Tiek daug girdime apie grikių, bolivinių balandų, burokėlių, spanguolių ir ciberžolių naudą, o apie rūkytą dešrą, spirgų padažą ir greitą maistą - tik peiksmus, kad, atrodo, viskas jau seniai aišku, kas sveika, o kas ne. Bet kodėl tada taip lėtai keičiasi mūsų lėkštės turinys? Žmogui pakeisti įpročius yra sunku.
Mūsų valgymo įpročiai yra labai svarbi gyvenimo dalis. Jie yra persipynę su tuo, kada ir kaip mes bendraujame su šeima, kada su draugais. Mūsų mityba skiriasi atsižvelgiant į tai, ar gyvename judriai, ar būname gryname ore, galų gale nuo psichologinės būklės ir jau turimų kūno negalavimų. Valgymo režimas, o ir pats maistas labai priklauso nuo to, ar daug laiko praleidžiame virtuvėje ar kelionėse, vakariniuose renginiuose.
Santykinai nesunku racioną pakeisti tam, kuris pats gamina. Tačiau ką daryti, jei gamina kitas šeimos narys ir jis turi labai aiškią nuomonę, kuri tų pokyčių nepalaiko? Arba tam, kuris maitinasi furšetuose, kavinėse ir, neduokdie, lėktuvuose?
Žmogus turi teisę gyventi nesveikai - jeigu toks yra jo sąmoningas pasirinkimas. Žmonės dažnai priešinasi geroms mintims vien dėl to, kad jaučia spaudimą tai daryti. Todėl manau, kad nėra blogesnės sveikatos politikos, kaip apmokestinti atskirus produktus ar kitokias nesveiko valgymo apraiškas.
Pažvelgę į šiuos reiškinius iš laiko perspektyvos turime suprasti, kad baimė ir juo labiau administraciniai draudimai nėra geras motyvas žmogui tobulinti savo mitybą (kaip ir bet kurią kitą savo gyvenimo aspektą). Iš administracinių priemonių geriausios yra skaidrios taisyklės, kurios taikomos visiems, ir reikalavimas atskleisti informaciją.
Kaip pradėti keisti mitybą?
Pavyzdžiui, aš taip mėgstu baltą mišrainę, tai ką, aš dabar jos negaminsiu, nes negalėsiu dėti majonezo? Arba aš taip mėgstu cepelinus, tortus, kavą, kepsnius, glaistytus sūrelius, kukurūzų spragėsius ar picas - tai ką, aš dabar jų negalėsiu valgyti?
Mitybos keitimas juk ne kokie įžadai ar viešo stebėjimo programa. Mitybos sveikumo sąvoka yra tokia plati, kad kiekvienas gali susirasti kelią, nepaliečiantį dalykų, kuriuos tas žmogus labiausia mėgsta. Ir jeigu pasakote A (pavyzdžiui, atsisakėte gruzdintų bulvyčių), visai nereiškia, kad turėsite pasakyti B (atsisakyti keptų bulvių), labai gali būti, kad pasakysite C (pavyzdžiui, padidinsite suvalgomų žalių daržovių kiekį arba imsite rinktis ekologiškus produktus).
Aš siūlau nekelti sau jokių konkrečių tikslų, o tik nusimatyti kryptį - valgyti sveikiau. Ne idealiai sveikai, o tiesiog sveikiau. Pradėti nuo to, nuo ko pradėti lengviausia, ir nekelti sau jokių ilgalaikių tikslų.
Jei manote, kad kiaušinienė su lašinukais yra neatsiejama jūsų asmenybės dalis, tai tegu ji ir būna jūsų valgiaraštyje tol, kol jos norisi. Tik nereikia įtarti asmenybės krizės, jei to ar kito pamėgto patiekalo po kurio laiko tiesiog nebesinorės. Nes mūsų skonis keičiasi - ne tik vonios dizaino, bet ir maisto atžvilgiu.
Patarimai, nuo ko pradėti:
- Nustoti užsigerinėti maistą gaiviaisiais gėrimais, sultimis, kava ir arbata.
