Kaip efektyviai apšiltinti namus: patarimai ir medžiagos

Artėjantis šaltasis sezonas ir pesimistinės prognozės ne vieną verčia susimąstyti apie namų šilumą. Kiek jos įmanoma patausoti? Šiame straipsnyje dalinamės keliais patarimais, kaip galite apšiltinti namus bei ilgiau išlaikyti jų šilumą. Bene pats svarbiausias ir greičiausiai atsiperkantis žingsnis - sienų, lubų bei grindų apšiltinimas.

Geriau šilumą laikantis pastatas yra energiškai naudingesnis, taupesnis ir pigiau išlaikomas.

Pagrindiniai apšiltinimo būdai ir medžiagos

Sienų apšiltinimas

Vienas efektyviausių būdų apšiltinti namus yra iškloti vidines patalpų sienas bei (pagal poreikį) lubas ar grindis izoliacinėmis plokštėmis. Vokiečių gamybos izoliacinės plokštės yra tinkamos apšiltinimui iš vidaus. Priešingai, Depron plokštės yra itin plonos, tačiau efektyvios - apšiltindami namus iš vidaus, jomis šilumos nuostolius galite sumažinti net iki 43 %. Be to, vos padengus sienas šiomis plokštėmis, iškart galėsite imtis įprastų apdailos darbų - ištapetuoti, nudažyti sienas ar iškloti jas plytelėmis.

Jei namo sienos su oro tarpu, mūrinės, ir pakeitus langus pradėjo labai traukti šaltis ir sienos gerokai atšalo, patartina sienas su oro tarpu apšiltinti. Jei oro tarpą šiltinsite putų polistirolo granulėmis, svarbu žinoti, kokias medžiagas reikia naudoti ir kokia tvarka jas sudėlioti.

Ekovata - puikus pasirinkimas, jei norite apšiltinti medinį namą. Namas, kuris yra pastatytas naudojant rąstus geriau turėtų būti apšildomas iš vidaus, kadangi tokiu atveju išorinės sienos džiugins savo natūralia išvaizda. Be to, kai rąstas yra apšildomas iš vidaus yra pažeidžiamas natūralus drėgmės išgaravimas ir atitinkamai atsiranda kondensatas tarp šiltinimo medžiagos ir sienos.

Išorinis sienų šiltinimas siūlo tolygiai paskirstyti šilumą pagal visą sienos paviršių. Tinkamai sumontuota šilumą izoliuojanti medžiaga neleidžia išgaruoti vandeniui iš patalpos vidaus, yra užtikrinamas normalus drėgmės režimas. Dažniausiai iš išorės yra montuojamos lengvos ir kvėpuojančios medžiagos.

Taip pat, jei turite senos statybos mūrinį namą, kurio oro tarpą užpildėte termoputa, vasarą galite šiltinti namą iš vidaus, klijuojant polistirolo (apie 5 cm) ir ant viršaus - gipsą.

Stogo ir palėpės apšiltinimas

Dažna situacija, kad žmonės apšiltina namo sienas, tačiau norimo efekto nepasiekia. Dažna to priežastis - neapšiltinta palėpė ar stogas. Šiluma kyla į viršų, tad pro prastai apšiltintą ar neapšiltintą palėpę, stogą, priklausomai nuo aplinkybių, dydžio, gali iškeliauti net iki trečdalio namų šilumos. Vien gerai apšiltinus palėpę ar stogą, net jei namo sienos nėra itin sandarios, galima pasiekti akivaizdžių rezultatų: namuose bus šilčiau ir jaukiau, o netrukus pastebėsite, kad ir namo šildymui išleidžiate gerokai mažiau.

Jei turite šlaitinį stogą ir negyvenamą palėpę, rekomenduojama šiltinti perdangą, o ne stogą. Tačiau, jei planuojate įrengti kambarį negyvenamoje palėpėje, tuomet reikėtų apšiltinti stogą.

