palyginimas
| Rodiklis | Ivasta | Jučių aruodas |
|---|---|---|
| Dirbamos žemės plotas | 2 300 ha | 1 400 ha |
| Darbuotojų skaičius | 28 | 12 |
| Technikos modernizacija | Šiuolaikiška, kompiuterizuota | Šiuolaikiška, kompiuterizuota |
Ūkių šeimininkai svarsto, kad kol kas technikos netrūksta, reikėtų tik po vieną galingesnį traktorių įsigyti, praverstų ir naujas purkštuvas, ypač savaeigis. Anot jų, jei nebūtų ES paramos, taip greitai modernizuoti bendrovių nebūtų pavykę. J. Švažas pabrėžia, kad nemaža paspirtis ir tiesioginės išmokos. Jei jų neliktų, išgyventi būtų nepalyginamai sunkiau.
Sėkmės istorijos. Birutė Dapkienė
J. Švažas aktualias žemdirbiams problemas paliečia: „Argi normalu, kad grūdų kilogramas kainuoja 40 ct, o parduotuvėje duonos kepalas - 4 litus. Iš vienos pusės laisva rinka gerai, bet iš kitos - nelabai“.
Nemažą galvos skausmą kelia ne tik krentančios grūdų kainos, bet ir brangstantys energetiniai ištekliai, trąšos, pesticidai. J. Švažo nuomone, ES atsisakius remti žemės ūkį, kardinaliai turėtų keistis ir grūdų, trąšų, chemikalų kainų santykis. Jis skaičiuoja, kad staigiai pakilus trąšų kainoms, išlaidų trąšoms padaugėjo tris kartus.
„Vien tik NPK trąšoms išleista lėšų dalis sudarė 700 Lt/ha. Nuostoliai buvo neišvengiami, nes rudenį tręšėme brangiai, o kitą sezoną grūdus teko parduoti itin pigiai, - guodžiasi J. Švažas. - Gerai, kad dabar viskas po truputį grįžta į ankstesnes vėžes, tik grūdų kaina stovi vietoje.“
Jis skaičiuoja, kad paramos galbūt ir nereikėtų, jei pavyktų iš 1 hektaro gauti 600-700 Lt pelno. Be to, žmonės turėtų būti sąmoningesni ir kooperuotis. „Dirbant kooperaciniu principu gali gyventi ir išsilaikyti. Pas vieną ūkininką pienas, pas kitą mėsa, pas mane grūdai - štai ir visa parduotuvė. Gaila, kad tokius mažus prekybos taškus kaimuose sunaikino didieji prekybos tinklai. Kaimo po 10 metų nebeliks, nepaisant skiriamos paramos jo plėtrai. Juk iš švilpynių darymo ar vytelių pynimo neišgyvensi. ES parama, skirta žemės ūkio veiklos atsisakantiems sodiečiams, padeda kaimui išnykti - skandina su maršu“, - politizuoja J. Švažas.
Jis įsitikinęs, kad padėtis būtų kitokia, jei nuo pat stojimo į ES pradžios didesnis dėmesys būtų skirtas jauniems žmonėms įsikurti ir smulkiems ūkiams stiprinti. Gal reikėjo jiems didesnį finansavimą skirti, pavyzdžiui, smulkiems ūkiams kompensuoti 60-70 proc. investicijų, stambiems 30 proc. „Gal taip būtų išlaikytas balansas ir daugiau žmonių liktų kaime, nes turėtų pragyvenimo šaltinį“, - susirūpinimo tuštėjančiais kaimais neslepia J. Švažas.
Ateities planai ir viltys
Pokalbiui sugrįžus prie ūkiškų reikalų, J. Švažas ir K. Stonkevičius sunkmečio nesureikšmina. „Padarytos tokios investicijos, tad niekur nedingsime, dirbsime. Štai nauja spirito gamykla statoma, kvietrugius jai parduosime“, - planuoja kooperatyvo direktorius, o J. Švažas, remdamasis daugiamete patirtimi, tikisi, kad grūdų kaina pakils. Taip buvo visada, išskyrus vienus metus. J. Švažas sako, kad lauks 500 Lt/t - tai mažiausia kaina, už kurią norėtų parduoti derlių.
Prie pilietinės verslo iniciatyvos „41 proc. mažiau naftos“ jau prisijungė daugiau kaip 150 įvairių organizacijų ir įmonių, tarp akciją palaikančiųjų - ir kelios žemės ūkio bendrovės. Prie akcijos prisijungusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Jučių aruodas“ direktoriaus Jono Švažo pastebėjimu, būti aktyviems, inovatyviems ir mažinti įvairias sąnaudas, įskaitant ir naftos produktų, žemdirbius pirmiausia skatina žaliasis kursas.
Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad jei nenori būti senamadiškas, turi eiti žingsnis į žingsnį su visa Europa žaliojo kurso keliu, negali atsilikti ir atsinaujinančios energetikos srityje, nes kitaip niekaip neišgyvensi. Jo nuomone, iki 2030 m. sumažinti naftos produktų naudojimą 41 proc. yra realu, jei tik bus priimami tinkami politiniai sprendimai.
„Pagrindinė kryptis žemės ūkyje galėtų būti biometano naudojimas grūdų džiovyklose ir transporto mašinose, vežančiose grūdus iš laukų ir elevatoriaus į uostą, tik kol kas nėra tiek pagaminama biometano. Žinoma, tam reikia nemažų pokyčių, pavyzdžiui, norint naudoti džiovykloms, būtinos specialios talpyklos biometanui laikyti, biometanu varomi sunkvežimiai“, - kalba J. Švažas, sutikdamas, kad biometanu ar elektra varoma žemės ūkio technika taip pat prisidėtų prie naftos produktų naudojimo mažinimo, tačiau kol kas tai sunkiai įgyvendinama.
Beje, Mažeikių ir Akmenės rajonuose 1 700 ha žemės dirbanti žemės ūkio bendrovė grūdams į uostą išvežti kol kas visam sezonui samdo krovininį transportą, tačiau ateityje planuoja ir pati įsigyti dalį technikos, varomos atsinaujinančiais degalais.
ŽŪB „Jučių aruodas“ aktuali ir atsinaujinančios elektros energijos kaupiklių įsigijimo žemės ūkiui tema. Bendrovėje įrengta saulės jėgainė, kurios pagaminamos elektros užtektų bendrovės poreikiams, tačiau kol kas visą pagaminamą elektrą bendrovė parduoda.
„Nuo kitų metų neliks supirkimo kainos palaikymo, todėl galėtume elektrą kaupti ir naudoti grūdams džiovinti, valyti, sėkloms ruošti ir kitoms gamybos reikmėms, tik visa bėda, kad tų kaupiklių kainos kol kas neadekvačios“, - pastebi bendrovės vadovas.