- Mažinti lėkštėje tai, ką paprastai valgome ir norime sumažinti (mėsos, makaronų, bulvių) įdedant daugiau troškintų ir žalių daržovių.
- Nustoti vartoti bet kokios rūšies rafinuotą aliejų, aliejų naudoti tik šalto spaudimo.
- Nustoti vartoti gaminius su hidrintais riebalais.
- Atsisakyti visų perkamų maisto produktų su natrio glutamatu ir kitais skonio stiprikliais.
- Baltų miltų duoną pakeisti viso grūdo.
- Duoną su mielėmis pakeisti bemiele.
- Sultis iš koncentrato pakeisti sultimis, spaudžiamomis iš tikrų vaisių, uogų ir daržovių.
- Vis pasigaminti labai paprastų patiekalų, kuriuose nedaug ingredientų (pavyzdžiui, rudieji ryžiai su „Ekstra Virgin“ aliejumi ir žaliomis salotomis).
Esu tikra, kad kiekvienam žmogui atsiras bent trys keliai, kuriais jis gali imti judėti be didelių pastangų. O apetitas juk atsiranda bevalgant, paprastai ir antro kvėpavimo nereikia laukti.
Beje, didieji sveikos gyvensenos skeptikai irgi gali šiais patarimais pasinaudoti dėl geresnės asmeninės savijautos. Juk nebūtina apie tai skelbti asmeninėje feisbuko paskyroje ir taip išduoti savo įvaizdį.
Stevija - natūralus saldiklis
Tai, kad cukrus ir įvairūs saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas, tačiau ne kiekvienas yra girdėjęs apie augalą, kuris gali puikiai pakeisti cukrų. Senų senovėje, kai žmonės dar nežinojo cukraus, o Amerikos dar nebuvo atradęs Kristupas Kolumbas, gvaranių genties indėnai vartojo nuostabią žolę. Pakakdavo į puodelį įmesti porą šios žolės lapelių ir gėrimas tapdavo kuo saldžiausias. Šį augalą gvaraniai vadino „saldžiąja žole“ arba „medaus lapais“. Mokslinis šio stebuklingo augalo pavadinimas yra stevija (lot. Stevia rebaudiana).
Stevijos tėvynė yra Pietų Amerika. Daugiausia ji auga vidutiniškai drėgno subtropinio klimato sąlygomis Paragvajuje, Brazilijoje ir Argentinoje. Paaiškėjo, kad Amerikoje auga beveik 300 rūšių stevijų, tačiau tik Stevia rebaudiana pasižymi saldžiu skoniu. Jos lapai 10-15 kartų saldesni nei cukrus.
1931 metais du prancūzų chemikai - M. Bridelis ir R. Lavielis - iš stevijos lapų ekstrakto išskyrė baltą kristalinę medžiagą, kurią pavadino steviozidu. Tai sudėtinė medžiaga, kurios sudėtyje yra gliukozės, sacharozės, steviolo ir kitų medžiagų. Iki šiol stevijos savybes tyrinėja viso pasaulio mokslininkai.
Pasaulyje iki šios dienos dar nebuvo rasta jokios kitos natūralios medžiagos, kuri būtų saldesnė už šį gamtinį produktą. Manoma, kad ateityje steviozidas bus vartojamas kaip naujo tipo saldiklis - ne pavojingas, bet naudingas organizmui.
Mokslininkai, atlikdami bandymus su gyvūnais, nepastebėjo jokio steviozido šalutinio poveikio, net jei dozę padidindavo 50 kartų. Nerasta jokių vėžį sukeliančių medžiagų.
Ypatingų dekoratyvinių duomenų šis augalas neturi. Iš pirmo žvilgsnio stevija yra kažkas panašaus tarp mėtos ir chrizantemos, nors pagal mokslinę klasifikaciją priklauso skirtingoms augalų šeimoms. Rudenį jai prasideda ramybės metas ir numeta lapus, šakelės nuvysta, todėl augalas tampa neišvaizdus. Tik pavasarį, vasarą ir rudens pradžioje jos garbanoti lapeliai džiugina kiekvieno akį. Stevija užauga 70-100 cm aukščio su 2-3 cm ilgio lapeliais.
