Tirkšlių miestelyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, stovi svarbus kultūros židinys - Tirkšlių kultūros centras. Ši įstaiga, kurios adresas yra Dariaus ir Girėno g. 24, yra savarankiška biudžetinė įstaiga nuo 2006 m. spalio 1 d.
Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia
Istorija Ir Pokyčiai
1967 m. buvo atidaryti zoniniai Tirkšlių kultūros namai, kuriuose dirbo keturi darbuotojai. Tačiau 1993 m. buvęs kultūros namų pastatas buvo privatizuotas. 2008 m. Mažeikių rajono savivaldybė iš privataus asmens nupirko buvusius kultūros namus.
Vėliau avarinės būklės pastatui Savivaldybė skyrė 120 tūkst. litų. Už tuos pinigus pakeisti salės langai, elektros instaliacija ir įrengti du kabinetai. Iki tol kultūros darbuotojai glaudėsi seniūnijos patalpose. 2009 m. rugsėjo 25 d. Mažeikių raj. savivaldybės nutarimu po renovacijos Tirkšlių kultūros centras vėl atidarytas.
Pastato renovacija kainavo apie 1 mln. litų. Suremontuota pagrindinė salė, įrengta atskira parodų salė, darbuotojų reikmėms įrengti trys kabinetai, nauja savarankiška šildymo sistema su katilu, elektros instaliacija bei apšiltintas pastato stogas. Renovacijos rangovas - bendrovė „Darstamas".
Kultūrinis Gyvenimas Ir Renginiai
Po keturiolikos metų tirkšliškiai vėl kviečiami į kultūros židinį. Čia veikia fokloro ansamblis „Guojē" (vad. A. Kapela „Subatvakaris" (vad. A. Vokalinis duetas „Sonremo" (vad. R. Vytautas Malūkas.
Įdomu tai, kad 2014 m. birželio 7 d. Akmenės rajono vietos veiklos grupės, Šiaurės Vakarų Lietuvos vietos veiklos grupės, Ventos bendruomenės bei Tirkšlių bendruomenės atstovai dalyvavo Joniškio rajono Skaistgirio bendruomenės šventėje. Šventės pradžioje atidaryta Skaistgirio J. Viliūno parko estrada. Atidarymo proga tarpteritorinio projekto partneriai sveikino Skaistgirio bendruomenę ir džiaugiasi įrengta parko estrada.
2014 m. rugpjūčio 9 d. Ventoje įvyko rekonstruotos lauko estrados atidarymo renginys - Ventos miesto vasaros šventė. Gražioje vietoje ant upės kranto vyko sportinės varžybos, amatininkų mugė, programa vaikams, saviveiklininkų ir profesionalių artistų koncertas. Iškilmingame šventės atidaryme skambėjo svečių sveikinimai, kuriuose buvo akcentuojama, kad nors projekte numatytas darbas užbaigtas, akivaizdu, kad tarp šių bendruomenių jau užsimezgė kontaktai. Laukia bendra veikla.
2014 m. rugsėjo 13 d. Tirkšliuose vyko tradicinis Rudens kermošius, į kurį susirinko amatininkai, prekeiviai - ne tik į kitus pažiūrėti, bet ir save parodyti. Susirinkusiųjų pakilią nuotaiką palaikė įvairūs meno kolektyvai iš Lietuvos bei kaimyninės Latvijos. Pagrindiniu šventės akcentu tapo Vasaros estrados atidarymas. Teritorinis projektas įgyvendintas!
Salomėja Macijauskienė - Nauja Direktorė
2022 m. Liepos 8 d. Konkursą laimėjo Salomėja Macijauskienė, kuri įstaigai vadovauti pradės gavus ir įvertinus informaciją apie kandidatę iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Atrankoje dalyvavo trys pretendentai. Įvertinus kandidatų atitikimą keliamiems reikalavimams ir tinkamumą pareigoms užimti, priimtas sprendimas direktoriaus pareigas siūlyti eiti S. Macijauskienei, kuri nuo 2014 m.