Grindų apšiltinimas

Grindys gali būti vienas iš pagrindinių šalčio šaltinių bute. Todėl būtina pasirūpinti tinkamu grindų apšiltinimu. Galite naudoti kilimus arba įsirengti grindinį šildymą.

Jei turite gelžbetoninį perdengimą, galite apsišiltinti grindis iš vidaus sausuoju būdu. Galima dėti ant betono 50x50 medienos tašelius ir naudoti 50 mm akmens vatos, ant viršaus tvirtinti OSB plokštę.

Vidaus ar išorės apšiltinimas?

Svarbu pasirinkti tinkamą apšiltinimo būdą: iš vidaus ar iš išorės. Rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, nes kitaip namas pasmerktas supūti. Tačiau, jei neturite galimybės šiltinti iš išorės, tuomet reikėtų pasirinkti tinkamas medžiagas ir technologijas, kad viduje nesikondensuotų drėgmė ir nebūtų pelėsio.

Jei gyvenate daugiabutyje ir neturite galimybės apšiltinti sienų iš lauko, lieka apšiltinti iš vidaus. Tokiu atveju svarbu pasirinkti medžiagas, kurios ne tik apšiltins, bet ir neleis kauptis drėgmei bei veistis pelėsiui.

Kiti patarimai, kaip išsaugoti šilumą namuose

• Atkreipkite dėmesį į jūsų namuose esančių baldų išdėstymą. Sunkieji baldai, tokie kaip sofos, foteliai, lova ar masyvi spintelė, užstumti prie šildymo šaltinio (radiatoriaus, ventiliacijos angos ar kito šilumos patekimo sprendimo), blokuoja įeinančią šilumą.
• Išnaudokite saulės šilumą.
• Galiausiai, pagaminę maistą orkaitėje, jei tik saugu (nėra mažų vaikų ar naminių gyvūnų), palikite pravertas orkaitės duris, kad šiluma įeitų į virtuvės vidų.
• Patikrinkite, ar langai sandariai priglunda prie rėmo. Jei jaučiate, kad pro langus pučia šaltas oras, galite juos užsandarinti sandarikliu arba specialiomis putomis.
• Speciali šilumą taupanti plėvelė, kurią galima lengvai priklijuoti ant stiklo, sulaiko iki 30 % patalpoje esančios šilumos.
• Vietoj lengvų tiulio užuolaidų žiemos laikotarpiu galite pakabinti sunkias užuolaidas, kurios papildomai apsaugos kambarį nuo šalčio.
• Plyšiai aplink lauko duris taip pat gali būti didelių šilumos nuostolių šaltinis.
• Ant radiatorių susikaupę nešvarumai ir dulkės mažina jų šiluminę galią. Jei šalia radiatorių stovi baldai arba juos uždengėte sunkiomis užuolaidomis, tai neleidžia šilumai sklisti po kambarį.
• Atkreipkite dėmesį ne tik į duris ir langus, bet ir į sienas, kampus bei grindų ir sienų sandūras. Tokiu atveju galite naudoti putplastį arba sandariklį.

Apšiltinimo medžiagų pasirinkimas

Renkantis apšiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į namo tipą, konstrukciją ir finansines galimybes. Populiariausios medžiagos:

• Mineralinė vata: nedegi, ilgaamžė medžiaga, kuri pagerins akustines namo savybes ir priešgaisrinę saugą.
• Putų polistirenas: populiarus dėl mažos kainos ir gerų šilumos izoliacinių savybių.
• Ekovata: ekologiška medžiaga, pasižyminti aukštais šilumos išlaikymo koeficientais.
• Termoputos: naudojamos oro tarpams užpildyti.
• PIR plokštės: efektyvios šilumos izoliacinės plokštės.

Atminkite, kad tinkamai parinktos ir sumontuotos apšiltinimo medžiagos padės jums sutaupyti šildymo išlaidas ir užtikrins komfortą jūsų namuose.

tags: #ka #daryti #kad #namuose #butu #silciau