Medaus žolė - šiltų kraštų atstovas, todėl jai auginti reikėtų parinkti šiltą (+22-28 laipsnių) ir saulėtą, apsaugotą nuo skersvėjų vietą. Dirvožemiui stevija nereikli, bet geriau auga lengvesnėse, silpnai rūgščiose (pH 5,5-6) dirvose, priemolį reikėtų pagerinti smėliu ar kompostu. Nenaudokite durpių. Durpių mišiniuose stevija skurs.
Natūraliai stevijos dauginasi sėklomis, tačiau galima dauginti kero dalimis ir auginiais. Mūsų sąlygomis stevija dirvoje nežiemoja. Iki pirmųjų šalnų augalus perkėlus į šiltesnę patalpą, augalo gyvenimas prailginamas, esant palankioms auginimo sąlygoms, šviežiais lapeliais mėgausitės iki gruodžio.
Mūsų sąlygomis stevijas geriausia sėti kovo - balandžio mėnesiais į dėžutes. Sėklų nereikia užžerti žemėmis, tik pridengti plėvele ar stikliniu dangčiu. Beje, sėklos dygsta labai sunkiai - iš dešimties sėklų kartais pasirodo tik kokie keturi ar penki augalėliai. Sėkloms sudygus gaubtus reikia nuimti, o daigynėlį įkurdinti šilčiausioje (ne žemiau nei +15 laipsnių) ir labiausiai saulėtoje kambario vietoje. Paaugusius daigus reikia persodinti į numatytą augimo vietą lauke arba šiltnamyje. Atvirame grunte stevija sodinama, kai išnyksta šalnų pavojus, o aplinkos temperatūra pakyla iki +15-20 laipsnių.
Stevijos jautriai reaguoja tiek į sausą, tiek į užmirkusią dirvą, todėl reikėtų nuolat, bet saikingai laistyti, kas 10-15 dienų patręšti kompleksinėmis trąšomis. Pirmąjį sezoną stevijos auga lėtai.
Prieš šalnas stiebą reikėtų nupjauti, paliekant tik 5 cm, o patį augalą persodinti į vazoną. Ramybės periodu laikyti vėsiai, +5-10 laipsnių temperatūroje (šiltesnėje aplinkoje augalas gali pradėti sprogti), geriausiai rūsyje ar sandėlyje. Peržiemojusios stevijos kitą pavasarį ir vasarą augs sparčiau nei pirmaisiais metais.
Stevijas galima įšaknydinti, tereikia 5 cm ilgio pažastinį ūglį su bent viena pora lapų pamerkti į vandenį.
Saldžius augalų lapus ir stiebus galima skinti visą vasarą. Bet geriausia tai daryti stevijoms pražydus. Savo tėvynėje - Paragvajuje - stevijų žydėjimo metas yra sausio - kovo mėnesiais, o pas mus tai atitiktų laikotarpį nuo liepos iki rugsėjo. Paprastai šie augalai pradeda žydėti po sėjos praėjus 16-18 savaičių.
Ananasai - ne tik skanūs, bet ir naudingi
Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė sako, kad ananasus į savo mitybą rekomenduojama įtraukti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, šiuose vaisiuose yra nedaug kalorijų (tik 56 kcal/ 100 g), o jų glikemijos indeksas mažas, todėl puikiai tinka net ir besirūpinantiems figūra ar sergant diabetu. Žinoma, kalba eina tik apie šviežius ananasus, o ne konservuotus - šie būna saldinti ir turi daug daugiau kalorijų.
„Ananasuose yra daug imunitetą stiprinančio vitamino C, kraujospūdį mažinančio kalio, taip pat mangano, geležies, vario ir vitaminų A, E, K, B6, folio rūgšties. Jie turi priešuždegiminių savybių ir net palengvina svorio metimą. Be to, nedaugelis žino, kad ananasai padeda ir virškinimui. Visa tai vyksta dėl juose esančio antioksidanto bromelaino, kuris iš virškinimo sistemos pašalina nesuvirškintus baltymus“, - pasakoja J. Sabaitienė.