Tirkšlių Bažnyčia: Istorija Ir Menas
Neogotikos stilius kildinamas iš Anglijos, būtent čia nuo XVIII a. Neogotika išsyk paplito bažnytinėje architektūroje, nuo XIX a. vidurio šis stilius dominavo Vakarų ir Vidurio Europoje, tačiau pasaulyje jis aptinkamas kur kas plačiau - nuo Indijos iki JAV.
Nors šį stilių XIX a. pabaigoje pakeitė kiti istoristiniai stiliai, o vėliau - ir modernioji architektūra, Lietuvoje neogotikinė stilistika išliko kur kas ilgiau, ypač populiari ji buvo XIX ir XX a. sandūroje. Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčia net ir šiame kontekste yra gana vėlyva, tarpukario pabaigoje Lietuvoje jau buvo įprasta statyti modernizmo stilistikos bažnyčias, kaip, pavyzdžiui, Kristaus Prisikėlimo bazilika Kauno Žaliakalnyje ar Šv. Tirkšlių bažnyčia išlaikė tradicinį raudonų plytų neogotikos stilių.
Naująją Tirkšlių bažnyčią 1939 m. pašventino V. Jis - daugiau kaip 30 bažnyčių projektų Lietuvoje ir dabartinėje Baltarusijoje autorius. 1904 m. paskirtas Vilniaus miesto architektu jis statė Vilniuje turgaus halę, rekonstravo Vilniaus miesto salę, dabartinę Lietuvos Filharmoniją. 1919 m. tapo Susisiekimo ministerijos Plentų valdybos vyr. inžinieriumi ir projektavo garsųjį Žemaičių plentą. Tačiau svarbiausią vietą V.
2020 m. pradėtas bažnyčios remontas, paklotos šildomos grindys, imta rengtis bažnyčios interjero tvarkymui. Ruošdamasi polichromijos tyrimams Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje buvau nusiteikusi įdomiai padirbėti.
Šv. Antano altoriaus tabernakulis (didžiojo altoriaus viduryje esanti spintelė Švč. Sakramentui laikyti - red. past.). Didysis Kristaus Karaliaus altorius. Nuosekliai ištyrusi Tirkšlių bažnyčios Didžiojo Kristaus Karaliaus, Šv. Kalbant apie spalvas, į akis išsyk krinta, kad kontrasto principu išryškinti bažnyčios altoriai, kurie ir yra svarbiausi bažnyčios spalviniai akcentai. Bažnyčioje išskirti altorių tabernakuliai, mensos ir kitos architektūrinės detalės.
Dekoru ir architektūrinėmis formomis išsiskiria Didysis Kristaus Karaliaus altorius. Tradicinių altorių struktūra yra aiški. Kolonų liemenys dažyti ochra, o kapiteliai ir bazės auksuoti. Art deco stilistikos bažnyčioje nėra daug, interjere ją ryškiausiai reprezentuoja vėduoklė virš tabernakulio. Tyrimų metu išsiaiškinau ir užfiksavau presbiterijos Dievo Stalo tvorelės, Didžiojo ir šoninio Šv. Antano altorių dekoravimo ir dažymo sluoksnius.
Išnagrinėjau dekoro piešinį, kompoziciją ir nustačiau atlikimo būdą. Tai labai bažnyčios statybos laikui neįprasta dekoravimo technika skaljola (it. Skaljola gaminama iš gipso, vandens ir pigmentų pastos, tai lyg klampi masė, kuria galima pripildyti formas arba užtepti ant įvairių paviršių: sienų ar kolonų. Vėliau ji formuojama ir lyginama, kol įgauna akmens žvilgesį. Skaljolos puošyba aptinkama jau senovės Romos architektūroje, vėliau ji išpopuliarėjo XVII a. Italijos baroko pastatuose ir iki XIX a. buvo gausiai naudojama visoje Europoje. Puikūs šia technika sukurti altoriai šiandien randami ne tik Italijoje, bet ir Lietuvoje. Viena puošniausių Vilniaus arkikatedros bazilikos Šv.
Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė tyrinėjo ir prisidėjo daugiau nei prie 50 įvairių Lietuvos bažnyčių restauravimo. Architektė restauratorė Tirkšlių Kristaus Karaliaus bažnyčioje atliko polichromijos tyrimus, t. y. pagal dažymo sluoksnius siekė suvokti ir nustatyti jų eiliškumą, susidaryti bendrą interjero vaizdą skirtingais laikotarpiais. Apie darbą mūsų rajone N. Šarkauskaitė-Šimkuvienė sakė: „Nepaliauju stebėtis šio krašto bažnyčių savitumu ir žmonių sugebėjimu saugoti tradicijas. Siūlome skaitytojams garsios architektės restauratorės, kuri atliko analogiškus Šv. Telšių ir Mažeikių rajonai išsiskiria medinių bažnyčių gausa, šiandien čia medinių bažnyčių daugiau nei mūrinių. Daugumai šių medinių bažnyčių būdingas savitas liaudiško baroko stilius.
Iš karto po nelaimės buvo išleistas atvirukas su prašymu aukoti naujai bažnyčiai atstatyti. Į prašymus aukoti naujai bažnyčiai buvo atsiliepta, ir jau 1936 m. gruodžio mėnesį parengtas naujos, jau mūrinės bažnyčios projektas. Ji pastatyta per nepilnus trejus metus. Beje, V. Tirkšlių bažnyčia - viena iš 34 mūrinių bažnyčių Lietuvoje, kurios XX a. Tai dažniausiai sutinkamas mūrinių bažnyčių architektūrinis stilius, šiuo metu Lietuvoje yra net 61 neogotikinė bažnyčia.
Manęs dažnai klausia, kuo konkrečiai aš užsiimu, kokius tyrimus atlieku. Šių tyrimų tikslas yra kuo tiksliau suvokti architekto sumanymą, išsiaiškinti ir užfiksuoti autentišką dekoravimą. Pačią dekoro paieškų vietą dažnai nulemia pastato paskirtis, susiklosčiusios tradicijos ir tyrėjo patirtis. Žinoma, visus darbo etapus ir radinius nuosekliai fiksuoju, sudedu kartu su brėžiniais į ataskaitą.
Pradėjusi domėtis Tirkšlių bažnyčios istorija supratau, kad laukia įdomus, tačiau nelengvas darbas, nes V. Ši užduotis architektui puikiai pavyko - Tirkšlių bažnyčia yra monumentali, ypač tai akivaizdu interjere, kurį sudaro trijų skirtingų epochų stilių išraiškų visuma.
Infrastruktūros Projektai Tirkšliuose
Tirkšliai aktyviai dalyvauja įvairiuose infrastruktūros projektuose, siekiant pagerinti miestelio gyvenimo kokybę. Štai keletas iš jų:
- Tirkšlių miestelio Saulės gatvės Nr. T-2-11 kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra (planuojama 2025 m.).
- Mažeikių raj., Tirkšlių mstl., Dariaus ir Girėno gatvės kapitalinio remonto darbų techninės priežiūros pirkimas (2022 m.).
- Tirkšlių miestelio Dariaus ir Girėno gatvės kapitalinio remonto techninio projekto parengimas (2019 m.).
- Projekto "Tirkšlių seniūnijos Užlieknės kaimo infrastruktūros ir gyvenamosios aplinkos gerinimas" papildomų rangos darbų pirkimas (2015 m.).
- Projekto "Tirkšlių miestelio centro sutvarkymas" II etapo I dalies rangos darbų pirkimas (2013 m.).
Šie projektai rodo nuolatinį dėmesį Tirkšlių infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
Be to, Tirkšliai ruošiasi tapti Žemaitijos regiono Mažąja Lietuvos kultūros sostine, o tai rodo miestelio kultūrinį aktyvumą ir bendruomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą.
Apibendrinant, Tirkšlių kultūros centro renovacija ir įvairūs kultūriniai renginiai atspindi bendruomenės norą puoselėti kultūrą ir tradicijas. Miestelis aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, siekiant pagerinti infrastruktūrą ir gyvenimo kokybę.
tags: #tirksliu #kulturos #centro #pastato #renovacija