Kaip išsirinkti gerą ananasą:
- Paspauskite. Prinokęs vaisius turi turėti kietą žievę, bet spustelta ji turėtų įsilenkti.
- Pauostykite. Pakelkite vaisių ir pauostykite jo apačią. Prinokęs ananasas turėtų būti intensyvaus saldaus kvapo.
- Įvertinkite spalvą. Prinokę ananasai turėtų būti gelsvos spalvos ir sveikų, ryškiai žalių lapų.
- Pasverkite. Sunkesni ananasai yra labai sultingi, todėl ir saldesni bei skanesni.
- Ištraukite lapą. Prinokusių ananasų lapai turėtų būti labai lengvai ištraukiami.
„Jeigu neketinate jo valgyti iškart, tai pirmas dalykas, kurį reikia padaryti parsinešus jį namo, yra nuplėšti lapus nuo vaisiaus. Lapai iš nuskinto vaisiaus toliau semia energiją ir medžiagas, todėl be jų ananasas ilgiau išliks skanus. Jei ketinate jį suvalgyti per dieną ar kelias, palikite vaisių ant stalviršio. Priešingu atveju dėkite į šaldytuvą ir suvalgykite per trumpiau nei savaitę“, - pataria J. Sabaitienė.
Ananasai yra skanūs, tačiau juos nulupti yra šiek tiek vargo. Šie saldūs vaisiai yra labai dideli ir turi storą, nevalgomą odelę, kurios turime atsikratyti. Dažnai vargstama ir išpjaustant minkštime likusias žievės „akis“. Tačiau žinant vieną triuką, tą padarysite kur kas greičiau.
Kad nereikėtų vargti su kiekviena jų atskirai, J.Sabaitienė siūlo naudotis „V“ metodu. Vaisių laikykite 45 laipsnių kampu ir padarykite ilgą įstrižą maždaug 1,5-2 cm gylio pjūvį tarp „akučių“. Padarykite dar vieną pjūvį kitoje „akių“ pusėje, šį kartą pjaukite į priešingą pusę. Pirmasis ir antrasis pjūviai turėtų susijungti apačioje ir sudaryti raidę „V“. Dabar įpjova lengvai išsiims - tą kartokite eilė po eilės aplink visą vaisių.
Tuomet nupjaukite jau ir viršutinę ananaso dalį su lapais, statykite vertikaliai ant pjaustymo lentos ir padalinkite į keturias dalis, pjaudami per šerdį. Ją pašalinsite kiekviename ketvirtyje nupjaudami vidinį trikampį. Supjaustykite kiekvieną ketvirtį į gabalėlius - ir baigta!
Kiti patarimai: ekologiškas remontas, švaros priemonės, mityba ir kt.
Ekologinio vaikų darželio „Augueco Dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė sukaupė didelę patirtį, kaip pasidaryti ekologišką remontą, išsirinkti ekologiškas švaros priemones, maisto produktus ir t.t.
Darganotam metų sezonui mes ruošiamės visus metus. Gal todėl, jam prasidėjus, lieka tik sustiprinti kai kurias profilaktines priemones, o prireikus pasitelkti gydymą - pirmiausia natūraliomis. VIDINĖ RAMYBĖ. FIZINIAI PRATIMAI. MITYBA. HIGIENA. 5-7 val. POILSIS. APRANGA. NAMAI. REIKLUMAS SAU. ARTUMAS IR DRAUGAI.
Mūsų įsakymų lentelėje pirmą vietą užima vidinė ramybė, todėl kiekvieną rytą pradedame nuo ratelio, kuriame stovėdami vieni kitiems linkime laimės. Gali skambėti neįprastai, tačiau taip pradėję dieną vaikai tikrai būna ramesni. Juos ir maži, ir didesni vieni kitiems daro beveik kasdien. Vieni kitiems vaikai puikiausiai išmasažuoja galvytes, ausytes.
Fiziniai pratimai - tai reguliari kasrytinė mankšta. Iš pradžių tai gali būti neįprasta, mums, suaugusiems, primena mokyklą, bet tai turėtų tapti ritualu. Ir kol nebus tai daroma bent penkias dienas iš eilės, tol nebus įpratimo, o kad vėliau susiformuotų įgūdžiai, prireiks jau ir mėnesio. Labai sveika ir vaikams labai patinka vaikščioti basiems per akmenukus, druską, gintarą ar grikius. Tai nesunku daryti ir namuose.
Mitybos įpročius reikėtų pamažu keisti. Ir galvoti, ne apie kuo didesnį kiekį, o apie kokybę. Ir svarbiausia, valgyti pagal metų laikus - tai yra daugiausia tų produktų, kurie tuo metu dera. Visą vasarą stiprybės sėmėmės iš žaliųjų kokteilių. Rekomenduojama valgyti saldesnį ir lengvesnį maistą.
Masažai gerina sveikatos būklę ir ilgina gyvenimą. Gerina virškinimą, naikina stresą. Kadangi šiuo tamsėjančiu ir vis labiau darganotu oru nuotaika nebėra tokia pakili kaip šviečiant saulei ir esant galimybei nuolat būti lauke, masažas - puiki profilaktikos priemonė. Vaikams aliejiniai masažai tikrai labai patinka. Jei nėra galimybių nuvesti vaiką pas masažistą bent kartą per savaitę, tai galima puikiausiai padaryti namuose. Bent jau kas vakarą nepamiršti ištrinti vaikams pėdučių sezamo aliejumi - ji bene vienintelis įsiskverbia giliausiai į audinius ir valo bei gydo.
Neteisingai maitinantis toksinai kaupiasi ir vaikų, ir suaugusiųjų organizmuose, todėl svarbu juos nuolat pašalinti.
Sveikatą palaikyti dar labai padeda šių metų atradimas - žalieji kokteiliai. Medikės Viktorijos Boutenko, šiuo metu gyvenančios JAV, prieš septynerius metus padaryta žaliųjų kokteilių revoliucija pasėjo grūdą ir mūsų darželyje. Ieškodama idealaus mitybos būdo, Viktorija Boutenko nusprendė ištyrinėti, kaip maitinasi gyvūnai, genetiškai artimiausi žmogui. 99,4 proc. šimpanzių genų yra tokie kaip žmogaus. Tačiau šie gyvūnai pasižymi didžiuliu imunitetu AIDS, hepatitui C, vėžiui ir daugeliui kitų sunkių žmonijos ligų.
Lengviausiai žalumynus žmogaus organizmas įsisavina tuomet, kai jie patenka į virškinamąjį traktą skysti. Tik sutrinti žalumynai nėra malonaus kvapo ir skonio. Viktorija vėl grįžo prie šimpanzių stebėjimo. Pasirodo, šios, paėmusios gabalėlį vaisiaus, įvynioja jį į žalią lapą. Žaliuosius kokteilius plakame iš žalumynų ir vaisių. Žali lapai yra maistingiausia augalo dalis. Lapuose augalas sukaupia ir nedidelį kiekį alkaloidų. Didelis kiekis alkaloidų yra nuodingas, tačiau mažas - atvirkščiai, stiprina imuninę sistemą.
Aromaterapijos galią pastebėjome dar prieš metus, kai už darželio kvapą ir sveiką bei jaukią atmosferą atsakinga Dalia Jokūbauskienė baigė mokymus „Kvapų namuose“. Eteriniai aliejai yra probiotinės medžiagos, atsiradusios gyvame organizme ir veikiančios kitą gyvą organizmą, tuo tarpu mūsų įprasti vaistai nuo peršalimo, kvėpavimo takų ir kitų šaltojo sezono ligų yra cheminės medžiagos. Eteriniai aliejai veikia ir išoriškai, tai yra per uoslę, ir viduje - nerviniais impulsais, veikdami endokrinines liaukas, mikroorganizmus.
Svarbiausias patarimas, prasidėjus slogai, šiek tiek sunegalavus, nepulti gydyti vaistais, o kantriai leisti pačių vaikų imuninei sistemai dirbti ir kovoti su virusais, pasitelkiant visas mūsų minėtas priemones.
Arbata: nedideli pasirinkimai - dideli pokyčiai
Daugelis žmonių mano, kad arbata yra tiesiog lapai ir karštas vanduo, tačiau nedideli pasirinkimai - puodelio medžiaga, vandens kietumas ir 40 sekundžių mirkymas - gali prislopinti aromatą ir išlyginti skonį. Spalvotas arba akytas indas ir mineralais prisotintas vandentiekio vanduo tyliai atima skaidrumą ir antioksidantus. Kai mirkymo laikas pailginamas keliomis minutėmis, puodelis pasikeičia ne tik skoniu.
Kodėl svarbu puodelis ir indas?
Dažnai arbatos gėrėjai mažai dėmesio skiria indui, tačiau puodelio spalva ir medžiaga pastebimai keičia suvokimą ir skonį. Stebėtojai pastebi, kad raudoni puodeliai gali padaryti tą patį gėrimą saldesnį nei balti, nes spalva asocijuojasi su brandumu ir saldumu.
Porcelianas ar keramika išsaugo aromatą ir skonį; porėtas plastikas ir polistirolo putplastis sugeria lakius junginius, prislopindami kvapą ir sumažindami malonumą. Tinkama arbatinukas ir sietelis garantuoja tolygų ekstrahavimą ir tvarkingesnį aptarnavimą, užtikrinant vienodą arbatos skonį svečiams.
Maži vizualiniai ir taktiliniai signalai - spalva, svoris, forma - keičia suvokiamą stiprumą ir malonumą. Dėmesys indams yra paprastas, paslaugus būdas pagerinti kiekvieną įpylimą.
Kieto vandens paslėptas poveikis skoniui
Be indų, pats vanduo tyliai keičia puodelio charakterį: kietas vandentiekio vanduo, turtingas ištirpusių kalcio ir magnio, reaguoja su arbatos polifenoliais, sukurdamas putų plėvelę ir pašalindamas lakius skonio junginius.
Kitiems aptarnaujantys stebėtojai turėtų atkreipti dėmesį į putas, drumstumą ar prislopintą profilį kaip rodiklius, kad vertingi polifenoliai jungiasi su mineralais ir palieka užpilą. Ši reakcija sumažina aromatą ir skonį, palyginti su arbata, užpilta filtruotu arba minkštu vandeniu.
Paprastas aktyvintosios anglies ąsotis arba buteliuose parduodamas vanduo dažnai atkuria skaidrumą ir gyvybingumą.
Patarimai, kaip jaustis energingiau ir lengviau
Ištisus metus stenkitės gerti daugiau vandens ir nepersivalgyti. Jei persivalgėte - nekaltinkite savęs ir pasistenkite kitą kartą susivaldyti. Sveikos mitybos ir palankaus organizmui gyvenimo būdo įpročiai neišugdomi per vieną dieną, tad darykite tai palaipsniui ir netrukus pastebėsite puikius rezultatus.
- Riebiems ledams ar ledų kokteiliams - viso gero. Vietoje jų kasdien gaminkite vaisių ir daržovių glotnučius, pagardintus sėklomis, sėlenomis ir panašiai.
- Pyraičiams ir šokoladiniams batonėliams - ne. Vietoje jų užkandžiams rinkitės džiovintus vaisius, riešutus, namuose gamintus grūdinius batonėlius, liofilizuotus vaisius ir uogas, traškius avinžirnius, daržovių lazdeles.
- Padrikam valgymui - ne. Venkite prisivalgyti vakarais, tuomet ir pusryčių, tikėtina, kitą dieną norėsisi daug labiau.
- Atraskite savo mėgstamą fizinę veiklą. Jei judėsite, tuomet ne tik pagreitės Jūsų medžiagų apykaita, bet ir jausitės daug laimingesni.
- Stebėkite, kokie maisto produktai ir patiekalai galimai sukelia sunkumą skrandyje, nevirškinimo jausmą, pilvo pūtimą ir kitus nemalonius virškinimo sutrikimus. Pamėginkite iš savo valgiaraščio bent dviems savaitėms tokius maisto produktus išbraukti.